Tag: Stabilios monetos

  • „Citi“ plečia partnerystę su „Coinbase“: verslui žada paprastesnius atsiskaitymus stabiliomis monetomis

    „Citi“ plečia partnerystę su „Coinbase“: verslui žada paprastesnius atsiskaitymus stabiliomis monetomis

    JAV bankas „Citi“ plečia partnerystę su kriptovaliutų birža „Coinbase“ ir pradeda sprendimus, kurie įmonėms turėtų palengvinti atsiskaitymus stabiliomis monetomis. Siekiama sukurti banko sąskaitai artimą veikimą, tačiau su galimybe priimti skaitmeninius mokėjimus be tiesioginio kriptoturto valdymo.

    Pagal naują modelį „Coinbase“ naudos „Citi“ sprendimą „Virtual Account Wallet“, kuris taps pagrindu „Coinbase“ virtualioms sąskaitoms. Tai reiškia, kad verslo klientai galės priimti, laikyti ir atlikti mokėjimus įprastine valiuta, o įplaukos automatiškai bus konvertuojamos į stabilias monetas.

    Kita iniciatyvos dalis susijusi su „Spring by Citi“ platforma, kuria naudojasi institucinių klientų segmentas. Per ją įmonės galės priimti mokėjimus stabiliomis monetomis, o „Coinbase“ užtikrins mokėjimų infrastruktūrą ir automatinį skaitmeninio turto konvertavimą į įprastą valiutą galutiniam atsiskaitymui.

    Sprendimai pirmiausia startuos JAV rinkoje. Toks pasirinkimas atspindi tendenciją, kad didieji bankai ir mokėjimų infrastruktūros dalyviai ieško būdų sujungti tradicinius finansus su skaitmeniniais atsiskaitymais, kartu mažinant technologinę ir reguliacinę naštą pačiam verslui.

    „Mūsų klientai veikia vis spartėjančioje ir vis sudėtingesnėje pasaulio ekonomikoje, todėl siekiame pateikti sprendimus, kurių jiems reikia“, – sakė „Citi“ mokėjimų vadovė Debopama Sen.

    Pasak jos, tikslas yra kurti naujos kartos mokėjimų infrastruktūrą, kuri būtų sklandi, suderinama ir veiktų tiek tradicinių, tiek skaitmeninių atsiskaitymų aplinkoje. Praktikoje tai reiškia bandymą suteikti įmonėms greitesnį pinigų judėjimą ir paprastesnę integraciją, išlaikant bankinio atsiskaitymo logiką.

    „Coinbase“ vadovas Brianas Armstrongas anksčiau yra teigęs, kad kriptoturtas ir stabilios monetos gali tapti priemone atnaujinti pasaulinę finansų sistemą. Ši partnerystės plėtra rodo, kad rinkoje vis dažniau renkamasi ne eksperimentinius pilotus, o konkrečius produktus, orientuotus į kasdienę verslo mokėjimų praktiką.

  • „SoFi“ pradėjo atsiskaitymus stabilia moneta „SoFiUSD“ „Mastercard“ tinkle: siekia 23 mlrd. eurų

    „SoFi“ pradėjo atsiskaitymus stabilia moneta „SoFiUSD“ „Mastercard“ tinkle: siekia 23 mlrd. eurų

    „SoFi Bank“ pradėjo atsiskaityti už debeto ir kredito kortelių operacijas „Mastercard“ tinkle naudodama savo stabilios vertės monetą „SoFiUSD“. Bankas skelbia, kad į blokų grandine paremtą atsiskaitymų modelį perkeliamas visas jo kortelių programos apdorojimas.

    „SoFi“ teigimu, šis sprendimas turėtų apimti daugiau kaip 25 mlrd. JAV dolerių metinę apyvartą, tai yra apie 23 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat tikina esanti pirmasis bankas, realiai pradėjęs stabilios monetos atsiskaitymus per „Mastercard“ pasaulinį mokėjimų tinklą.

    Ką tai keičia prekybininkams?

    Pagal „SoFi“ pateiktą informaciją, prekybininkams nereikia laikyti „SoFiUSD“ ar keisti esamų mokėjimų sistemų, kad galėtų naudotis nauju atsiskaitymo būdu. Lėšos gali būti įskaitomos į „SoFi Bank“ sąskaitą iškart, o jas išsigryninti ar pervesti galima bet kuriuo paros metu.

    „Per šešis mėnesius „SoFi“ ir „Mastercard“ stabilios monetos atsiskaitymus pavertė realiai veikiančiu produktu, kuris iš esmės pagerina, kaip įmonėms juda pinigai“, – sakė „SoFi“ generalinis direktorius Anthony Noto.

    „Stabilios monetos tampa prasmingos tada, kai išsprendžia realias problemas, su kuriomis įmonės susiduria kasdien. Su „SoFi“ pereiname nuo bandymų prie įgyvendinimo ir įdiegiame reguliuojamus stabilios monetos atsiskaitymus realioje aplinkoje, išlaikydami pasitikėjimą, mastą ir saugiklius, kurių tikimasi iš „Mastercard“, – sakė „Mastercard“ pasaulinė skaitmeninės komercializacijos vadovė Sherri Haymond.

    „SoFiUSD“ ir reguliavimas

    „SoFiUSD“ leidėjas yra „SoFi Bank“, nacionalinį banko statusą turinti ir JAV valiutos kontrolieriaus tarnybos prižiūrima finansų įstaiga. „SoFi“ nurodo, kad „SoFiUSD“ išperkama santykiu 1 prie 1 JAV doleriui, o rezervą daugiausia sudaro grynieji pinigai.

    Stabilių monetų atsiskaitymai finansų sektoriuje vis dažniau pristatomi kaip priemonė sutrumpinti lėšų įskaitymo laiką ir išplėsti atsiskaitymus ne darbo valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Toks modelis aktualus prekybininkams, kuriems svarbus greitas apyvartinių lėšų pasiekimas ir mažesnė priklausomybė nuo kelių dienų trunkančių tarpbankinių ciklų.

    „Mastercard“ plėtra ir kas toliau

    „SoFiUSD“ šiuo metu veikia „Ethereum“ ir „Solana“ tinkluose. Tuo metu „Mastercard“ viešai skelbia plečianti stabilios monetos atsiskaitymų galimybes per kelias blokų grandines ir įtraukianti daugiau reguliuojamų stabilių monetų, kad atsiskaitymai būtų prieinami ir dienos metu, ir ne darbo laiku.

    „SoFi“ taip pat nurodo, kad jau kalbasi su dideliais JAV prekybininkais dėl tokių atsiskaitymų, įvardijami tarptautiniai mažmenininkai ir technologinių paslaugų platformos, tačiau konkretūs pavadinimai neatskleidžiami. Ateityje įmonės svarsto „SoFiUSD“ panaudojimą tarpvalstybiniams mokėjimams ir perlaidoms.

  • ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su Europos centrinių bankų sistema ragina peržiūrėti ir sugriežtinti Europos Sąjungos kriptoturto taisykles. Pagrindinis akcentas tenka stablių monetoms, stakingui, skolinimui ir platesnei visos rinkos priežiūrai ES lygmeniu.

    Pasiūlymai pateikti Europos Komisijai vertinant MiCA reglamento taikymą. MiCA visoje ES pradėtas taikyti 2024 metų pabaigoje, o pereinamieji terminai daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną, todėl dalis paslaugų teikėjų turėjo sustabdyti veiklą arba ją pertvarkyti.

    Užkertamas kelias palūkanų apeigoms

    MiCA jau draudžia mokėti palūkanas už stablias monetas, tačiau ECB ragina šį principą taikyti plačiau. Centriniai bankai teigia, kad dalis platformų palūkanų efektą atkuria per susijusias paslaugas, pavyzdžiui, skolinimą, skolinimąsi ar stakingą, taip faktiškai pasiūlydamos grąžą už stablių monetų laikymą.

    ECB argumentuoja, kad draudimas turėtų apimti ir netiesiogines paskatas, įskaitant kai kuriuos lojalumo programų atlygius. Pasak centrinio banko, tai turėtų tapti aiškiu teisėkūros prioritetu, siekiant vienodų taisyklių ir mažesnės rizikos vartotojams.

    Griežtesnės priemonės užsienio valiutų stablioms monetoms

    ECB taip pat siekia stipresnių instrumentų prieš žetonus, susietus su užsienio valiutomis, ypač tais atvejais, kai, centrinių bankų vertinimu, jie gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Siūloma numatyti galimybę uždrausti leisti naujus žetonus ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika peržengia priimtiną ribą.

    Centrinių bankų vertinimu, kasdieniams mokėjimams ES viduje stablios monetos ne visuomet suteikia apčiuopiamos naudos, nes daugelyje šalių jau veikia greiti pervedimai, o lygiagrečiai vystoma skaitmeninio euro iniciatyva. Be to, keliami klausimai dėl žetonų, platinamų tiek ES viduje, tiek už jos ribų, kai krizės atveju rezervų našta galėtų tekti Europoje laikomoms atsargoms, o žetonų geografinio pasiskirstymo tiksliai nustatyti būtų sunku.

    Stakingas, skolinimas ir DeFi – daugiau reguliavimo

    ECB pozicija dėl stakingo, kriptoturto skolinimo ir skolinimosi yra griežta: šios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygmeniu. Centriniai bankai pažymi, kad situacijose, kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir įsipareigoja jį grąžinti, tokie santykiai gali būti panašūs į grąžintinų lėšų priėmimą, todėl rizikos profilis priartėja prie bankinių paslaugų.

    Dėmesys skiriamas ir decentralizuotiems finansams, kai prekyba ar skolinimas vyksta per automatizuotus protokolus. ECB pabrėžia, kad MiCA numato išimtis visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, o praktikoje visiška decentralizacija, centrinių bankų vertinimu, pasitaiko retai, todėl lieka neaišku, kas realiai kontroliuoja rizikas.

    Kas prižiūrės kriptoverslus?

    ECB taip pat remia idėją kriptoturto įmonių licencijavimą ir priežiūrą labiau sutelkti ES lygmeniu, stiprinant ESMA, kaip bendros rinkos priežiūros institucijos, vaidmenį. Šiuo metu vienoje valstybėje narėje gauta licencija gali atverti kelią teikti paslaugas visame bloke, todėl reguliavimo spragos ar skirtinga praktika tarp šalių tampa jautriu klausimu.

    Šie pasiūlymai nėra privalomi, o galutinį sprendimą dėl MiCA pakeitimų priims Europos Komisija, vėliau teisėkūros procesą derinant su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Diplomatinėje erdvėje aptariama, kad platesnė MiCA peržiūra galėtų įgauti pagreitį 2027 metais, atsižvelgiant į rinkos raidą ir tarptautinį reguliavimo kontekstą.

  • „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ pranešė šiemet planuojantis pradėti skaitmeninio turto saugojimo paslaugą Europos įmonių ir instituciniams klientams, jei tam bus gauti būtini reguliuotojų leidimai. Bankas teigia, kad paslauga orientuota į profesionalius rinkos dalyvius, kurie nori laikyti kriptoturtą nekurdam i savo saugojimo infrastruktūros.

    Pradiniame etape numatoma palaikyti bitkoiną ir eterį, taip pat atrinktas stabilias monetas, susietas su JAV doleriu ir euru. Bankas nurodo, kad valdys klientų pinigines ir privačius raktus, o tai leis laikyti skaitmeninį turtą ir, esant poreikiui, pervesti jį trečiosioms šalims.

    Šis žingsnis tęsia kelerius metus trunkantį banko darbą kuriant kriptoturto saugojimo sprendimą. Anksčiau viešai skelbta apie „Deutsche Bank“ bendradarbiavimą su technologijų partneriais, o dabar bankas pabrėžia, kad sprendimas skirtas veikti laikantis rizikos valdymo ir atitikties reikalavimų, įprastų didžiosioms finansų institucijoms.

    Pasak banko, pirmieji klientai turėtų būti įmonės, turto valdytojai, rizikos draudimo fondai, saugotojai, brokeriai ir suverenios institucijos, kurias aptarnauja jo Corporate Bank ir Investment Bank padaliniai. Tokia auditorija paprastai siekia ne tik prieigos prie kriptoturto, bet ir aiškaus atsakomybės pasidalijimo, procedūrų bei audituojamo saugumo modelio.

    Kaip bus užtikrinamas saugumas?

    „Deutsche Bank“ nurodo, kad sprendime numatyta aparatinė raktų apsauga, kelių asmenų patvirtinimai ir atskirtos šiltos bei šaltos saugyklos aplinkos. Taip pat planuojamos atsarginio kopijavimo ir atkūrimo kontrolės, kurios yra kritiškai svarbios valdant privačius raktus ir užtikrinant paslaugos tęstinumą.

    Bankas pažymi, kad dalį techninių komponentų vykdys atrinkti išoriniai technologijų ir infrastruktūros tiekėjai, tačiau paslauga bus teikiama pagal banko produktų tvirtinimo, rizikos valdymo ir reguliacinius procesus. Praktikoje tai reiškia, kad technologinė tiekimo grandinė bus svarbi, bet kontrolės ir atsakomybės rėmai liks banko pusėje.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Didelio Europos banko įėjimas į kriptoturto saugojimą rodo, kad institucinis poreikis šiai paslaugai išlieka, o rinkoje vis labiau vertinami reguliuojami, audituojami sprendimai. Tokie projektai dažnai siejami ir su platesnėmis kryptimis, įskaitant finansinių instrumentų tokenizaciją, kurią bankas taip pat įvardija kaip ateities planų dalį.

    „Deutsche Bank“ atkreipia dėmesį, kad skaitmeninis turtas nėra tradicinės finansų sistemos pakaitalas, o veikiau papildymas esamai rinkos infrastruktūrai. Bankas taip pat nurodo, kad palaikomo turto spektras ateityje gali būti plečiamas, atsižvelgiant į klientų paklausą ir reguliacinius reikalavimus.

  • Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Pietų Korėjos kriptovaliutų biržos „Upbit“ valdytoja „Dunamu“ paskelbė pasirašiusi strateginę partnerystę su „Visa“. Bendrovės žada kartu kurti naujas finansines paslaugas, paremtas stabiliomis monetomis ir dirbtiniu intelektu, daugiausia dėmesio skirdamos mokėjimams ir perlaidoms.

    Pranešime nurodoma, kad „Dunamu“ skaitmeninio turto technologijos bus derinamos su „Visa“ pasauliniu mokėjimų tinklu. Pagrindinės kryptys apima stabiliomis monetomis paremtus atsiskaitymus, tarpvalstybines perlaidas ir DI sprendimus, kurie galėtų automatizuoti dalį finansinių veiksmų, tačiau išlaikant atitiktį reguliavimui.

    Ko ieškoma stabilių monetų rinkoje

    Partnerystės tikslas siejamas su saugesniu, skaidresniu ir lengviau suderinamu skaitmeninio turto naudojimu. „Visa“ ir „Dunamu“ akcentuoja siekį stabilių monetų sprendimus priartinti prie įprastos mokėjimų infrastruktūros, kad jie veiktų ne kaip atskira ekosistema, o kaip integruota mokėjimų grandinės dalis.

    „Dunamu“ taip pat išskyrė, kad bendradarbiavimo rėmuose bus vertinamos skirtingos stabilios monetos, įskaitant „Open Standard“ kuriamą „Open USD“ (OUSD). Pasak bendrovės atstovo, OUSD laikoma vienu iš kelių projektų, kurie šiuo metu analizuojami galimam pritaikymui.

    DI kryptis: agentinė prekyba

    DI dalyje numatoma nagrinėti vadinamąją agentinę prekybą, kai DI agentas gali surasti prekes ar paslaugas ir atlikti pirkimo bei apmokėjimo veiksmus vartotojo vardu. Tokie modeliai finansų sektoriuje vertinami kaip kita automatizacijos banga, tačiau paprastai reikalauja aiškių vartotojo sutikimo, rizikų valdymo ir atsakomybės taisyklių.

    „DI, stabilios monetos ir žetonizacija yra pagrindinės tendencijos, kurios pakeis finansų ir prekybos veikimą. Bendradarbiaudami su „Visa“ sujungsime skaitmeninį turtą su esamais finansais ir sukursime naują pasaulinę finansinę patirtį, kurią vartotojai pajus“, – sakė „Dunamu“ vadovas Oh Kyung-seok.

    Kodėl tai svarbu Pietų Korėjai ir rinkai

    Naujiena pasirodė augant didžiųjų mokėjimų tinklų dėmesiui stabilių monetų temai, ypač tarpvalstybinėms perlaidoms, kur tradicinės grandinės dažnai būna brangesnės ir lėtesnės. „Dunamu“ atstovas pabrėžė, kad bendrovė nesiekia iš anksto pasirinkti vienos konkrečios stabilios monetos ir orientuojasi į atvirą struktūrą, kuri galėtų sujungti skirtingus sprendimus su finansų ir mokėjimų infrastruktūra.

    Kartu tai rodo, kad rinkoje įsitvirtina praktinis požiūris: prieš diegiant sprendimus vertinami paklausos signalai, reguliacinė aplinka, technologinis stabilumas ir tinkamumas realiems mokėjimų scenarijams. Būtent nuo šių kriterijų priklausys, ar „Dunamu“ ir „Visa“ pasirinkimai peraugs į konkrečius produktus vartotojams ir verslui.

  • Pietų Korėjos „Shinhan“ jungiasi su „Visa“: stabilios monetos ir DI taps naujų mokėjimų pagrindu

    Pietų Korėjos „Shinhan“ jungiasi su „Visa“: stabilios monetos ir DI taps naujų mokėjimų pagrindu

    Pietų Korėjos finansų grupė „Shinhan“ paskelbė pasirašiusi strateginio bendradarbiavimo susitarimą su „Visa“. Partnerystė apima stabilias monetas, dirbtinį intelektą ir verslo mokėjimus, o pagrindinis tikslas – kurti vadinamąją ateities finansų infrastruktūrą.

    Pagal susitarimą įmonės pirmiausia sieks sukurti stabiliosiomis monetomis paremtą finansinę bazę, kuri leistų patikimai organizuoti išleidimą, pervedimus ir išpirkimą. „Shinhan“ planuoja naudoti „Visa“ stabilios monetos platformą operacijoms tikrinti ir kartu kurti Pietų Korėjos rinkai pritaikytą veiklos modelį.

    Bendrovės taip pat numato bandomuosius projektus, kuriuose stabilios monetos būtų pritaikomos kortelių atsiskaitymų atsiskaitymo grandinėse ir mokėjimų kliringe. Kitas numatomas segmentas – DI paremti ateities mokėjimų modeliai, kurie galėtų automatizuoti rizikos vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir atsiskaitymų maršrutizavimą.

    „Šiuo susitarimu išplėtėme ilgametę partnerystę su „Visa“ į platesnį skaitmeninių finansų sektorių“, – sakė „Shinhan Financial Group“ vadovas Jin Ok-dong.

    „Toliau derinsime „Shinhan“ finansines galimybes su „Visa“ pasauline infrastruktūra, kad kartu sukurtume naujus ateities finansų modelius ir klientams pasiūlytume išskirtines finansines patirtis“, – pridūrė jis.

    „Shinhan“ nurodė, kad artimiausiu metu planuoja sujungti pagrindinių grupės įmonių pajėgumus, tarp jų „Shinhan Bank“, „Shinhan Card“ ir „Jeju Bank“, su „Visa“ pasauliniu mokėjimų tinklu bei skaitmeninėmis technologijomis. Tai reiškia, kad iniciatyvos gali apimti tiek bankinių pervedimų, tiek kortelių, tiek prekybininkų atsiskaitymų grandinę.

    Šis žingsnis vyksta platesnių pokyčių fone: vis daugiau bankų ir mokėjimų tinklų vertina stabilias monetas kaip būdą pagreitinti tarpbankinius atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkavimo kaštus, ypač tarptautiniuose pervedimuose. Tuo pat metu daugėja ir reguliacinio aiškumo paieškų, nes tokie sprendimai finansų rinkoje reikalauja griežtų vartotojų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos ir atsargų skaidrumo standartų.

    „Shinhan“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai dalyvavo ir kituose bandomuosiuose projektuose, susijusiuose su stabiliosiomis monetomis ir blokų grandinės mokėjimų sprendimais. Bendrovės teigimu, naujasis susitarimas su „Visa“ turėtų padėti pereiti nuo atskirų eksperimentų prie labiau pramoninio masto infrastruktūros, kuri galėtų būti pritaikoma tiek B2B, tiek B2C mokėjimų scenarijuose.

  • „Anchorage Digital“ ir „Grupo Salinas“ jungiasi: sieks pagreitinti tarpvalstybinius mokėjimus stabiliosiomis monetomis

    „Anchorage Digital“ ir „Grupo Salinas“ jungiasi: sieks pagreitinti tarpvalstybinius mokėjimus stabiliosiomis monetomis

    Partnerystė dėl greitesnių atsiskaitymų

    JAV kriptoturto bankas „Anchorage Digital“ paskelbė sudaręs partnerystę su Meksikos konglomeratu „Grupo Salinas“, kurį kontroliuoja milijardierius Ricardo Salinas Pliego. Susitarimo tikslas – pagerinti tarpvalstybinių mokėjimų procesus, pasitelkiant JAV doleriu susietas stabilias monetas.

    Įmonės teigia, kad integracija turėtų sutrumpinti atsiskaitymo ciklus ir suteikti daugiau realaus laiko funkcionalumo, išlaikant dideliems finansų rinkos dalyviams reikalingus valdymo, saugumo ir atitikties standartus.

    Kaip tai veiks praktikoje?

    Pagal praneštą planą „Grupo Salinas“ kriptoturto padalinys „Coinpro“ integruos „Anchorage Digital“ infrastruktūrą į esamus tarpvalstybinių pervedimų srautus. Tokia schema, paremta blokų grandinės „bėgiais“, paprastai siejama su greitesniu lėšų judėjimu ir paprastesniu pervedimų suderinimu.

    „Anchorage Digital“ aiškina, kad blokų grandinės pagrindu veikiančios stabilios monetos leidžia pervedimus atlikti programiškai ir greičiau, o atsiskaitymai gali vykti beveik realiu laiku. Tai aktualu tarptautiniams mokėjimams, kuriuose tradiciniai kanalai neretai būna lėtesni dėl tarpbankinių grandinių ir darbo laiko skirtumų.

    „Stabilios monetos iš prekybos priemonės virsta pagrindine finansų infrastruktūra“, – sakė „Anchorage Digital“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nathan McCauley.

    Kontekstas: stabilios monetos sparčiai skinasi kelią

    Stabilios monetos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos kaip priemonė atsiskaitymams, o ne vien prekybai kriptoturto rinkose. Jų patrauklumas slypi siekyje derinti tradicinių valiutų stabilumą su skaitmeninių pervedimų greičiu ir automatizavimo galimybėmis.

    Tokios partnerystės taip pat atspindi platesnę tendenciją: finansų institucijos ir stambios įmonių grupės ieško būdų mažinti tarptautinių pervedimų kaštus, spartinti pinigų judėjimą ir gerinti atsiskaitymų skaidrumą, tačiau kartu išlaikyti reguliavimo reikalavimus atitinkančią kontrolę.

    „Grupo Salinas“ ekosistemoje veikia ir bankas „Banco Azteca“, o grupės mažmeninės ir finansinių paslaugų veiklos mastas reiškia, kad efektyvesni tarpvalstybiniai mokėjimai gali turėti apčiuopiamą poveikį klientų patirčiai. Įmonės kol kas detalių dėl diegimo grafiko ar apimčių nepateikė.

  • „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    „Bernstein“: Coinbase „visko biržos“ strategija įsibėgėja, nors I ketvirtis nuvylė

    Investicinių tyrimų bendrovė „Bernstein“ teigia, kad Coinbase pastangos tapti vadinamąja visko birža pradeda duoti rezultatų, net ir po silpnesnių, nei tikėtasi, 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinių rodiklių. Analitikų vertinimu, rinka pernelyg susitelkė į trumpalaikį prekybos aktyvumo kritimą, o ne į sparčiai augančias naujas pajamas generuojančias kryptis.

    „Bernstein“ išlaikė rekomendaciją, prilyginamą reitingui lenkti rinką, ir nustatė 330 JAV dolerių tikslinę Coinbase akcijos kainą. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 300 eurų, o nuo minėtos uždarymo kainos analitikai įžvelgė apie 71 proc. augimo potencialą.

    Coinbase ketvirčio pajamos siekė 1,41 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,29 mlrd. eurų, ir buvo maždaug 5 proc. mažesnės už rinkos lūkesčius. Tuo metu pakoreguota EBITDA sudarė 303 mln. JAV dolerių, arba apie 277 mln. eurų, ir taip pat atsiliko nuo prognozių.

    Bendrovė pranešė ir apie grynąjį nuostolį, kuris siekė 394,1 mln. JAV dolerių, arba apie 360 mln. eurų. Didelę įtaką tam turėjo nerealizuoti nuostoliai, susiję su kriptovaliutų investicijų portfeliu, o taip pat bendrai vėsesnė rinka, mažinusi prekybos apimtis ir prenumeratos bei paslaugų pajamas.

    Kriptovaliutų rinkai smunkant, Coinbase neatlaikė spaudimo ir prekybos apimtyse: spot prekyba per ketvirtį sumažėjo iki 202 mlrd. JAV dolerių, arba apie 185 mlrd. eurų. Mažmeninių klientų prekybos apimtis krito ryškiau, o mėnesinių aktyvių prekiaujančių vartotojų skaičius traukėsi iki 8,2 mln.

    Vis dėlto „Bernstein“ atkreipė dėmesį į kitą tendenciją: Coinbase pavyko pasiekti rekordines rinkos dalis kriptovaliutų prekyboje. Analitikų vertinimu, tai rodo, kad platforma įgauna pagreitį net ir tada, kai visa rinka yra prislopusi, o konkurencija dėl vartotojų ir likvidumo išlieka intensyvi.

    „Matome, kad visko biržos kryptis tampa vis aiškesnė: augimas ateina ne vien iš spot prekybos, o iš vis platesnio produktų rinkinio“, – teigiama „Bernstein“ komentare.

    Analitikų optimizmą labiausiai palaiko naujesni pajamų šaltiniai, kurie turėtų mažinti Coinbase priklausomybę nuo cikliškų prekybos komisinių. Tarp jų išskiriamos mažmeninės išvestinės finansinės priemonės, institucinių klientų išvestinių priemonių segmentas, taip pat prognozių rinkos, kurios, pasak „Bernstein“, tapo vienu sparčiausiai augančių bendrovės produktų.

    „Bernstein“ taip pat akcentuoja Coinbase statomą infrastruktūrą aplink stabilias monetas ir mokėjimus, ypač susijusius su USDC bei „Base“ tinklu. Ši kryptis svarbi ne tik kaip papildomas pajamų šaltinis, bet ir kaip ilgalaikė strategija, siekiant aptarnauti atsiskaitymus bei naujus skaitmeninės prekybos modelius, įskaitant sprendimus, susijusius su DI agentų naudojimu.

    Kita vertus, rizikų išlieka: kriptovaliutų rinka tebėra jautri makroekonomikai, reguliavimo naujienoms ir pasitikėjimo svyravimams. Be to, platformos veikla priklauso nuo technologinių partnerių patikimumo, o bet kokie sutrikimai gali tiesiogiai paveikti prekybą ir klientų pasitikėjimą.

    Pastarąjį aspektą priminė ir nesenas incidentas, kai dėl su „Amazon Web Services“ susijusio sutrikimo Coinbase buvo laikinai apribojusi prekybos vykdymą bei perėjusi į režimus, ribojančius pavedimų vykdymą. Nors prekyba buvo atnaujinta, tokie įvykiai investuotojams primena, kad mastelio didinimas reikalauja ne tik produktų plėtros, bet ir infrastruktūros atsparumo.

    „Bernstein“ vertinimu, artimiausiais ketvirčiais Coinbase istoriją gali lemti ne vien prekybos apimtys, o tai, kaip greitai bendrovei pavyks paversti naujas produktų linijas stabiliais, prognozuojamais pinigų srautais. Jei ši transformacija pasiteisins, „visko biržos“ idėja gali tapti ne rinkodaros šūkiu, o realiu verslo modeliu, mažiau priklausomu nuo kripto rinkos ciklų.

  • „Coinbase“ atleidžia 700 žmonių: vadovas sako, kad DI keičia darbą greičiau nei rinka

    „Coinbase“ atleidžia 700 žmonių: vadovas sako, kad DI keičia darbą greičiau nei rinka

    „Coinbase“ mažina komandą

    Kriptovaliutų birža „Coinbase“ pranešė mažinanti darbuotojų skaičių maždaug 14 proc. – tai sudaro apie 700 darbo vietų. Bendrovės vadovas Brianas Armstrongas sprendimą aiškina dviem vienu metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis: kriptovaliutų rinkos nuosmukiu ir tuo, kad DI sparčiai keičia kasdienį darbą.

    Atleidimai paskelbti bendrovei laukiant ketvirčio finansinių rezultatų, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie sąnaudų kontrolę. „Coinbase“ pabrėžia, kad tai nėra atsitraukimas nuo kriptovaliutų, tačiau tai yra bandymas prisitaikyti prie svyruojančios paklausos ir mažiau nuspėjamų pajamų ciklų.

    „Šiuo metu esame nuosmukio fazėje, todėl turime dabar koreguoti sąnaudų struktūrą, kad iš šio laikotarpio išeitume liesesni, greitesni ir efektyvesni“, – sakė Brianas Armstrongas.

    DI tampa esmine strategijos dalimi

    B. Armstrongas darbuotojams skirtame pranešime akcentavo, kad mažoms, sutelktoms komandoms šiandien įmanoma padaryti gerokai daugiau nei anksčiau. Pasak jo, DI įrankiai keičia procesus taip sparčiai, kad bendrovė nori sąmoningai persitvarkyti ir kurti veiklą, kur DI būtų integruotas į pagrindinius darbo srautus.

    Tokia kryptis atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai įmonės investuoja į DI, o tuo pat metu mažina etatus, tikėdamosi automatizuoti dalį funkcijų ir paspartinti produktų kūrimą. Pastaraisiais metais panašius sprendimus viešai siejo su DI ir kitos technologijų bendrovės, pabrėždamos mažesnių, aukštos kvalifikacijos komandų modelį.

    Kainuos dešimtis milijonų eurų

    „Coinbase“ nurodo, kad pertvarka turėtų būti užbaigta antrąjį ketvirtį. Restruktūrizavimo kaštai, susiję su išeitinėmis, kompensacijomis ir kitomis priemonėmis, vertinami 46–55 mln. eurų, perskaičiavus iš 50–60 mln. JAV dolerių.

    Rinkos analitikai tokius žingsnius dažnai vertina kaip signalą, kad vadovybė stengiasi apsaugoti pelningumą net ir prastėjant rinkos nuotaikoms. „Coinbase“ atvejis taip pat primena ankstesnius kriptovaliutų ciklus: bendrovė jau yra mažinusi darbuotojų skaičių ankstesnio nuosmukio metu, kai visa rinka patyrė staigų aktyvumo kritimą.

    Kriptovaliutos lieka strategijos centre

    Nors „Coinbase“ kalba apie DI kaip esminį produktyvumo svertą, bendrovė išlieka optimistiška dėl kriptovaliutų ateities. B. Armstrongas kaip galimus kito augimo etapo variklius įvardijo stabilias monetas, turto „tokenizaciją“ ir prognozių rinkas, kurios, jo teigimu, gali paskatinti platesnį pritaikymą.

    Ši kryptis atspindi ir platesnį industrijos poslinkį nuo vien tik kainų kilimo lūkesčiais paremto augimo prie griežtesnio dėmesio reguliavimui, atitikties procesams ir tvaresniems pajamų šaltiniams. Tokios permainos ypač aktualios biržoms, kurių rezultatai dažnai tiesiogiai priklauso nuo prekybos apimčių ir rinkos volatilumo.

  • „Coinbase“ pristato CUSHY fondą: tokenizuotos fondo dalys per „Superstate“ startuos antrą ketvirtį

    „Coinbase“ pristato CUSHY fondą: tokenizuotos fondo dalys per „Superstate“ startuos antrą ketvirtį

    Kriptovaliutų biržos „Coinbase“ turto valdymo padalinys kartu su „Superstate“ ruošiasi pristatyti Coinbase Stablecoin Yield Fund, sutrumpintai vadinamą CUSHY. Tai struktūrizuotas fondas, skirtas instituciniams investuotojams, norintiems gauti grąžą iš stabiliosiomis monetomis paremtų kredito strategijų.

    Pagal viešai paskelbtą informaciją, CUSHY planuojama pradėti antrą ketvirtį. Tai turėtų tapti pirmuoju išoriniu fondu, kurio vienetai bus išleisti naudojant „Superstate“ sukurtą „FundOS“ platformą, orientuotą į fondo dalių tokenizavimą.

    Kas yra „FundOS“ ir kuo tai svarbu

    „FundOS“ apibūdinama kaip paruošta veikimui operacinė sistema turto valdytojams, siekiantiems tokenizuoti fondų dalis keliuose tinkluose, įskaitant „Solana“ ir „Ethereum“, o vėliau ir „Base“. Tokenizuota dalis iš esmės reiškia, kad fondo nuosavybė gali būti valdoma ir perduodama skaitmeniniais registrais, laikantis atitikties reikalavimų.

    Tokia infrastruktūra keičia praktinius fondų vienetų naudojimo scenarijus. Teoriškai tokenizuotos dalys gali būti perleidžiamos greičiau, potencialiai atveriant kelią prekybai ne tik įprastomis darbo valandomis, taip pat paprasčiau integruojant nuosavybės valdymą su skaitmeninėmis finansų priemonėmis.

    Ką žada CUSHY ir kam jis skirtas

    „Coinbase“ teigia, kad fondas sieks generuoti pajamingumą skolindamas stabilias monetas ir pasitelkdamas privačiojo kredito galimybes, nors konkrečios strategijos detalės viešai įvardijamos ribotai. Pabrėžiama, kad produktas orientuotas į institucinius investuotojus, kuriems aktualus tiek pajamingumas, tiek struktūrizuota fondo forma.

    Taip pat nurodoma, kad CUSHY tokenizuota dalis galėtų būti naudojama kaip užstatas ir perleidžiama per atitiktį užtikrinančias skaitmenines prekybos vietas. Praktikoje tai reikštų papildomą likvidumo ir panaudojimo lankstumo sluoksnį, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia reguliaciniai ir platformų reikalavimai.

    Partneriai ir platesnis kontekstas

    Fondo administravimą turėtų užtikrinti „Northern Trust Hedge Fund Services“, o technologinis veikimas siejamas su „Omnium“ platforma. „Coinbase“ šį projektą pristato kaip bandymą sujungti skaitmeninių atsiskaitymo bėgių efektyvumą su instituciniams produktams būdinga rizikos ir procesų kontrole.

    Šis žingsnis dera su platesne rinkos kryptimi, kai tradicinių finansų ir kriptoturto infrastruktūros sprendimai vis dažniau suartėja per realaus pasaulio turto tokenizavimą. Tokie modeliai žada operacinį efektyvumą ir greitesnius nuosavybės perleidimo procesus, tačiau kartu iškelia klausimus dėl priežiūros, skaidrumo ir to, kaip skaitmeninės rinkos veiks stresinėmis sąlygomis.

    „Su CUSHY sujungiame skaitmeninių bėgių greitį su instituciniu tradicinio kredito griežtumu“, – sakė „Coinbase Asset Management“ prezidentas Anthony Bassili.

    „Superstate“ iki šiol „FundOS“ naudojo savo fondų strategijoms, o CUSHY būtų pirmasis trečiosios šalies fondas, pasitelkiantis šią infrastruktūrą. „Coinbase“ pastaruoju metu taip pat aktyviau eksperimentuoja su tokenizuotomis fondo dalių klasėmis, siekdama praplėsti produktų pasiekiamumą ir technines galimybes skaitmeninėse rinkose.