„Standard Chartered“ bankas nukėlė savo prognozę, kada stabiliųjų kriptovaliutų (stablecoin) rinka pasieks 2 trilijonų eurų vertę. Jei anksčiau toks lygis buvo siejamas su 2028 metais, dabar bankas mano, kad realistiškesnis terminas yra 2030 metai.
Banko vertinimu, prognozė nekeičiama dėl potencialo, tačiau koreguojama dėl pasiūlos augimo sulėtėjimo. Pastaruosius 12 mėnesių bendra stabiliųjų kriptovaliutų pasiūla, kaip nurodoma rinkos duomenimis, svyravo maždaug 300–320 milijardų eurų intervale ir laikėsi apie 309 milijardus eurų.
„Standard Chartered“ skaitmeninio turto tyrimų komanda teigia, kad pasiūlos stagnacija greičiau yra ciklinė, o ne struktūrinė. Kitaip tariant, tai siejama su vangesne kriptoaktyvų rinka, o ne su ilgalaikiu paklausos išsekimu.
Aktyvumas auga, nors pasiūla stringa
Nors bendra pasiūla per metus beveik neaugo, stabiliųjų kriptovaliutų naudojimas, banko vertinimu, didėjo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pervedimų apyvarta grandinėse gegužę pasiekė mėnesinį rekordą – apie 19 trilijonų eurų.
Tuo pačiu nurodoma, kad 2026 metais vidutinė mėnesio apyvarta siekė kiek mažiau nei 10 trilijonų eurų. Palyginimui, 2025 metais ji buvo apie 4 trilijonus eurų, tad augimo tempas, nepaisant pasiūlos stagnacijos, išlieka ryškus.
Bankas taip pat akcentuoja vadinamąjį stabiliųjų kriptovaliutų „greitį“ – rodiklį, kiek kartų per laikotarpį tas pats vienetas panaudojamas atsiskaitymams ar pervedimams. Skaičiuojama, kad 2026 metais šis rodiklis vidutiniškai padvigubėjo iki maždaug 30 kartų, kai 2025 metais siekė apie 15.
USDT ir USDC naudojami skirtingai
Ataskaitoje atskiriami dviejų didžiausių stabiliųjų kriptovaliutų naudojimo scenarijai. USDT dažniau siejama su taupymu besivystančiose rinkose, kur dolerio ekvivalentu paremti skaitmeniniai pinigai naudojami kaip alternatyva vietos valiutoms ar apsaugai nuo infliacijos.
Tuo metu USDC, banko vertinimu, labiau įsitvirtina kaip mokėjimų ir finansinių operacijų priemonė. Pabrėžiama, kad ši moneta vis dažniau naudojama ir naujuose modeliuose, įskaitant ankstyvus atsiskaitymus tarp automatizuotų sistemų ar DI agentų.
„Didžiausia konkurencija artimiausiais metais bus būtent mokėjimų ir tradicinių finansų pakeitimo segmente išsivysčiusiose rinkose“, – sakė Geoffrey Kendrickas.
Bankas mini, kad šiame segmente gali stiprėti alternatyvos ir nauji tinklai, įskaitant „Open USD“, infrastruktūros sprendimus, tokius kaip M0, bei kelių bankų modelį A+, kuriuo siekiama dalintis emisija ir išlaikyti rezervų grąžą bankams.
Reguliavimas gali pakeisti prognozes
Kaip didžiausia rizika 2 trilijonų eurų prognozei įvardijamas reguliavimas. „Standard Chartered“ pažymi, kad daug kas priklausys nuo to, ar kitos šalys perims JAV taikomo GENIUS Act tipo taisykles ir kaip jos paveiks stabiliųjų kriptovaliutų naudojimą.
Anot banko, griežtesnis ir plačiau pasaulyje perimtas reguliavimas galėtų silpninti USDT dominavimą besivystančiose rinkose ir atverti kelią didesnei bankų remiamų ar kelių emitentų sprendimų konkurencijai.
Ataskaitoje taip pat primenama, kad JAV GENIUS Act įsigaliojimas numatomas 2027 metų sausį. Banko vertinimu, būtent taisyklių įgyvendinimas gali tapti lūžio tašku, kuris paskatintų naują emisijos ir naudojimo bangą, tačiau kartu perbraižytų rinkos lyderių pozicijas.