Po ilgų emigracijos metų Airijoje Diana ir Aurimas Boguslauskai sugrįžo į Alytaus rajoną ir jau trejus metus gyvena Punioje. Sutuoktiniai sako, kad sprendimą lėmė ne vien noras grįžti arčiau artimųjų, bet ir siekis vaikams išsaugoti ryšį su savo šaknimis.
Šeima įsikūrė Dianos tėčio tėviškėje ir kartu su tėvais puoselėja senelių sodybą. Pasak jų, kaimo gyvenimas suteikė tai, ko labiausiai trūko emigracijoje: kasdienį buvimą šalia šeimos, bendruomenės palaikymą ir daugiau ramybės.
Kas paskatino grįžti
Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje, pastarojoje šalyje praleido apie 15 metų. Jis pradėjo nuo įvairių darbų, vėliau kilo karjeros laiptais ir tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju.
Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana, kuri buvo išbandžiusi ir savarankišką veiklą. Nors profesinės galimybės Airijoje buvo stabilios, abu vis dažniau svarstė apie darbą sau ir idėją, kuri vėliau tapo šeimos verslu.
„Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia“, – sakė Aurimas.
Jų sūnūs Adas ir Ajus gimė Airijoje, tačiau šeima nuolat palaikė ryšį su Lietuva ir dažnai grįždavo aplankyti artimųjų. Sugrįžus viskas tapo paprasčiau ir kasdieniškiau: nebereikia planuoti kelionių vien tam, kad pamatytum šeimą.
Punia ir nauja kasdienybė
Įsikūrę Punioje, Boguslauskai įsiliejo į vietos gyvenimą ir sako, kad bendruomeniškumo jausmas čia itin stiprus. Vyresnysis sūnus mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažesnysis lanko darželį Punioje.
Diana pasakoja, kad ją traukia kaimo ritmas, gamta ir paprastesnė kasdienybė. Rytais, nuvedusi vaiką į darželį, ji randa laiko pasivaikščioti aplink Margirio piliakalnį, o vakarus dažnai užpildo šeimos ir bendruomenės veiklos.
Verslas, gimęs emigracijoje
Sugrįžę į Lietuvą sutuoktiniai nusprendė neieškoti samdomo darbo ir įgyvendinti dar emigracijoje brandintą sumanymą. Buvusiame tvarte jie įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“, kur gamina suvenyrus, dovanas, suoliukus ir įgyvendina nestandartinius klientų pageidavimus.
Šeima kuria ir individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms, o dalį gaminių personalizuoja lazeriniu graviravimu. Pasak sutuoktinių, didelė darbo dalis tenka ne tik gamybai, bet ir maketavimui, užsakymų administravimui, komunikacijai su klientais bei reklamai socialiniuose tinkluose.
Užsakymų, anot jų, nestinga, tačiau sezonai skiriasi: vienais mėnesiais tenka dirbti intensyviau, kitais darbų būna mažiau. Kol kas, kaip teigia Boguslauskai, ekonomiškai naudingiausia daugumą procesų atlikti patiems, nors ateityje neatmeta ir plėtros.
„Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą“, – sakė Diana.
Šiandien šeima lagaminų krautis neplanuoja: jie džiaugiasi įsitvirtinę Punioje ir jau svarsto, kaip toliau auginti medžio dirbinių veiklą. Boguslauskai užsimena turintys ir naujų idėjų, tačiau kol kas jų detaliau neatskleidžia.
Komunikacijos skyriaus informacija