Tag: Staliaus darbai

  • Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Iš Airijos į Punios kaimą: Boguslauskai buvusiame tvarte įkūrė „Margirio stalystę“

    Po ilgų emigracijos metų Airijoje Diana ir Aurimas Boguslauskai sugrįžo į Alytaus rajoną ir jau trejus metus gyvena Punioje. Sutuoktiniai sako, kad sprendimą lėmė ne vien noras grįžti arčiau artimųjų, bet ir siekis vaikams išsaugoti ryšį su savo šaknimis.

    Šeima įsikūrė Dianos tėčio tėviškėje ir kartu su tėvais puoselėja senelių sodybą. Pasak jų, kaimo gyvenimas suteikė tai, ko labiausiai trūko emigracijoje: kasdienį buvimą šalia šeimos, bendruomenės palaikymą ir daugiau ramybės.

    Kas paskatino grįžti

    Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje, pastarojoje šalyje praleido apie 15 metų. Jis pradėjo nuo įvairių darbų, vėliau kilo karjeros laiptais ir tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju.

    Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana, kuri buvo išbandžiusi ir savarankišką veiklą. Nors profesinės galimybės Airijoje buvo stabilios, abu vis dažniau svarstė apie darbą sau ir idėją, kuri vėliau tapo šeimos verslu.

    „Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia“, – sakė Aurimas.

    Jų sūnūs Adas ir Ajus gimė Airijoje, tačiau šeima nuolat palaikė ryšį su Lietuva ir dažnai grįždavo aplankyti artimųjų. Sugrįžus viskas tapo paprasčiau ir kasdieniškiau: nebereikia planuoti kelionių vien tam, kad pamatytum šeimą.

    Punia ir nauja kasdienybė

    Įsikūrę Punioje, Boguslauskai įsiliejo į vietos gyvenimą ir sako, kad bendruomeniškumo jausmas čia itin stiprus. Vyresnysis sūnus mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažesnysis lanko darželį Punioje.

    Diana pasakoja, kad ją traukia kaimo ritmas, gamta ir paprastesnė kasdienybė. Rytais, nuvedusi vaiką į darželį, ji randa laiko pasivaikščioti aplink Margirio piliakalnį, o vakarus dažnai užpildo šeimos ir bendruomenės veiklos.

    Verslas, gimęs emigracijoje

    Sugrįžę į Lietuvą sutuoktiniai nusprendė neieškoti samdomo darbo ir įgyvendinti dar emigracijoje brandintą sumanymą. Buvusiame tvarte jie įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“, kur gamina suvenyrus, dovanas, suoliukus ir įgyvendina nestandartinius klientų pageidavimus.

    Šeima kuria ir individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms, o dalį gaminių personalizuoja lazeriniu graviravimu. Pasak sutuoktinių, didelė darbo dalis tenka ne tik gamybai, bet ir maketavimui, užsakymų administravimui, komunikacijai su klientais bei reklamai socialiniuose tinkluose.

    Užsakymų, anot jų, nestinga, tačiau sezonai skiriasi: vienais mėnesiais tenka dirbti intensyviau, kitais darbų būna mažiau. Kol kas, kaip teigia Boguslauskai, ekonomiškai naudingiausia daugumą procesų atlikti patiems, nors ateityje neatmeta ir plėtros.

    „Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą“, – sakė Diana.

    Šiandien šeima lagaminų krautis neplanuoja: jie džiaugiasi įsitvirtinę Punioje ir jau svarsto, kaip toliau auginti medžio dirbinių veiklą. Boguslauskai užsimena turintys ir naujų idėjų, tačiau kol kas jų detaliau neatskleidžia.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Juodi rombai ant ruletės: ką jie iš tiesų reiškia ir kodėl statybininkams tai sutaupo laiko

    Ant daugelio ruletės juostų galima pastebėti pasikartojančius juodus rombus ar kitus ryškius žymeklius. Nors jie neretai palaikomi dizaino detale, iš tikrųjų tai praktiškas sprendimas, sukurtas greitesniam darbui statybose ir staliaus darbuose.

    Šios žymos atsirado ten, kur plačiai naudojama imperinė matavimo sistema, ypač JAV ir Kanadoje. Jos padeda greitai orientuotis, kur patogiausia žymėti konstrukcinių elementų vietas, kai dirbama su standartiniais medžiagų formatais.

    Juodi rombai ant ruletės dažniausiai žymi atstumą kas 19,2 colio, tai yra maždaug kas 48,8 centimetro. Toks žingsnis siejamas su įprastu 8 pėdų ilgio standartu, kuris metrinėje sistemoje sudaro apie 243,8 centimetro.

    Padalijus šį ilgį į 5 lygias dalis, gaunama apie 48,8 centimetro. Todėl rombai tampa vizualiu „primintuvu“, padedančiu vienodais tarpais išdėstyti tašus ar atramas per visą standartinės plokštės ilgį.

    Buitiniuose darbuose, pavyzdžiui, kabinant paveikslą, matuojant užuolaidas ar lentynos vietą, svarbiausia tiksliai pasitikrinti konkretų atstumą. Tokiose situacijose rombai dažniausiai nesuteikia papildomos naudos, nes nedirbama su kartojamais konstrukciniais moduliais.

    Be to, Lietuvoje įprasta metrinė sistema, todėl daugelyje ruletų akcentuojami centimetrai ir milimetrai, o „colių logika“ paremti žymekliai gali būti visai nepastebimi arba nesuprantami.

    Ne mažiau svarbi detalė yra metalinis kabliukas ruletės gale, kuris dažnai turi nedidelį laisvumą. Tai nėra brokas: judėjimas suprojektuotas tam, kad kompensuotų kabliuko storį ir matavimas būtų tikslus tiek matuojant „užkabinus“, tiek remiant į kraštą.

    Kai kuriose ruletėse dar galima rasti išskirtus skaičius ar papildomas žymes, skirtas greitesniems skaičiavimams ir dažnai pasitaikančių atstumų pažymėjimui. Visi šie elementai atlieka tą pačią funkciją: taupo laiką ir mažina klaidų riziką, kai darbas kartojamas daug kartų.

    Ruletė gali atrodyti kaip paprastas įrankis, tačiau jos juostoje slypi nemažai apgalvotų sprendimų. Kitą kartą pamatę juodus rombus, greičiausiai į juos žiūrėsite ne kaip į dekorą, o kaip į statyboms pritaikytą „greitąjį žymėjimą“.