CP v2

Tag: Stambulo birža

  • Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkijoje tiriant kelių milijardų vertės investicinio fondo skandalą atskleistas „platus nusikalstamas tinklas“, teigia šalies teisingumo ministras Akínas Gürlekas.

    Jo žodžiai nuskambėjo po to, kai šioje byloje buvo sulaikytas Stambulo biržos „Borsa Istanbul“ vadovas. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Tyrimas pradėtas rugsėjo viduryje, įtariant plataus masto rinkos manipuliacijas, kurios, kaip skelbiama, palietė beveik pusės milijono investuotojų santaupas.

    Ministro teigimu, tai nėra vien „paprasta biržos apgaulė“: esą nustatyta organizuota struktūra, siekusi veikti per kyšininkavimą ir daryti įtaką kapitalo rinkoms bei finansų biurokratijai.

    Tyrimas pasiekė aukščiausius finansų sluoksnius

    Gürlekas teigė, kad iš pradžių tyrimas buvo nukreiptas į rinkos dalyvius, tačiau vėliau esą išryškėjo ryšiai, vedantys į aukštesnius finansų sistemos ir kapitalo rinkų sluoksnius.

    Pasak ministro, tinklas veikė „artimai ir sistemiškai“, o jo nariai, anot jo, siekė suformuoti kartelį, manipuliuodami tam tikromis akcijomis ir taip „išsiurbdami“ likvidumą iš rinkos.

    Taip pat pareikšta, kad kyšininkavimo schema galėjo padaryti neveiksmingus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui finansų rinkose.

    Šimtai įtariamųjų ir sulaikytas biržos vadovas

    Ministro duomenimis, tiriami 433 įtariamieji. Iš jų 112 asmenų buvo suimti laukiant teismo, 186 – paleisti su sąlygomis, o dar 38 tuo metu buvo ieškomi.

    Tarp įtariamųjų, anot Gürleko, esą yra ir „politinių figūrų“, siejamų su nusikalstamomis organizacijomis fondų rinkoje, tačiau detalių jis nepateikė.

    Valstybinė Anadolu naujienų agentūra pranešė, kad „Borsa Istanbul“ vadovas Korkmazas Enesas Ergünas buvo sulaikytas spalio 31 dieną. Jis suimtas, jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir narystės organizacijoje, sukurtoje daryti nusikaltimus.

    Valdžia ragina grąžinti lėšas, minimos dešimtys milijardų lirų

    Skandalo fone Turkijos valdžia paragino savanoriškai grąžinti visas lėšas, gautas dėl rinkos manipuliacijų.

    Gürlekas sakė, kad iki šiol surinkta apie 30 mlrd. lirų grynaisiais, nekilnojamuoju turtu ir akcijomis. Jis taip pat žadėjo siekti susigrąžinti pinigus, jei jie buvo pervesti į užsienį.

    Tuo pat metu per dvi pastarąsias savaites įvyko reikšmingų permainų: Turkijos kapitalo rinkų reguliuotojo SPK vadovas buvo atleistas prezidento dekretu, o finansų viceministras atsistatydino po to, kai jo žentas buvo suimtas šioje byloje.

    Ministro teigimu, tiriama ir galima „plati sąveika“ tarp rinkos manipuliacijas vykdžiusių asmenų ir žiniasklaidos. Nors detalių jis nepateikė, pranešta, kad policija sulaikė penkis žurnalistus, jiems pareikšti kaltinimai dėl melagingos informacijos skleidimo apie skandalą, dalis jų suimti.

    Gürlekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų – investuotojų pinigų grąžinimas. Prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano biuras paskelbė, kad iki spalio 30 dienos beveik 250 000 investuotojų buvo išmokėta 97,3 mlrd. lirų.

  • Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkijos teisėsauga sulaikė brokerių bendrovės „Tera Yatirim Menkul Degerler AS“ valdybos pirmininką Emre Tezmeną, tiriant investicinių fondų veiklą, kuri valdžios institucijų vertinimu turi Ponzi schemos požymių. Skandalas palietė 455 758 investuotojus, o likviduojamų fondų vertė siekia apie 15,9 mlrd. eurų.

    Turkijos žiniasklaida skelbia, kad kartu su E. Tezmenu buvo suimti ir dar keturi asmenys, susiję su „Tera“ valdomais fondais bei kitomis finansų grupėmis. Tyrimas įsibėgėjo po to, kai dalis fondų praėjusią savaitę pranešė vėluojantys atsiskaityti su klientais, bandžiusiais atsiimti pinigus.

    Kas nutiko investuotojų pinigams?

    Krizė kilo tuomet, kai keli fondų valdytojai, įskaitant „Tera Portföy“ ir „Pusula Portföy“, susidūrė su grynųjų trūkumu, augant išpirkimo prašymams. Problema buvo struktūrinė: portfeliuose dominavo mažai prekiaujamų įmonių akcijos, kurias greitai parduoti sunku neįmušant kainos žemyn.

    Valdžios institucijos aiškina, kad tokio tipo portfeliai gali sukurti užburtą ratą: ribota akcijų pasiūla leidžia kainoms kilti net ir esant santykinai mažai paklausai, o išaugusios vertės ataskaitose pritraukia naujų investuotojų. Tačiau prasidėjus masiškesniems išpirkimams, bandymai skubiai realizuoti pozicijas gali smarkiai numušti kainas ir sumažinti grąžinamas sumas.

    Likviduojami 131 fondas

    Turkijos Kapitalo rinkų taryba nurodė likviduoti 131 fondą, kurį valdė septynios įmonės. Reguliuotojas skelbia, kad fondų vienetai bus parduodami, o investuotojams gautos lėšos bus paskirstytos proporcingai jų turimai daliai, tačiau galutinės atgavimo sumos dar neaiškios.

    Likvidavimo procesą prižiūri „Türkiye İş Bankası“ ir valstybės valdoma Ziraat Bank, o turto pardavimo terminas pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad priverstinis skubus pardavimas dar labiau destabilizuotų kainas ir sumažintų investuotojams grąžintiną sumą.

    Tyrimas plečiamas ir į kriptoturtą

    Valdžios institucijos taip pat įšaldė su kai kuriais vadovais susijusį turtą ir apribojo dalies asmenų sandorius, įskaitant jų sutuoktinius ir artimuosius. Prokurorai pareikalavo duomenų apie nuo 2024 metų į užsienį atliktus pinigų ir kriptoturto pervedimus, siekdami nustatyti, ar turtas nebuvo išvestas iš šalies.

    „Mes probleminę zoną izoliuojame ir kontroliuojame“, – sakė Turkijos finansų ministras Mehmet Şimşek, pabrėždamas, kad paveikti fondai sudaro apie 10 proc. viso sektoriaus.

    Tuo pat metu rinkos įtampa išaugo: Stambulo biržos plačiosios rinkos indeksas per savaitę smuko apie 12 proc., o dalis akcijų neteko 40 proc. ar daugiau vertės. MSCI dar anksčiau buvo perspėjusi apie galimai koordinuotą prekybą mažesnių Turkijos įmonių akcijomis, kuri galėjo iškreipti kainas, o reguliuotojams sugriežtinus taisykles rugpjūtį, kai kurių vertybinių popierių kritimas paspartėjo.

  • Turkija vėl ant rinkų ribos? Teismo sprendimas supurtė Stambulo biržą ir lira patyrė spaudimą

    Turkijos finansų rinkos vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre po teismo sprendimo, susijusio su pagrindinės opozicinės partijos valdymo pokyčiais. Žinia iš karto persimetė į biržą ir valiutą: Stambulo akcijų rinka smuko, o Turkijos lira patyrė papildomą pardavimo spaudimą.

    Rinkų dalyviai tokias naujienas vertina ne tik kaip vidaus politikos epizodą, bet ir kaip signalą apie politinės kontrolės stiprėjimą. Tokia interpretacija paprastai didina rizikos vengimą ir skatina kapitalą ieškoti saugesnių alternatyvų, ypač kai šalis jau yra jautri išoriniams šokams.

    Greita reakcija biržoje ir valiutoje

    Po sprendimo sustiprėjusi įtampa išryškėjo per kainų svyravimus: akcijų rinkoje daugėjo išpardavimo, o lira silpo. Didėjant kintamumui, rinkoje vėl atsinaujino spėlionės apie galimas institucijų priemones stabilumui palaikyti, nes Turkijoje istorijoje būta laikotarpių, kai valiutos kursas buvo ginamas aktyvesniais veiksmais.

    Valiutos stabilizavimas dažnai veikia trumpuoju laikotarpiu, tačiau investuotojai vertina ir kainą: tokios priemonės gali didinti spaudimą užsienio atsargoms bei kelti klausimų dėl politikos nuspėjamumo. Dėl to, net ir sumažinus momentinę paniką, rizikos premija šalies turtui gali išlikti aukšta.

    Vyriausybė ramina, bet pasitikėjimas trapi

    Finansų ministras Mehmetas Simsekas viešai tikino, kad bus tęsiama makroekonominio stabilizavimo programa ir kova su infliacija. Pastaraisiais mėnesiais Ankara siekė atkurti patikimumą griežtesne pinigų politika ir labiau ortodoksiniais sprendimais, todėl valdžiai svarbu parodyti nuoseklumą.

    Vis dėlto investuotojų akyse esminis klausimas išlieka institucijų nepriklausomumas ir taisyklių pastovumas. Jei politiniai sprendimai ima dominuoti prieš ekonominę logiką, net ir griežtesnė politika gali būti vertinama kaip laikina, o ne struktūrinė kryptis.

    Infliacija ir nuspėjamumo problema

    Turkija vis dar susiduria su labai aukšta infliacija, kuri viršija 30 proc., o tai mažina gyventojų perkamąją galią ir apsunkina verslo planavimą. Aukšta infliacija kartu su valiutos silpnumu paprastai didina importo kainas, o tai gali palaikyti kainų kilimo spiralę.

    Rinkoms svarbu ne tik dabartiniai rodikliai, bet ir trajektorija: ar bus išlaikyta griežta pinigų politika, ar fiskalinė drausmė išliks, ir ar politinė įtampa nepastūmės šalies atgal į sprendimus, kurie anksčiau didino disbalansus. Būtent todėl politinės naujienos Turkijoje dažnai taip greitai persikelia į biržą ir lirą.

    Trumpuoju laikotarpiu Turkijos ekonomika balansuoja tarp pastangų stabilizuoti kainas ir rinkų poreikio matyti aiškią, nuspėjamą kryptį. Kuo ilgiau išlieka politinis neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad kapitalas bus atsargesnis, o rinkų jautrumas naujienoms išliks padidėjęs.