Kinijos akcijų rinkose per kelis pastaruosius mėnesius fiksuotas staigus nuosmukis, o bendra prarasta vertė, remiantis skaičiavimais, galėjo siekti net iki 3,5 trln. JAV dolerių. Lapkričio pradžioje pasirodė pirmieji atšokimo ženklai, tačiau investuotojų nuotaikos išlieka trapios.
Kaip savo analizėje nurodė „Reuters“, per mažiau nei keturis mėnesius technologijoms jautrus indeksas STAR50 smuko maždaug 40 proc. – iki 1 160,84 punkto, o tai reikštų apie 480 mlrd. JAV dolerių „ištrintą“ vertę. Viena iš minimų bendrovių – robotų gamintoja Unitree – per šį laiką neteko maždaug pusės akcijų vertės.
Spalį Kinijos CSI 300 indeksas krito 8,5 proc. – tai buvo prasčiausias mėnuo nuo 2016 metų pradžios. Tuo pat metu „Shanghai Composite“ lapkričio 3 dieną buvo nukritęs į žemiausią lygį per daugiau nei metus, o rinka, po ilgos smukimo serijos, priartėjo prie vadinamosios „meškų“ fazės.
Valdžios institucijų atsakas buvo ryškus: rinkai suteikta daugiau likvidumo, skatintas akcijų supirkimas, o su valstybe siejami finansiniai dalyviai aktyviau ėmėsi pirkimų. Vis dėlto dalis rinkos stebėtojų įspėja, kad tokios priemonės gali slopinti simptomus, bet nepanaikinti priežasčių, kurios maitina investuotojų nepasitikėjimą.
Kaip Kinijoje susiformavo perkaitimas
Metų pradžioje Kinijos biržose vyravo optimizmas: iki vasaros indeksai fiksavo rekordus, o kilimą labiausiai tempė pažangių technologijų sektorius – dirbtinis intelektas, puslaidininkiai ir robotika. Investuotojai aktyviai ieškojo alternatyvų nekilnojamojo turto rinkai, kuri Kinijoje vis dar išgyvena krizę.
Kinijos Liaudies bankas namų ūkių indėlius šalies bankuose vertino 173–176 trln. juanių (apie 26 trln. JAV dolerių). Tokia „sukaupta“ santaupų masė valdžiai tapo svarbiu potencialiu vidaus kapitalo šaltiniu, kurį, bent iš dalies, būtų galima nukreipti į finansų rinkas.
Valdžiai viešai signalizuojant norą palaikyti akcijų rinką, į biržą pradėjo plūsti ir smulkieji investuotojai. Kartu augo ir spekuliacijos požymiai: tekste minimas atvejis, kai STAR50 indekso P/E rodiklis priartėjo prie 250 – tai reiškė itin aukštus lūkesčius dėl būsimų pelnų.
Perkaitimą didino ir prekyba skolintomis lėšomis. Straipsnyje pabrėžiama, kad tai priminė mechanizmus, kurie Kinijos rinką buvo destabilizavę prieš 2015 metų krizę, tik šįkart, anot apžvalgos, valstybė aktyviau bandė išlaikyti „hossą“.
Kodėl nuotaikos apsivertė
Nuosmukio priežasčių – kelios. Viena jų – vis akivaizdesnė spekuliacinio burbulo rizika dirbtinio intelekto ir puslaidininkių segmente, kai investuotojų lūkesčiai pradeda prasilenkti su realiomis pajamomis bei pelningumu.
Prie spaudimo prisidėjo ir didžiulės investicijos į infrastruktūrą, reikalingą DI plėtrai, taip pat silpnesnė vidaus paklausa ir neapibrėžtumas dėl galimų eksporto ribojimų. Tekste cituojama „Goldman Sachs“ įžvalga, kad DI bendrovių akcijos pastaruoju metu galėjo sudaryti 57 proc. visų biržos sandorių Kinijoje – tai dar labiau didina pažeidžiamumą, jei sektoriuje prasideda korekcija.
Kinijos rinkos nervingumą stiprino ir platesnis fonas: spalį smuko ir dalis JAV technologijų gigantų akcijų, o tai investuotojams priminė bendrą problemą – DI plėtra brangi, o investicijų grąža ne visada aiški. Konkurencija tarp JAV ir Kinijos šį neapibrėžtumą tik didina.
Valstybės intervencija ir trumpalaikis atšokimas
Rinkos stabilizavime svarbus vaidmuo tenka su valdžia siejamiems dalyviams, kurie atvirai perka ir parduoda akcijas, siekdami paveikti kainas. Tekste tai apibūdinama kaip „nacionalinė komanda“ – valstybės palaikomi fondai ir institucijos, kurių veikla turėtų pristabdyti paniką.
Lapkričio pradžioje Kinijos Liaudies bankas ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos susitiko su bankais bei brokeriais. Po susitikimo bankas atliko 100 mlrd. juanių (apie 14,9 mlrd. JAV dolerių) apsikeitimo (swap) operaciją, kad finansų institucijoms būtų lengviau gauti likvidumo ir dalį jo nukreipti į akcijų rinką.
Tuo pat metu buvo plečiamas refinansavimo mechanizmas, susijęs su bankų paskolomis akcijų supirkimui ir dalyvavimo didinimui bendrovėse, o kai kurių priemonių paklausa, kaip teigiama tekste, viršijo 200 mlrd. juanių. Atskirų įmonių planai supirkti savo akcijas ar grąžinti vertę per dividendus taip pat prisidėjo prie nuotaikų stabilizavimo.
Po šių priemonių indeksai sureagavo teigiamai: lapkričio 4 dieną CSI 300 ir „Shanghai Composite“ ūgtelėjo daugiau nei 2 proc., o STAR50 pašoko beveik 10 proc. – tai buvo geriausia jo sesija nuo liepos.
Kas gali laukti toliau
Nors pirmasis rinkos „gynybos“ etapas, vertinant pagal atšokimą, buvo sėkmingas, esminis klausimas – kiek ilgai pavyks išlaikyti investuotojų pasitikėjimą. Tekste pabrėžiama, kad dalis rinkos dalyvių Pekino veiksmus vertina kaip bandymą sustabdyti nuostolius, bet ne kaip tvirtą naujo augimo pagrindą.
Riziką didina ir informacijos skaidrumo problema. Straipsnyje aptariamas tyrimas, publikuotas „The Accounting Review“, kuriame lygintos Kinijos biržinių bendrovių ataskaitos kinų ir anglų kalbomis – teigiama, kad jų turinys gali skirtis, o tai užsienio investuotojams kelia papildomų abejonių.
Kitas neapibrėžtumo šaltinis – geopolitika ir JAV vidaus politika. Tekste minima, kad nuotaikas laikinai pagerino JAV rinkimų rezultatai, tačiau tai nebūtinai reiškia švelnesnę prekybos ar technologijų politiką Kinijos atžvilgiu.
Galiausiai išlieka ir platesni Kinijos ekonomikos iššūkiai: nekilnojamojo turto krizė, vietos valdžių skolos, silpnesnis finansų sektorius ir vangi vartojimo dinamika. Kol šie veiksniai nepasikeis, investuotojų optimizmas gali išlikti atsargus, o bet koks atšokimas – pažeidžiamas.