Tag: Starship

  • „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ pirmą kartą „pagavo“ į Žemę grįžtantį „Starship“ viršutinį laipsnį

    „SpaceX“ istorijoje pirmą kartą pavyko „pagauti“ į Žemę grįžtantį „Starship“ raketos viršutinį laipsnį – jis nusileido tarp dviejų mechaninių, „lazdelių“ („chopsticks“) vadinamų svirčių.

    Kaip praneša „Euronews“, momentas įvyko Teksase esančioje „Starbase“ bazėje – susirinkusi minia, mechaninėms rankoms užsisklendžiant aplink erdvėlaivį, sutiko tai ovacijomis.

    „Starship“ buvo pakilęs iš „Starbase“ penktadienį, o prieš grįždamas į Žemę apskriejo planetą 14 kartų ir paleido 26 „Starlink“ palydovus.

    Po maždaug 22 valandų kelionės erdvėlaivis artėjo prie Teksaso rytinės pakrantės: įsijungę trys „Raptor“ varikliai padėjo jam pralaužti debesis ir pradėti kontroliuojamą nusileidimą į paleidimo aikštelę.

    Kas tiksliai pavyko „SpaceX“

    Bendrovė socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašais ir rašė, kad „Mechazilla“ pagavo „Starship“, o tai – „neįtikėtinas pasiekimas“.

    Elonas Muskas taip pat paskelbė atskirą įrašą, teigdamas, kad po sugrįžimo „apkabino laivą 42“.

    Iki šiol erdvėlaiviai dažniausiai būdavo vienkartiniai, todėl kiekvienas paleidimas kainuodavo brangiai. Tokie sugrąžinimo ir pakartotinio panaudojimo sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti skrydžių į kosmosą kainą.

    Ne viskas klostėsi pagal planą

    Tą patį savaitgalį „SpaceX“ mėgino sugrąžinti ir „Super Heavy“ stiprintuvą atgal į paleidimo vietą, tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas.

    Bendrovės teigimu, stiprintuvo valdymo sistema skrydžio „plūduriavimo“ etape inicijavo automatinį nutraukimą, o raketa nukreipta į nusileidimą jūroje – Meksikos įlankoje.

    „SpaceX“ nurodė, kad grįžimo manevras baigėsi anksčiau laiko dėl per mažos degalų masės, o incidento priežastys dar tiriamos.

    Kodėl tai laikoma istoriniu momentu

    Nors su „Super Heavy“ šįkart nepavyko, sėkmingas „Starship“ viršutinio laipsnio sugrąžinimas laikomas dideliu žingsniu bendrovei.

    NASA vadovas Jaredas Isaacmanas šį „pagavimą“ pavadino „beveik magija“ ir priminė, kad „Starship“ numatytas kaip nusileidimo sistema NASA „Artemis“ Mėnulio misijai.

  • „SpaceX“ „Starship“ sugrįžo į tą pačią bazę Teksase – istorinis nusileidimas prie starto bokšto

    „SpaceX“ 124 metrų aukščio raketa „Starship“ šeštadienį sugrįžo į tą pačią vietą, iš kurios buvo paleista – bendrovės bazę „Starbase“ Teksase. Tai išskirtinis bandymas, siejamas su ambicija sukurti visiškai daugkartinio naudojimo skrydžių sistemą.

    Apie skrydžio reikšmę pranešė naujienų agentūra AP: pirmą kartą istorijoje „Starship“ nusileidimas buvo atliktas taip, kad laivas buvo perimtas starto bokšto robotinėmis „rankomis“. Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu tobulinant grįžimo ir pakartotinio panaudojimo technologijas.

    Raketa buvo paleista penktadienį, o visas skrydis truko apie 22 valandas. Per tą laiką „Starship“ 14 kartų apskriejo Žemę.

    „SpaceX“ nurodė, kad visi erdvėlaivio komponentai, įskaitant svarbią šiluminę apsaugą, veikė tinkamai. Tai svarbu, nes būtent šiluminis skydas yra vienas esminių elementų saugiam grįžimui į atmosferą.

    Ne viskas pavyko pagal planą

    Nors pats „Starship“ sugrįžimas į „Starbase“ įvyko sėkmingai, misija neapsiėjo be nesklandumų. Dėl pirmosios pakopos – stiprintuvo (boosteri o) – sprogimo netrukus po penktadienio starto bendrovei nepavyko įgyvendinti planuoto „dvigubo perėmimo“.

    Vis dėlto „SpaceX“ atstovai pabrėžė, kad nusileidimas patvirtina „Starship“ sistemos daugkartinio naudojimo potencialą. Bendrovė taip pat yra pranešusi, kad anksčiau jau buvo pavykę tris kartus sėkmingai perimti stiprintuvą, taip patvirtinant pasirinktą techniką.

    Didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje

    „Starship“ laikomas didžiausia ir galingiausia raketa pasaulyje. 124 metrų aukščio sistema penktadienį pakilo iš „SpaceX“ bazės netoli JAV ir Meksikos sienos.

    Skrydžio metu buvo išleisti 26 pažangūs „Starlink“ palydovai. Pats „Starship“ tęsė skrydį aplink Žemę maždaug 265 kilometrų aukštyje, o vaizdas iš laivo ir planetos buvo transliuojamas per „Starlink“ ryšio sistemą.

    Skelbiama, kad tai buvo 15-asis pilno dydžio „Starship“ sistemos skrydis, kurį „SpaceX“ atliko nuo 2023 metų, ir tik antrasis kartas, kai buvo pasiekta orbita. Bendrovė pabrėžė, kad šįkart laivo sistemos veikė taip, kaip planuota.

    Šie bandymai yra „Starship“ programos dalis, kurią „SpaceX“ sieja su būsimomis kelionėmis į Mėnulį ir Marsą. Bendrovės savininkas Elonas Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie planus pasitelkti „Starship“ flotilę ilgalaikiams projektams Marse.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ proveržį: nori pirmą kartą pagauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ intensyvina pasirengimą dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių šios programos istorijoje. Bendrovė siekia pademonstruoti tai, kas iki šiol dar nebuvo atlikta praktikoje: vienos misijos metu atgauti ir pirmąjį, ir antrąjį raketos laipsnius.

    Pastarosiomis dienomis Starbase poligone Teksase buvo atlikti statiniai variklių bandymai, skirti patikrinti sistemų darbą prieš skrydį. Tokie bandymai reiškia, kad varikliai užvedami raketai esant pritvirtintai ant aikštelės, vertinant trauką, degalų tiekimą, valdymo algoritmus ir saugos režimus.

    Kas buvo išbandyta Starbase

    Pagal pačios „SpaceX“ skelbiamą informaciją, atskirai buvo testuojamas ir „Super Heavy“ stiprintuvas, ir antrojo laipsnio „Starship“ laivas. Antrojo laipsnio statiniuose bandymuose buvo užvedami „Raptor“ varikliai, taip tikrinant pasirengimą skrydžio fazėms, kuriose reikalingas stabilus variklių darbas.

    Šie bandymai paprastai atliekami keliais etapais, nes kiekvienas sėkmingas užvedimas leidžia pereiti prie ilgesnės trukmės ar sudėtingesnių scenarijų. Tuo pat metu tikslinami programiniai sprendimai, kurie skrydžio metu atsakingi už variklių valdymą ir trajektorijos korekcijas.

    Ambicingas tikslas: pagauti abu laipsnius

    Artėjančio skrydžio esmė yra bandymas atgauti abu raketos elementus naudojant vadinamuosius bokšto manipuliatorius, dažnai apibūdinamus kaip mechaninės „rankos“. Iki šiol „SpaceX“ daugiausia dėmesio skyrė pirmojo laipsnio „Super Heavy“ sugrąžinimo scenarijams, o antrojo laipsnio atgavimas išlieka sudėtingiausia užduotis.

    Antrojo laipsnio sugrąžinimas ir pagavimas bokšte reikalauja itin tikslaus nusileidimo, šiluminės apsaugos patikimumo ir skrydžio valdymo sistemų stabilumo. Net ir nedidelės paklaidos gali lemti, kad konstrukcija bus pažeista arba apskritai nebus tinkama pakartotiniam naudojimui.

    Kodėl tai svarbu „Starship“ ateičiai

    „SpaceX“ strategija grindžiama pakartotiniu naudojimu, nes tai teoriškai leidžia reikšmingai sumažinti vieno paleidimo kainą ir padidinti skrydžių dažnį. Jei bendrovei pavyktų patikimai atgauti abu laipsnius, „Starship“ galėtų greičiau artėti prie komercinės eksploatacijos, įskaitant didelių krovinių gabenimą į orbitą.

    Kol kas „Starship“ programa išlieka bandymų stadijoje, o skrydžiai dažnai tampa technologinių sprendimų patikra realiomis sąlygomis. Sėkmingas abiejų laipsnių sugrąžinimas būtų aiškus signalas, kad sistema artėja prie pakartotinio naudojimo modelio, kurio „SpaceX“ siekia nuo pat pradžių.

  • „SpaceX“ ruošia istoriją: „Starship“ skris vėl ir bandys sugauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžiui, kuris, bendrovės vadovo Elono Musko teigimu, galėtų įvykti jau kitą mėnesį. Nors tiksli data kol kas neskelbiama, planuojama, kad bandymas vyks lapkritį.

    Iki šiol „Starship“ programa atliko 14 bandomųjų skrydžių, o naujausias bandymas tapo svarbiu žingsniu siekiant skrydžių į orbitą. Ankstesni startai daugiausia buvo skirti suborbitiniams bandymams ir atskirų sistemų patikrai realiomis sąlygomis.

    Šį kartą „SpaceX“ tikslas ambicingesnis nei įprasta: bendrovė nori pirmą kartą vieno skrydžio metu pabandyti susigrąžinti abu raketos laipsnius. Tai reikštų dar vieną bandymą sugauti „Super Heavy“ pirmąjį laipsnį ir pirmą kartą analogiškai perimti patį „Starship“ antrąjį laipsnį.

    „Vienintelis būdas tvariai išplėsti sąmonės ribas už Žemės ribų yra visiškai daugkartinis orbitinis nešėjas. Manau, kad tai būtų vienas svarbiausių technologinių lūžių civilizacijos istorijoje“, – sakė Elonas Muskas.

    Iki šiol „Starship“ antrasis laipsnis yra atlikęs kelis kontroliuojamus nusileidimus vandenyne, tačiau sugavimas ore yra visiškai kitas sudėtingumo lygis. Tam planuojama pasitelkti starto bokštą su didelėmis mechaninėmis „rankomis“, kurios turėtų perimti grįžtantį aparatą ir taip sumažinti nusileidimo apkrovas bei paruošimo laiką.

    Jei bandymas pavyktų, tai būtų reikšmingas postūmis link pagrindinio programos tikslo: sukurti visiškai daugkartinę, greitai pakartotiniam naudojimui paruošiamą itin sunkios klasės raketą. Tokia koncepcija svarbi ne tik planuojant misijas į Mėnulį ar Marsą, bet ir mažinant vieno paleidimo kainą bei didinant startų dažnį.

    Kaip ir ankstesni bandymai, planuojamas skrydis turėtų vykti iš „Starbase“ aikštelės Teksase. Tuo pat metu „SpaceX“ tęsia pasirengimą ateityje vykdyti „Starship“ paleidimus ir iš Floridos, kur modernizuojama 39A aikštelė Kennedy kosminiame centre, nuomojama iš NASA.

  • „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ užmojis šokiruoja: prašo leisti „Starship“ iš Teksaso kelti 456 kartus per metus

    „SpaceX“ pateikė paraišką JAV Federalinei aviacijos administracijai, prašydama išplėsti „Starship“ startų leidimą iš Starbase aikštelės Teksase iki 456 skrydžių per metus. Šiuo metu bendrovė šioje vietoje turi leidimą vykdyti iki 25 skrydžių per metus.

    Paraiška automatiškai nereiškia, kad tokie skaičiai bus patvirtinti, tačiau rodo „SpaceX“ planų mastą. FAA jau pradėjo procedūras, kurios apima programinio poveikio aplinkai vertinimo rengimą, viešų konsultacijų laikotarpį ir gyventojų susitikimus.

    Leidimų klausimas sprendžiamas etapais

    Pagal pateiktą planą, intensyvinimas būtų vykdomas dviem etapais. Pirmajame „SpaceX“ numato iki 100 „Starship“ startų per metus ir iki 200 nusileidimų, po 100 „Super Heavy“ pirmosios pakopos ir „Starship“ antrosios pakopos.

    Antrajame etape numatomas maksimalus scenarijus: 456 startai ir iki 912 nusileidimų per metus. Tokie skaičiai reikštų, kad skrydžiai vyktų daugiau nei kartą per dieną, todėl FAA vertintų ne tik pačių skrydžių saugą, bet ir triukšmo, eismo, gamtosaugos bei veiklos organizavimo poveikį regionui.

    „Starship“ dar tik bandomas

    „Starship“ yra kuriamas maždaug dešimtmetį ir tebėra aktyvių bandymų stadijoje. Iki šiol įvyko keliolika bandomųjų skrydžių, o didžioji jų dalis startavo būtent iš Starbase Teksase.

    Bandymų programa yra esminė, nes „Starship“ kuriamas kaip daugkartinio naudojimo itin didelio keliamojo pajėgumo kompleksas, kurį „SpaceX“ sieja su palydovų paleidimais, krovinių gabenimu ir ilgalaikėmis kosminėmis misijomis. Didelis planuojamų startų skaičius atspindi tikslą pasiekti oro transportui būdingą reguliarumą, tačiau realų tempą lems ir techninė pažanga, ir reguliaciniai sprendimai.

    Planuojami startai ir Floridoje

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startų infrastruktūrą Floridoje, Kennedy kosmoso centro 39A komplekse, kuris priklauso NASA. Bendrovė šią vietą mato kaip papildomą bazę, kuri ateityje padėtų išskaidyti skrydžių srautus.

    Pranešama, kad 39A pritaikymo darbai vykdomi jau kelerius metus, o pirmasis „Starship“ startas iš Floridos galėtų įvykti kitais metais, jei techniniai ir reguliaciniai etapai bus įgyvendinti laiku. Artimiausi bandymai, tikėtina, ir toliau būtų vykdomi iš Teksaso.

    Be to, „SpaceX“ yra minėjusi ir dar ambicingesnius infrastruktūros planus kitose vietose JAV, kurie ilgainiui teoriškai galėtų atverti kelią dar didesniam metiniam skrydžių skaičiui. Vis dėlto tokios apimtys priklausytų nuo leidimų, visuomeninių konsultacijų rezultatų ir aplinkosauginių įsipareigojimų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    Istorinis posūkis „Starship“ programai

    „SpaceX“ jau kelerius metus vysto itin didelės keliamosios galios raketą „Starship“, kuri laikoma kertiniu kompanijos projektu tiek palydovų, tiek būsimų misijų į Mėnulį ir Marsą planuose. Iki šiol bandomieji skrydžiai ir starto infrastruktūra buvo sutelkti Teksase, „Starbase“ bazėje.

    Tačiau kompanija vis aktyviau ruošiasi dalį „Starship“ operacijų perkelti į Floridą. Pagrindinis tikslas – turėti daugiau nei vieną starto vietą ir užtikrinti didesnį lankstumą planuojant bandymus bei skrydžius.

    Atnaujinama 39A: kodėl tai svarbu

    Vienas svarbiausių Floridos projektų – legendinė 39A starto aikštelė Kennedy kosmoso centre. Ši aikštelė priklauso NASA ir yra viena garsiausių JAV kosmoso istorijoje, nes iš čia kilo „Apollo“ programos Mėnulio misijos ir vėliau buvo leidžiami daugkartiniai erdvėlaiviai.

    „Iš esmės jau baigėme didelę dalį pradinių statybos darbų ir įdiegėme „Starship“ startui būtinas sistemas, dabar pereiname į priėmimo ir operacinių bandymų fazę“, – sakė „SpaceX“ atstovė Julianna Scheiman.

    120 metrų milžinas kelia naujus reikalavimus

    39A modernizacija „Starship“ poreikiams pradėta dar 2021 metų pabaigoje. Tam yra aiški priežastis: „Starship“ su pirma pakopa „Super Heavy“ yra daugiau nei 120 metrų aukščio sistema, todėl infrastruktūrai keliami visai kiti apkrovų, liepsnos nukreipimo ir aptarnavimo reikalavimai.

    Iš 39A jau buvo leidžiamos „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“ raketos, tačiau jos gerokai mažesnės, tad „Starship“ pritaikymas pareikalavo sudėtingesnių konstrukcinių sprendimų ir kitokios įrangos.

    Kada gali įvykti pirmasis startas iš Floridos?

    Pasak viešai skelbtų planų, „SpaceX“ dar numato bent vieną „Starship“ startą iš Teksaso, o tik po to gali rimtai svarstyti skrydį iš Floridos. Tai reiškia, kad pirmasis „Starship“ startas iš 39A greičiausiai neįvyks artimiausiu metu.

    Vertinant bandymų tempą ir infrastruktūros užbaigimo bei testavimo etapą, realistiškiausias scenarijus – startas iš Floridos galėtų būti planuojamas tik vėlesnėms misijoms. Galutinė data priklausys nuo techninių patikrų rezultatų ir reguliavimo procedūrų.

  • „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ milžiniška raketa „Starship“ rengiasi dar vienam bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių projekto etapų. Iki šiol bendrovė atliko 13 „Starship“ skrydžių bandymų, o dabartinis startas siejamas su ambicija pirmą kartą įgyvendinti orbitinį profilį.

    Raketa jau pastatyta į starto poziciją „SpaceX“ bazėje Starbase Teksase. Tiesioginę transliaciją tradiciškai planuojama rodyti internetu, o įprastai ji pradedama likus maždaug pusvalandžiui iki numatyto pakilimo.

    Starto laikas ir transliacija

    Skelbiama, kad starto langas truks 75 minutes. Tokiais atvejais tikslus pakilimo momentas gali keistis dėl techninių patikrų, oro sąlygų ar skrydžio saugos reikalavimų, todėl žiūrovams rekomenduojama stebėti oficialius „SpaceX“ pranešimus.

    Transliacija paprastai rodoma „SpaceX“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose. Bendrovė realiu laiku pateikia atnaujinimus apie skaičiavimą, variklių patikrą ir sprendimą dėl starto.

    Kas planuojama šiame bandyme

    Skrydžio planas numato bandymą pasiekti orbitai artimą trajektoriją ir kelias valandas trunkantį skrydį aplink Žemę. Tokie bandymai leidžia įvertinti raketos elgseną nuo pakilimo iki sugrįžimo į atmosferą, kai konstrukciją veikia didžiausios šiluminės ir mechaninės apkrovos.

    Pirmoji pakopa „Super Heavy“ po starto turėtų būti nukreipta į nusileidimą vandenyne, o jos sugrąžinimas šį kartą nėra prioritetas. Ankstesniuose planuose buvo svarstomos ir gaudymo bokšto mechanizmais galimybės, tačiau bandymų programoje sprendimai gali kisti pagal rizikų vertinimą.

    Antroji pakopa „Starship“ šiame bandyme gali gabenti „Starlink“ kartos palydovų bandomąjį krovinį. Tokie skrydžiai yra svarbūs ne tik pačiai raketai, bet ir „Starlink“ tinklo plėtrai, nes ateityje „Starship“ siekiama pritaikyti didesnių palydovų partijų iškėlimui.

    Kodėl šis startas svarbus

    Orbitinio profilio bandymas laikomas būtinu žingsniu, jei „SpaceX“ nori paversti „Starship“ daugkartinio naudojimo sistema, galinčia pigiau kelti krovinius į Žemės orbitą. Programos tikslai apima ir NASA Mėnulio misijas, kur „Starship“ kuriama kaip „Artemis“ programos nusileidimo modulis.

    „Mūsų tikslas yra surinkti kuo daugiau duomenų realiame skrydyje, net jei bandymas baigsis anksčiau nei planuota“, – sakė „SpaceX“ atstovas, komentuodamas bandymų filosofiją.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir dalinai sėkmingi skrydžiai gali būti vertingi, nes leidžia patikrinti variklių darbą, valdymo sistemas, šiluminę apsaugą ir ryšį. Kiekvienas toks bandymas paprastai baigiasi techninių pakeitimų paketu, kuris įdiegiamas prieš kitą startą.

  • „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ atliko 14-ąjį „Starship“ bandymą, kuris tapo svarbiu programos lūžiu: sistema pirmą kartą pasiekė orbitinį skrydį. Iš Starbase aikštelės Teksase pakilusi raketa į žemąją Žemės orbitą iškėlė krovinį ir įvykdė pagrindinį misijos tikslą.

    Skrydyje dalyvavo „Super Heavy“ stiprintuvas ir „Starship“ laivas, o paleidimas vyko pagal suplanuotą profilį. Ankstesni bandymai daugiausia baigdavosi suborbitinėmis trajektorijomis, todėl perėjimas prie orbitos laikomas kertiniu žingsniu siekiant pilnai daugkartinės sistemos.

    „SpaceX“ pranešė, kad antrasis pakopos laivas orbitoje turėjo praleisti iki maždaug 10 valandų ir per tą laiką apskrieti Žemę iki šešių kartų, skrisdamas apie 275 kilometrų aukštyje. Po pakopų atsiskyrimo „Super Heavy“ nukreiptas į Meksikos įlanką, kur, kaip ir planuota, buvo atliktas nusileidimas į vandenį.

    Vienas svarbiausių šio bandymo elementų buvo krovinio išskleidimas. Laivo krovinių skyriuje buvo 26 „Starlink V3“ palydovai, kurie buvo paleisti į orbitą ir turi sustiprinti „Starlink“ ryšio tinklo pralaidumą.

    Po orbitinės fazės „Starship“ turėjo grįžti į atmosferą ir atlikti suplanuotą nusileidimą Ramiajame vandenyne, į vakarus nuo Čilės. Skrydžio metu tikrinami šiluminės apsaugos patobulinimai, įskaitant plytelių tvirtinimo sprendimus ir pakeitimus, skirtus sumažinti ankstesniuose bandymuose fiksuotų tarpų bei pažeidimų riziką.

    Šis bandymas „SpaceX“ priartina prie ambicingiausio tikslo, kai tiek pirmoji, tiek antroji pakopos būtų sugrąžinamos ir pakartotinai naudojamos po kiekvieno skrydžio. Įmonei tai taip pat svarbu dėl planų ateityje atlikti sudėtingesnius sugrįžimo manevrus ir pereiti prie bandymų, kai laivas būtų gaudomas starto bokšto mechanizmais.

  • „SpaceX“ Starship pasiekė orbitą ir išbandė „Starlink“ V3 palydovų iškėlimą: kas pavyko

    Istorinis „Starship“ žingsnis

    „SpaceX“ kosminis laivas „Starship“ per naujausią bandomąjį skrydį pirmą kartą sėkmingai pasiekė Žemės orbitą. Tai laikoma vienu reikšmingiausių programos etapų, nes iki šiol bandymai dažnai baigdavosi dar nepasiekus planuotų skrydžio fazių.

    Skrydis buvo skirtas patikrinti visą sistemą: nuo pakilimo iki darbo orbitoje. Svarbi užduotis – pademonstruoti, kad „Starship“ gali veikti kaip realus krovininis laivas, o ne vien tik pakilimo ir aerodinamikos bandymų platforma.

    Palydovai ir ryšys orbitoje

    Pranešama, kad „Starship“, iškeltas stiprintuvo „Super Heavy“, orbitą pasiekė maždaug po 25 minučių. Vėliau laivas pradėjo numatytą veiksmų seką, kurios tikslas – į orbitą iškelti 26 naujos kartos „Starlink“ V3 palydovus.

    „SpaceX“ taip pat nurodė užmezgusi ryšį su pirmaisiais palydovais. Tai svarbus patvirtinimas, kad ne tik pats iškėlimas, bet ir palydovų aktyvavimas bei telemetrijos gavimas vyko pagal planą.

    Gedimas, bet sprendimas tęsti

    Misija nebuvo visiškai sklandi: skrydžio metu sugedo vienas iš šešių „Starship“ variklių „Raptor“, konkrečiai – vienas iš trijų vakuuminių variklių, skirtų darbui kosmose. Iš pradžių buvo skelbiama, kad bandymas pasiekti orbitą gali būti atšauktas.

    Vis dėlto priimtas sprendimas tęsti skrydį, o tai leido įvykdyti svarbiausią programos dalį – darbą orbitoje. Pagal planą laivas turėjo apskrieti Žemę šešis kartus ir maždaug po 10 valandų nusileisti į Ramųjį vandenyną netoli Čilės krantų.

    „Super Heavy“ nusileidimo imitacija

    Skirtingai nei dalis ankstesnių bandymų, šį kartą „Super Heavy“ nebandė savarankiškai leistis ant sausumos aikštelės. Vietoje to atlikta nusileidimo imitacija virš Meksikos įlankos, po kurios stiprintuvas nusileido ant vandens.

    Toks sprendimas leidžia sumažinti riziką infrastruktūrai ir kartu surinkti duomenis apie valdymą bei variklių darbą paskutinėse skrydžio minutėse. „SpaceX“ ilgalaikis tikslas – kuo daugiau sistemos elementų paversti daugkartinio naudojimo.

    Kodėl tai svarbu NASA planams

    Šis bandymas įvardijamas kaip esminis žingsnis link „Starship“ pavertimo patikimu nešėju, kuriuo remiasi ir NASA programa „Artemis“. „Starship“ architektūra numatyta kaip viena pagrindinių grandžių planuojant astronautų sugrįžimą į Mėnulį.

    Platesnėje perspektyvoje „Starship“ vystymas siejamas ir su ambicingesniais tikslais – įgulos skrydžiais toliau už Žemės orbitos ribų, įskaitant Marsą. Kuo daugiau sėkmingų orbitinių bandymų, tuo greičiau bus galima pereiti prie sudėtingesnių misijų ir sertifikavimo etapų.

  • Naujas „Starship“ bandymas: pirmas skrydis į orbitą ir 26 „Starlink“ palydovai vienu startu

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti reikšmingu lūžiu visai programai. Šį kartą planuojama pirmą kartą pasiekti orbitą ir atlikti kelių valandų trukmės skrydį aplink Žemę.

    Pagal pateikiamą planą „Starship“ turėtų būti iškeltas į maždaug 275 kilometrų aukščio orbitą, šešis kartus apskristi Žemę ir po maždaug 10 valandų pradėti deorbitaciją. Po to numatytas nusileidimas į vandenyną, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, į vakarus nuo Čilės.

    Vienas svarbiausių šio bandymo tikslų – pirmą kartą vienu „Starship“ skrydžiu į kosmosą iškelti 26 „Starlink“ V3 palydovus. „SpaceX“ teigimu, kiekvienas toks palydovas turėtų padidinti tinklo pralaidumą apie 1 Tb/s, tad bendra misijos nauda pralaidumui siektų 26 Tb/s.

    Karščio skydo ir grįžimo bandymai

    Skrydžio metu numatyta patikrinti ir atnaujintą „Starship“ šiluminę apsaugą. „SpaceX“ akcentuoja pakeitimus, susijusius su plytelių tvirtinimų stiprinimu jautriausiose vietose ir anksčiau pastebėtų tarpų mažinimu.

    Ne mažiau svarbi dalis – „Super Heavy“ pirmosios pakopos sugrįžimas. Po ankstesnio bandymo problemų, kai leidimosi manevrui buvo įjungta mažiau variklių nei planuota ir pakopa dideliu greičiu trenkėsi į vandenį, šį kartą numatyti papildomi aparatūros ir programinės įrangos patikrinimai.

    Kodėl „Starship“ toks svarbus?

    „Starship“ laikomas galingiausia pasaulyje daugkartinio naudojimo nešėja, skirta gabenti didelius krovinius ir žmones į orbitą bei toliau. „SpaceX“ tikslas – pasiekti greitą pakartotinį panaudojimą, kad vieno kilogramo iškėlimo kaina mažėtų ir būtų galima vykdyti dažnesnes misijas.

    Ši programa svarbi ne tik komerciniams „Starlink“ plėtros planams. „Starship“ taip pat siejamas su JAV planuojamomis Artemis Mėnulio misijomis, todėl kiekvienas sėkmingas bandymas turi reikšmės ir platesniam kosmoso tyrimų grafikui.