CP v2

Tag: Starship

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.

  • „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ ruošia naują „Starship“ startą dar rugpjūtį: Muskas atskleidė ambicingus planus

    „SpaceX“ kuriama „Starship“ yra didžiausia ir galingiausia iki šiol sukurta raketa, skirta pakartotiniam naudojimui. Bendrovė ją vysto kaip pagrindinę platformą palydovams kelti, kroviniams gabenti ir ilgainiui žmonių misijoms į Mėnulį bei Marsą. Vis dėlto sistema dar laikoma bandomojoje stadijoje, o kiekvienas skrydis yra testų dalis.

    Apie artimiausius planus šią savaitę prabilo „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Jis teigė, kad kitas „Starship“ skrydis galėtų įvykti dar iki rugpjūčio pabaigos, nors ankstesnis bandymas vyko liepos pabaigoje. Tokie terminai būtų itin ambicingi, nes tarp skrydžių reikia įvertinti duomenis, atlikti patikras ir gauti leidimus.

    Kas planuojama per kitą bandymą?

    Pasak E. Musko, „SpaceX“ siekia per artimiausią misiją pirmą kartą į orbitą iškelti komercinį krovinį. Ankstesnio bandymo metu į erdvę buvo išgabenta dalis „Starlink“ V3 palydovų, tačiau jie po misijos buvo sudeginti atmosferoje. Šįkart tikslas būtų žingsnis arčiau realių komercinių skrydžių, kai krovinys turi pasiekti planuotą orbitą ir atlikti numatytas užduotis.

    Kartu bendrovė ketina vėl panaudoti „Starship“ krovinių skyrių „Starlink“ palydovų partijai. Tokia strategija svarbi, nes „Starlink“ plėtra yra vienas iš praktinių „Starship“ ekonomikos variklių: didesnis krovinio tūris ir masė leidžia vienu skrydžiu kelti daugiau naujos kartos palydovų.

    Sugrįžimas ir bandymas pagauti

    Vienas sudėtingiausių „Starship“ programos elementų yra visiškai pakartotinis raketos naudojimas. „SpaceX“ jau demonstravo galimybę sugrąžinti „Super Heavy“ pirmąją pakopą ir ją pagauti specialiomis bokšto „rankomis“. Dabar bendrovė siekia gauti leidimą panašiam manevrui ir su antrąja pakopa, t. y. pačiu „Starship“ erdvėlaiviu.

    Toks sprendimas, jei pavyktų, galėtų reikšmingai sumažinti paruošimo laiką tarp skrydžių ir priartinti „Starship“ prie režimo, kurį „SpaceX“ pristato kaip dažnus, praktiškai linijinius pakartotinius startus. Vis dėlto tai taip pat yra vienas rizikingiausių etapų, nes reikalauja itin tikslios navigacijos, patikimų variklių valdymo ir sklandaus nusileidimo profilio.

    Terminis skydas ir patikimumas

    Dar viena sritis, kuri pastaruoju metu sulaukė daug dėmesio, yra šiluminė apsauga. „Starship“ grįžimas į atmosferą yra kritinis etapas, nes dideli greičiai sukelia milžinišką kaitrą, o bet koks apsauginių plytelių ar konstrukcijų silpnumas gali baigtis nesėkme. E. Muskas užsiminė, kad viena iš opiausių problemų šioje srityje, tikėtina, jau suvaldyta.

    „Nenoriu prisišnekėti, bet manau, kad šiuo etapu šiluminio skydo problemą galima laikyti išspręsta“, – sakė Elonas Muskas.

    Jei rugpjūčio pabaigos terminas pasitvirtintų, tai būtų dar vienas ženklas, kad „SpaceX“ siekia spartinti bandymų ciklą. Vis dėlto galutinis grafikas priklausys nuo techninių rezultatų, reguliuotojų sprendimų ir to, ar pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus be nenumatytų trikdžių.

  • „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    „SpaceX“ šokiravo Volstritą: nuostolis mažesnis, bet DI apetitas kelia nerimą investuotojams

    Pirmoji ataskaita po IPO

    „SpaceX“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus kaip biržoje listinguojama bendrovė: nuostolis buvo mažesnis, nei prognozavo Volstritas, o pajamos šoktelėjo. Vis dėlto investuotojų dėmesio centre atsidūrė sparčiai augančios išlaidos, ypač susijusios su dirbtiniu intelektu.

    Bendrovė pranešė patyrusi apie 469 mln. eurų nuostolį per tris mėnesius iki birželio pabaigos. Pajamos siekė maždaug 6,8 mlrd. eurų ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei 90 proc.

    Didžiausia pinigų mašina – ryšio verslas

    Ryškiausiai augo „SpaceX“ ryšio ir palydovinio interneto kryptis, kuri laikoma didžiausiu bendrovės grynųjų pinigų generatoriumi. Šio segmento pajamos, bendrovės duomenimis, per metus padidėjo 66 proc., o „Starlink“ abonentų skaičius padvigubėjo iki 12 mln.

    „Neatmetu, kad vieną dieną „Starlink“ galėtų teikti didžiąją dalį pasaulio interneto“, – sakė Elonas Muskas per pokalbį su analitikais.

    Akcijų svyravimai ir uždarymo laikotarpio pabaiga

    Po rezultatų paskelbimo „SpaceX“ akcijos reguliarios prekybos metu brango, tačiau vėliau dalį prieaugio atidavė. Rinkoje išlieka įtampa dėl didelių svyravimų: artėjant vadinamojo uždarymo laikotarpio pabaigai, į prekybą gali patekti gerokai daugiau akcijų.

    Pranešta, kad artimiausiomis dienomis rinkoje gali atsirasti daugiau nei 900 mln. akcijų, taip daugiau nei padvigubinant šiuo metu laisvai prekiaujamą kiekį. Tokios situacijos neretai didina trumpalaikį spaudimą kainai, nes dalis ankstyvųjų investuotojų siekia realizuoti pelną.

    DI išlaidos auga, pažadai – ambicingi

    Didžiausias klausimas investuotojams – ar spartus DI infrastruktūros bei tyrimų finansavimas atsipirks, ir kada. „SpaceX“ nurodė, kad investicijos į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą per ketvirtį išaugo iki maždaug 15,6 mlrd. eurų, kai prieš metus buvo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Finansų vadovas Bretas Johnsenas teigė, kad panašiai aukštos kapitalo išlaidos, tikėtina, išliks ir per artimiausius du ketvirčius. Toks tempas atitinka platesnę technologijų sektoriaus tendenciją, kai DI pajėgumams kuriami brangūs duomenų centrų, lustų ir tinklų pajėgumai.

    Elonas Muskas gynė investicijas ir pareiškė, kad jų skatinamas augimas leistų bendrovei pasiekti maždaug 870 mlrd. eurų metines pajamas anksčiau nei planuota. Jo teigimu, tikslas galėtų būti pasiektas 2030 metais, o ne 2031 metais.

    „Starship“ bandymai ir NASA lūkesčiai

    Analitikams rūpėjo ir „Starship“ programa – milžiniška raketa, laikoma kertine „SpaceX“ ilgalaikių ambicijų dalimi. Muskas teigė, kad mėnesio pabaigoje planuojamas pakartotinio panaudojimo bandymas, kurio metu būtų siekiama sugrąžinti aparatus ir „pagauti“ juos mechaninėmis rankomis grįžtant į bazę.

    NASA tikisi naudoti „Starship“ kaip vieną iš sprendimų, padėsiančių grąžinti astronautus į Mėnulį. „Norime įžengti ant Mėnulio 2028 metais“, – sakė „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell.

    Pranešime taip pat minima, kad „SpaceX“ priklauso ir socialinės medijos platforma X, anksčiau žinoma kaip „Twitter“. Šis portfelis dar labiau didina investuotojų dėmesį, nes rinkos vertina, ar skirtingų krypčių plėtra nekuria perteklinės rizikos.

  • „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    Starship w zeszłym tygodniu ponownie poleciał w kosmos. Była to już 13. próba lotu wielkiej rakiety SpaceX, która była bardzo udana. Co prawda nie wszystko poszło, jak należy, ale misja okazała się dużym sukcesem. Tymczasem drugi stopień konstrukcji od kilku dni dryfuje na oceanie.

    Starship w trakcie 13. lotu dokonał najmiększego lądowania na wodzie w całej historii testów. Drugi stopień uruchomił silniki i to pozwoliło mu na delikatne zetknięcie się z powierzchnią Oceanu Indyjskiego. Następnie przewrócił się na bok, ale cała konstrukcja nie poszła na dno i dryfuje.

    Co ciekawe, jest tak być może nawet do teraz. SpaceX udostępniło we wtorek post ze zdjęciem Starshipa, który ciągle dryfował na Oceanie Indyjskim. Mimo faktu, że od lądowania upłynęło już ponad pięć dni. Dlaczego elementu rakiety nie wyłowiono?

    Z informacji przekazanych przez SpaceX we wspomnianym poście wynika, że zespół ds. odzyskiwania we wtorek ciągle kontynuował zbieranie obrazów statku. Zapewne z myślą o tworzonej dokumentacji z ostatniego lotu.

    Oczywiście element nie pozostanie wiecznie w wodzie i z pewnością zostanie z niej wyłowiony. Następnie przetransportowany w odpowiednie miejsce. Pamiętajmy, że jest to spory kolos. Drugi stopień Starshipa ma około 50 metrów wysokości.

    Ostatni lot rakiety Starship zakończył się ogromnym sukcesem, choć pojawiły się pewne problemy związane z boosterem Super Heavy oraz jego silnikami. Mimo to misja przebiegła bardzo pozytywnie.

    SpaceX po raz pierwszy wykorzystało ładownię drugiego stopnia rakiety do rozmieszczenia ładunku na orbicie. Było to 20 satelitów Starlink 3. generacji, które są duże. Cała operacja miała charakter testu.

    Wspomniane satelity Starlink V3 znalazły się na tej samej orbicie, co Starship i część z nich miało specjalne kamery. Te pozwoliły na monitorowanie statku. W międzyczasie próbowano także nawiązać połączenia z istniejącą konstelacją. Potem wszystkie jednostki zniszczono w atmosferze.


  • „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    Kas nutiko po 10 minučių

    Iš „SpaceX“ bazės Starbase Teksase į bandomąjį skrydį pakilo „Starship“ sistema, o pagrindinis tikslas – patikrinti naujos versijos darbą realiomis sąlygomis. Skrydis neapsiėjo be nesklandumų: problemos išryškėjo baigiantis pirmajai misijos fazei, praėjus maždaug 10 minučių po starto.

    Didžiausias dėmesys krypo į pirmąją pakopą „Super Heavy“, kuri po atsiskyrimo turėjo stabdyti ir kontroliuotai nusileisti vandenyje. Per stabdymo etapą nepavyko užkurti visų tam reikalingų variklių, todėl pakopa į Meksikos įlanką smogė gerokai didesniu greičiu nei planuota.

    Po pernelyg kieto smūgio į vandenį įvyko sprogimas, o tai reiškia, kad svarbiausia skrydžio pabaigos užduotis – švelnus nusileidimas – šįkart nebuvo įvykdyta. Tokie bandymai „SpaceX“ strategijoje yra įprasti, nes įmonė renka duomenis ir koreguoja konstrukciją, kad vėlesni skrydžiai būtų stabilesni.

    „Starship“ viršutinė pakopa suveikė geriau

    Tuo metu viršutinė pakopa, vadinama „Starship“, pasirodė geriau: ji atliko suplanuotą skrydžio dalį ir po to kontroliuotai nusileido Indijos vandenyne. Skrydžio metu kamera užfiksavo Žemę iš didelio aukščio, matėsi audros ir žaibai toli žemiau.

    „Norėjome švelnesnio nusileidimo vandenyje, bet, kaip matėte, raketa vis tiek pasiekė didelį greitį“, – sakė „SpaceX“ atstovas Danas Huotas tiesioginės transliacijos metu.

    Lyginant su ankstesniais bandymais, šis skrydis kai kuriais aspektais buvo sėkmingesnis, nes viršutinė pakopa suvaldė skrydį ir nusileidimą. Vis dėlto „Super Heavy“ stabdymo problemos rodo, kad variklių užvedimo patikimumas ir valdymo algoritmai išlieka vieni sudėtingiausių etapų.

    Kodėl šie bandymai svarbūs NASA ir „Starlink“

    „Starship“ programa yra svarbi ne vien „SpaceX“ planams plėsti „Starlink“ palydovų tinklą, bet ir NASA Mėnulio misijoms, kurios siejamos su „Artemis“ programa. NASA yra pasirinkusi „SpaceX“ kaip vieną pagrindinių partnerių kuriant nusileidimo Mėnulyje sprendimus, todėl skrydžių testų rezultatai tiesiogiai veikia grafikus ir rizikų vertinimą.

    Šio bandymo metu buvo išbandyti ryšio ir telemetrijos sprendimai, o „SpaceX“ pabrėžė duomenų surinkimo svarbą. Net ir nesėkmingas nusileidimas, bendrovės logika, gali būti vertingas, jei leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastis ir patikrinti atnaujintas sistemas.

    Įmonė taip pat kalba apie naujas kryptis, susijusias su didesnio našumo palydovais ir orbitinėmis duomenų apdorojimo idėjomis. Kartu vystoma ir koncepcija, kad ateityje įprasti mobilieji telefonai galėtų jungtis tiesiogiai prie palydovų ir užtikrinti ryšį už įprastų antžeminių tinklų aprėpties ribų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    Dar vienas bandymas po atidėjimų

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžio bandymui po kelių atidėjimų, kai startas buvo nutrauktas jau skaičiuojant paskutines minutes. Tai turėtų būti 13-asis visos programos skrydis ir tik antrasis su naujesnės konfigūracijos „Starship“ versija.

    Ankstesnis skrydis gegužę baigėsi ne pagal planą, todėl bendrovė atliko pakeitimus ir papildomus bandymus. Prieš naują startą „SpaceX“ skelbė, kad sėkmingai įvykdė papildomus „Super Heavy“ pirmosios pakopos priešstartinius testus.

    Pirmąkart – „Starlink V3“ palydovai

    Šio bandymo svarbiausia naujiena – pirmą kartą „Starship“ krovinių skyriuje turėtų būti „Starlink V3“ bandomieji palydovai. „SpaceX“ nurodo, kad jų bus 20, o tai būtų pirmasis šios kartos aparatų praktinis iškėlimas su „Starship“.

    „Starlink V3“ palydovai yra didesni už ankstesnes versijas ir, kaip tikimasi, reikšmingai padidins visos palydovinio ryšio sistemos pralaidumą. Dėl didesnių gabaritų ir masės jų iškėlimas „Starship“ raketa laikomas vienu kertinių žingsnių plečiant „Starlink“ pajėgumus.

    Kaip turėtų vykti skrydis

    Pagal „SpaceX“ pateikiamą scenarijų „Super Heavy“ pakopa po starto turėtų grįžti, tačiau šį kartą nebus gaudoma prie bokšto. Planuojama, kad stiprintuvas nusileis į vandenį Meksikos įlankoje.

    „Starship“ antroji pakopa turėtų atlikti suplanuotus manevrus, o skrydis baigtųsi nusileidimu į Indijos vandenyną. Bendrovė teigia, kad įdiegė techninių patobulinimų, skirtų sumažinti rizikas, išryškėjusias per ankstesnį bandymą.

    Numatoma, kad bandomieji „Starlink V3“ palydovai po iškėlimo į žemąją orbitą išskleis saulės baterijas ir antenas, o vėliau bus mėginama juos integruoti į esamą „Starlink“ žvaigždyną. Tačiau planas taip pat numato, kad netrukus po bandymo palydovai bus deorbituoti ir sudegs atmosferoje.

    „SpaceX“ anksčiau yra pateikusi reguliuotojams planus, susijusius su daug didesniu „Starlink“ tinklo plėtimu, o „V3“ karta laikoma svarbia dalimi siekiant didesnio pajėgumo ir efektyvesnio ryšio. Dėl to kiekvienas „Starship“ bandymas, kuriame dalyvauja realus „Starlink“ krovinys, tampa reikšmingu žingsniu tiek pačiai raketai, tiek visai palydovinio interneto strategijai.

  • „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ ruošia 13-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį iš Starbase bazės Teksase. Bendrovė nurodo, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip liepos 16 dieną, o 90 minučių starto langas prasidėtų 00.45 val. Lenkijos laiku, tai yra naktį iš liepos 16 į 17 dieną.

    Prieš maždaug 30 minučių iki starto „SpaceX“ įprastai pradeda tiesioginę transliaciją. Ji paprastai skelbiama bendrovės paskyrose, o šio skrydžio transliacija numatyta platformoje X. Galutinis laikas gali kisti dėl techninių patikrų ir oro sąlygų.

    Kas nutiko per ankstesnį bandymą

    Po ankstesnio „Starship“ bandymo „SpaceX“ pateikė paaiškinimą, kas sutrikdė misijos eigą. Bendrovės teigimu, problemų šaltiniu tapo pakeista antrosios pakopos variklių uždegimo seka, kuri nepasiteisino realiomis sąlygomis.

    Dėl šio nukrypimo pirmosios pakopos „Super Heavy“ orientacija pasisuko apie 90 laipsnių. Leidžiantis penki iš 33 variklių neįsijungė taip, kaip tikėtasi, todėl suplanuotas nusileidimas ant vandens nepavyko, o pakopa atsitrenkė į vandenį.

    „SpaceX“ skelbia, kad uždegimo sekos algoritme atliko korekcijas ir tikisi, jog tai leis išvengti ankstesnio scenarijaus pasikartojimo. Tokie pakeitimai yra įprasta bandomųjų skrydžių dalis, kai sprendimai patvirtinami tik po realių skrydžio duomenų analizės.

    Kuo išsiskiria „Starship“ V3

    Į 13-ąjį skrydį taikosi „Starship“ V3 versija, kurioje įdiegta daugiau konstrukcinių ir sisteminių patobulinimų. Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šioje konfigūracijoje yra didesnė, o visa sistema toliau adaptuojama dažnesniam testavimui ir didesniam patikimumui.

    „Starship“ programa laikoma viena ambicingiausių dabartinėje kosmoso pramonėje, nes siekia sukurti itin didelės keliamosios galios, daugkartinio naudojimo raketą. Viešai skelbiamuose bendrovės vertinimuose minima, kad teoriškai į žemąją Žemės orbitą ji galėtų iškelti apie 100 tonų naudingosios apkrovos.

    Ši raketa svarbi ne tik „SpaceX“ planams, bet ir NASA, kuri „Starship“ viršutinę pakopą pasirinko kaip vieną iš Mėnulio nusileidimo sprendimų „Artemis“ programai. Vis dėlto iki operacinio panaudojimo dar laukia nemažai bandymų, sertifikavimo ir saugos reikalavimų įgyvendinimo.

    Ko tikėtis per 13-ąjį skrydį

    Kaip ir ankstesniuose bandymuose, pagrindinis tikslas bus patikrinti atnaujintų sistemų darbą viso skrydžio metu, ypač variklių uždegimo seką ir pakopų valdymą kritinėse fazėse. Sėkmę šiuose etapuose dažnai lemia ne vienas parametras, o jų visuma, įskaitant programinę įrangą, jutiklius ir variklių darbą.

    „SpaceX“ testavimo strategija remiasi greitu iteravimu, kai po kiekvieno bandymo surenkami duomenys ir atliekami tiksliniai pakeitimai. Būtent todėl net ir po nesėkmingų nusileidimų ar avarijų programos tempas dažnai nemažėja, o nauji bandymai planuojami per kelias savaites ar mėnesius.

  • Elonas Muskas meta naują bombą: „SpaceX“ prašo leidimo iki 100 000 „Starlink“ palydovų

    Elonas Muskas meta naują bombą: „SpaceX“ prašo leidimo iki 100 000 „Starlink“ palydovų

    Žemojoje Žemės orbitoje jau skrieja dešimtys tūkstančių įvairių operatorių palydovų, o didžiausią dalį sudaro „SpaceX“ valdoma „Starlink“ grupė. Bendrovė nori žengti dar toliau: JAV ryšių reguliuotojui Federalinei ryšių komisijai (FCC) pateiktuose dokumentuose nurodoma ambicija ateityje turėti iki 100 000 „Starlink“ palydovų.

    Paraiškoje aprašoma naujos kartos negeostacionari palydovinio ryšio sistema, viešojoje erdvėje dažnai vadinama „Starlink“ trečiąja karta. Tokia plėtra reikštų kokybinį šuolį ne tik pagal palydovų skaičių, bet ir pagal jų technines charakteristikas bei keliamus reikalavimus paleidimo infrastruktūrai.

    Didžiuliai palydovai ir nauji mastai

    Dokumentuose nurodoma, kad naujieji palydovai gali sverti apie 2–2,5 tonos, o jų išskleistų saulės baterijų plotas siektų maždaug 300–400 kvadratinių metrų. Palyginimui, ankstesnių „Starlink“ kartų palydovai buvo gerokai lengvesni, todėl vienu skrydžiu buvo įmanoma iškelti didesnį jų kiekį.

    Šiuo metu „SpaceX“ dažniausiai kelia palydovus „Falcon 9“ raketa, vienu paleidimu išgabendama kelias dešimtis aparatų. Tačiau, jei palydovai taps kelis kartus sunkesni, ekonomika keistųsi: su „Falcon 9“ tektų skraidinti mažiau vienetų, o tai didintų kaštus ir apsunkintų plėtros tempą.

    Viltis dedama į „Starship“

    Dėl to „SpaceX“ plėtros planai glaudžiai siejami su „Starship“ raketos programa. Ši daugkartinio naudojimo itin sunkios klasės raketa kuriama kaip platforma, galinti į žemąją orbitą kelti daugiau kaip 100 tonų naudingosios apkrovos, todėl teoriškai taptų tinkamiausiu sprendimu masiškai gabenti sunkesnius „Starlink“ palydovus.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad paraiška FCC dar nereiškia automatinio leidimo ar garantuoto įgyvendinimo. Tokie projektai paprastai vertinami kompleksiškai: nuo radijo dažnių suderinamumo ir ryšio trikdžių rizikos iki kosmoso saugumo, orbitų valdymo ir nuolaužų prevencijos priemonių.

    Ką reikštų 100 000 palydovų

    Tokio masto megakonstelacija potencialiai galėtų sustiprinti palydinio interneto aprėptį ir pralaidumą, ypač atokiuose regionuose, taip pat prisidėti prie ryšio atsparumo ekstremaliomis situacijomis. Kartu didėja klausimai dėl astronominių stebėjimų trikdžių ir kosminio eismo valdymo, nes daugiau aparatų orbitoje reiškia didesnę susidūrimų riziką ir didesnį koordinavimo poreikį.

    Pastaraisiais metais būtent šios temos tampa vis aktualesnės, nes palydinių ryšio tinklų lenktynės intensyvėja. Reguliuotojai ir tarptautinės organizacijos vis dažniau akcentuoja pareigą užtikrinti saugų palydovų deorbitavimą, skaidrų orbitų planavimą ir atsakomybės mechanizmus, kad kosmoso infrastruktūra išliktų tvari ilgajame laikotarpyje.

  • Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Elonas Muskas užkūrė diskusiją: „SpaceX“ nori iki 1 000 000 DI palydovų orbitoje

    Kas siūloma ir kodėl

    Elono Musko vadovaujama „SpaceX“ vėl kaitina rinką ambicinga idėja: žemoje Žemės orbitoje ateityje galėtų atsirasti iki 1 000 000 DI palydovų. Skelbiama, kad tai būtų nauja kryptis, kuri ilgainiui galėtų tapti svarbiausia bendrovės programa šalia „Starlink“.

    Viešai aptariama koncepcija remiasi prielaida, kad dalis technologijų jau išbandyta „Starlink“ palydovuose, o naujame projekte būtų išplėsta skaičiavimo galia ir duomenų perdavimo pajėgumai. Pabrėžiama, kad tikslas būtų ne vien ryšys, bet ir skaičiavimai tinkle, priartinant DI infrastruktūrą arčiau duomenų šaltinių.

    Techninė pusė ir realūs mastai

    Pranešama, kad naujos kartos palydovai būtų aprūpinti optiniais ryšiais, skirtais spartesnei tarpusavio duomenų mainų grandinei kosmose. Taip pat minimi labai aukšti energijos poreikiai, nes DI užduotims reikalinga didelė nuolatinė galia.

    Skaičius iki 1 000 000 palydovų šiandien atrodo kaip teorinė riba, nes net dabartinės didžiosios konstelacijos iki tokių apimčių nė iš tolo neprilygsta. Vis dėlto „SpaceX“ jau turi patirties masinėje gamyboje ir paleidimuose, o „Starship“ raketos programa, jei pasiektų stabilų eksploatacijos tempą, galėtų tapti vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių mažinti vieno palydovo iškėlimo kainą.

    Teigiama, kad tam reikėtų ir atskiros didelio pajėgumo gamyklos, kurią būtų galima pritaikyti itin dideliam palydovų gamybos tempui. Viešoje erdvėje minimas tikslas pradėti tokią gamybą apie 2027 metų pabaigą, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, komponentų tiekimo grandinių ir pačios nešančiosios raketos brandos.

    Didžiausios rizikos: dangus ir orbitos sauga

    Idėja sulaukia kritikos dėl poveikio astronominiams stebėjimams ir naktinio dangaus taršos, kuri jau dabar aptariama kalbant apie ryšio palydovų konstelacijas. Kuo daugiau objektų orbitoje, tuo daugiau pastangų reikia, kad būtų suvaldyti atspindžiai, ryškumas ir trikdžiai moksliniams teleskopų matavimams.

    Kitas klausimas – kosminio eismo sauga. Nors žema Žemės orbita yra didelė, objektų skaičiaus augimas didina susidūrimų riziką ir priklausomybę nuo patikimo stebėjimo, manevravimo bei ryšio su palydovais, kad būtų galima laiku atlikti vengimo manevrus.

    Diskusijose akcentuojama, kad tokie planai neišvengiamai atsiremia į reguliavimą: dažnių skyrimą, orbitų koordinavimą ir tarptautinę atsakomybę dėl kosminių šiukšlių mažinimo. Būtent čia ambicinga vizija susiduria su ilgu derinimų procesu ir būtinybe įrodyti, kad sistema būtų valdoma saugiai.

    „Kosmosas yra milžiniškas, todėl net ir tokio masto konstelacija, mūsų vertinimu, neturėtų sukelti kritinės susidūrimų rizikos“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas tai labiau kryptį nubrėžianti vizija nei patvirtintas įgyvendinimo grafikas, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: DI infrastruktūra ieško naujų vietų, kur būtų galima apdoroti duomenis greičiau ir arčiau jų šaltinio. Jei „SpaceX“ pavyktų sujungti masinę gamybą, dažnus paleidimus ir patikimą orbitinį valdymą, projektas galėtų tapti vienu didžiausių privačių kosmoso planų iki šiol.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.