Tag: Start-stop sistema

  • Mechanikas įspėja: šis vairuotojų įprotis greitai „suvalgo“ dvimasę – sąskaita šokiruoja

    Mechanikas įspėja: šis vairuotojų įprotis greitai „suvalgo“ dvimasę – sąskaita šokiruoja

    Kam reikalinga dvimasė?

    Dvimasis smagratis automobiliuose atsirado neatsitiktinai: didėjant variklių sukimo momentui, ypač dyzeliuose ir naujesniuose turbobenzinuose, žemuose sūkiuose kyla stipresnės sukimo vibracijos. Jas reikia slopinti, kad važiavimas išliktų komfortiškas ir būtų apsaugota pavarų dėžė.

    Dvimasė konstrukciškai sudaryta iš dviejų dalių: viena jungiasi su varikliu, kita – su pavarų dėže, o tarp jų įrengtos spyruoklės ir slopinimo elementai. Tai padeda sklandžiau perjungti pavaras ir mažina smūgines apkrovas transmisijai.

    Pirmieji požymiai ir savikontrolė

    Paprastai dvimasė nėra trapus mazgas, o ryškesni nusidėvėjimo ženklai dažniau pasirodo didesnėse ridose, neretai perkopus 100 000 kilometrų. Vis dėlto tarnavimo laiką smarkiai keičia vairavimo įpročiai, automobilio tipas ir eksploatacijos sąlygos.

    Vienas dažniausių signalų – garsai ir smūgiai tam tikrais momentais, pavyzdžiui, užvedant ar užgesinant variklį. Kitas būdingas požymis – ūžesys ar barškėjimas, kuris gali sumažėti arba visai dingti nuspaudus sankabą.

    „Pirmas simptomas – gana stiprus smūgis užgesinant ir užvedant automobilį, tarsi variklį smarkiai supurtytų, kartu girdisi aiškus stuksenimas“, – sakė autoserviso „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk.

    „Antras – keisti garsai, lyg iš variklio zonos: ūžesys ir stuksėjimas, kurie nurimsta nuspaudus sankabą“, – pridūrė jis.

    Vairuotojai dažnai pastebi ir vibracijas vairaračiuje ar sankabos pedale stovint vietoje, nelygesnį variklio darbą, trūkčiojimą pajudant. Taip pat gali pasidaryti sunkiau įjungti pirmą pavarą, o įsibėgėjant kartais juntamas galios sumažėjimas.

    Pradinę patikrą galima atlikti ir patiems: klausytis užvedimo momento, kelias minutes palikti variklį tuščiąja eiga, įvertinti, ar sankabos pedalas nevibruoja, lengvai pakelti sūkius ir stebėti, ar triukšmas slopsta. Vis dėlto panašius simptomus sukelia ir kiti gedimai, todėl galutinę išvadą turi pateikti servisas.

    Koks įprotis dvimasę „žudo“ greičiausiai?

    Mechanikai pabrėžia, kad dvimasę labiausiai trumpina agresyvus pajudėjimas ir sankabos paleidimas esant aukštiems sūkiams. Tokie startai sukelia dideles smūgines apkrovas, o slopinimo mechanizmai greičiau dėvisi.

    Norint prailginti tarnavimo laiką, rekomenduojama pajudėti švelniai, bet neužsmaugti variklio per mažais sūkiais, kad jis nekentėtų nuo „dusimo“. Taip pat dažnai patariama neaklai sekti borto kompiuterio raginimu kuo greičiau perjungti į aukštesnę pavarą, nes pernelyg žemi sūkiai didina vibracijas.

    Dar vienas praktinis niuansas – start-stop sistema: dažni užvedimo ciklai didina apkrovą dvimasei, ypač mieste. Dalis gamintojų sprendimų jau turi sustiprintus komponentus, tačiau intensyvus start-stop darbas vis tiek gali paspartinti nusidėvėjimą.

    Kodėl delsti pavojinga ir kiek tai gali kainuoti?

    Su dėvinčia dvimase dažnai dar galima važiuoti, tačiau atidėliojimas gali brangiai kainuoti. Dėl vibracijų nukenčia sankaba, pavarų dėžės krumpliaračiai ir guoliai, alkūninis velenas, pusašiai, o smūgiai gali apgadinti starterį ir jo dantratį.

    Kraštutiniais atvejais dvimasės dalys gali suirti taip, kad pažeidžiama pavarų dėžė, o tuomet remonto suma šokteli kelis kartus. Mechanikas įspėja, kad dėl stiprių vibracijų gali nukentėti ir alkūninio veleno pagrindiniai indėklai.

    Servise dvimasės būklė vertinama matuojant vibracijas, tikrinant laisvos eigos kampą tarp abiejų masių ir laisvumą specialiais įrankiais. Tiksliausia diagnostika dažnai įmanoma tik nuėmus pavarų dėžę.

    Dvimasė paprastai neremontuojama – ji keičiama nauja, dažnai kartu rekomenduojama keisti ir sankabos komplektą, nes darbas imlus, o nusidėvėjimas dažnai būna panašaus lygio. Pasak meistro, profesionalus keitimas su sankabos komplektu ir pavarų dėžės sandarinimu gali kainuoti apie 900–1 000 eurų, tačiau suma priklauso nuo automobilio modelio ir pačios detalės kainos.

  • Keičiate akumuliatorių? Šios adaptacijos nepadarę rizikuojate klaidomis ir gedimais

    Keičiate akumuliatorių? Šios adaptacijos nepadarę rizikuojate klaidomis ir gedimais

    Šiuolaikiniuose automobiliuose akumuliatorius maitina ne tik starterį, bet ir dešimtis elektronikos sistemų, kurios jautriai reaguoja į įtampos kritimus. Dėl to net ir naujesnės kartos akumuliatoriai, patiriantys didelius krūvius, po kelių metų gali imti kelti problemų, o gedimą vairuotojui vis dažniau parodo prietaisų skydelio įspėjimai.

    Vien pakeisti akumuliatorių dažniausiai nėra sudėtinga, tačiau kai kuriuose modeliuose po keitimo gali prireikti vadinamosios akumuliatoriaus adaptacijos arba registracijos. Tai procedūra, kai automobilio energijos valdymo sistema „sužino“, kad įdėtas naujas akumuliatorius, ir perskaičiuoja įkrovimo bei apkrovų valdymo parametrus.

    Kas yra akumuliatoriaus adaptacija?

    Daugelis naujesnių automobilių turi akumuliatoriaus stebėsenos jutiklį ir energijos valdymo modulį, kuris seka įkrovimo ciklus, srovės srautus, užvedimų skaičių ir eksploatacijos sąlygas. Šie duomenys naudojami tam, kad generatorius ir kitos sistemos akumuliatorių krautų optimaliai, o dalis komforto funkcijų būtų ribojamos, kai akumuliatorius sensta.

    Įdėjus naują akumuliatorių, bet neįregistravus jo sistemoje, automobilis gali „manyti“, kad akumuliatorius vis dar senas. Tuomet įkrovimas ir energijos taupymo logika gali likti pritaikyta nusidėvėjusiam akumuliatoriui, o tai gali lemti netikslius įkrovimo režimus, dažnesnius pranešimus apie klaidas ar nestabilų start-stop darbą.

    Kada ji dažniausiai būtina?

    Adaptacijos poreikis dažniau pasitaiko automobiliuose su start-stop, stabdymo energijos rekuperacija ir pažangiomis energijos valdymo sistemomis, ypač aukštesnės klasės modeliuose. Tokiose sistemose akumuliatorius nuolat dirba kintančiais režimais, todėl elektronikai svarbu žinoti tikslias naujo akumuliatoriaus charakteristikas.

    Kai kuriuose automobiliuose adaptacija atliekama diagnostikos įranga servise, o kai kuriuose – gali vykti automatiškai, tik procesas trunka ilgiau: nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tuo laikotarpiu prietaisų skydelyje kartais gali pasirodyti laikini perspėjimai, kol valdymo blokai persiderina.

    Ką svarbu žinoti renkantis akumuliatorių?

    Didelę reikšmę turi akumuliatoriaus tipas. AGM akumuliatorių paprastai reikia keisti į tokio pat tipo AGM, panašios talpos ir paleidimo srovės, o EFB – į EFB, nors kai kuriais atvejais gamintojas gali leisti keitimą į AGM, jei tai numatyta techninėje dokumentacijoje.

    Netinkamas pasirinkimas, pavyzdžiui, paprasto švino-rūgštinio akumuliatoriaus montavimas automobilyje su start-stop ar rekuperacija, gali baigtis greitesniu akumuliatoriaus susidėvėjimu, sistemos darbo sutrikimais ir papildomais elektronikos gedimų įrašais. Jei kyla abejonių, saugiausia vadovautis gamintojo reikalavimais ir patikrinti, ar po keitimo reikia registracijos.

    Praktikoje daugelyje masinės klasės automobilių po akumuliatoriaus keitimo papildomų procedūrų nereikia. Vis dėlto, jei automobilis turi energijos valdymo modulį, start-stop sistemą ar fiksuoja akumuliatoriaus būklę, adaptacija gali būti būtina, kad naujas akumuliatorius tarnautų ilgiau ir nekeltų klaidinančių gedimų pranešimų.

  • Keisti alyvą kas 30 000 km? Mechanikai įspėja: mieste toks intervalas gali brangiai kainuoti

    Keisti alyvą kas 30 000 km? Mechanikai įspėja: mieste toks intervalas gali brangiai kainuoti

    Variklio alyvos keitimas išlieka vienas svarbiausių automobilio priežiūros darbų, tačiau rekomenduojami intervalai per pastaruosius metus smarkiai išsiplėtė. Dalis gamintojų naujuose modeliuose nurodo vadinamuosius „Long Life“ intervalus iki 30 000 kilometrų, o servisai dažnai pataria jų aklai nesilaikyti.

    Alyva variklyje atlieka kelias kritines funkcijas: sutepa judančias dalis, padeda išsklaidyti šilumą ir surenka nešvarumus, kuriuos vėliau sulaiko filtras. Tačiau eksploatacijos metu ji oksiduojasi, praranda savybes, o jos klampumas ir priedų paketas palaipsniui silpsta.

    Didžiausias alyvos priešas yra aukšta temperatūra ir ilgas darbas sudėtingomis sąlygomis. Kai alyvos plėvelė susilpnėja, metalinės detalės ima labiau trintis, o tai spartina dėvėjimąsi ir gali baigtis brangiais gedimais. Šiuolaikiniuose mažo darbinio tūrio, bet galinguose varikliuose apkrovos dažnai būna didesnės, nei vairuotojai įsivaizduoja.

    Mieste 30 000 km dažnai per daug

    Ilgi gamintojų intervalai paprastai skaičiuojami darant prielaidą, kad automobilis daug važiuoja tolygiais greičiais, variklis greitai pasiekia darbinę temperatūrą, o kelionės yra ilgos. Miesto realybė kitokia: trumpi atstumai, spūstys, dažni užvedimai ir išjungimai, ypač su start-stop sistema.

    Tokiu režimu variklis neretai nespėja pilnai įšilti, o į alyvą gali patekti nesudegusio kuro likučių ir kondensato. Alyva tuomet greičiau praranda savybes, gali prastėti tepimas, o nešvarumų ir nuosėdų susidarymo rizika didėja, todėl autoservisai dažnai siūlo intervalą trumpinti iki 10 000–15 000 kilometrų arba keisti bent kartą per metus.

    Dar viena rizikos grupė yra automobiliai, kurie nuolat veža didesnį svorį ar reguliariai tempia priekabą. Didesnės apkrovos reiškia aukštesnes temperatūras ir greitesnę alyvos degradaciją, todėl keitimo grafikas turėtų būti konservatyvesnis nei nurodyta optimaliomis sąlygomis.

    Turbinoms ir dyzeliams alyva kritiška

    Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai dėl aukštesnių slėgių ir suodžių kiekio dažnai kelia didesnius reikalavimus tepimui. Dėl to alyva gali greičiau „pavargti“, ypač jei automobilis važinėja trumpais atstumais ir dažnai dirba nepasiekęs stabilios temperatūros.

    Ypač jautrūs yra varikliai su turbokompresoriumi, nes turbina sukasi labai dideliais sūkiais ir dirba karštoje aplinkoje. Jei alyva sena, užteršta ar praradusi savybes, didėja rizika, kad turbinos tepimo kanaluose formuosis nuosėdos, o tai gali baigtis rimtu gedimu ir didelėmis remonto išlaidomis.

    Kaip suprasti, kad alyvą keisti jau laikas?

    Vien kilometražo ne visada pakanka, todėl verta stebėti ir požymius. Jei matuoklyje alyva tampa labai tiršta, lipni, jaučiamas ryškus kuro kvapas ar pastebimai krenta jos lygis, delsti nereikėtų net ir nepasiekus planuoto intervalo.

    Vis daugiau naujų automobilių alyvos lygį tikrina elektroniniais jutikliais, o matuoklio gali ir nebūti. Tokiais atvejais svarbu vadovautis borto kompiuterio rodmenimis ir priežiūros įspėjimais, o papildant alyvą rinktis tik gamintojo nurodytą specifikaciją ir klampumą, nes netinkamas produktas gali pakenkti taip pat greitai kaip ir per ilgas keitimo atidėliojimas.