Kam reikalinga dvimasė?
Dvimasis smagratis automobiliuose atsirado neatsitiktinai: didėjant variklių sukimo momentui, ypač dyzeliuose ir naujesniuose turbobenzinuose, žemuose sūkiuose kyla stipresnės sukimo vibracijos. Jas reikia slopinti, kad važiavimas išliktų komfortiškas ir būtų apsaugota pavarų dėžė.
Dvimasė konstrukciškai sudaryta iš dviejų dalių: viena jungiasi su varikliu, kita – su pavarų dėže, o tarp jų įrengtos spyruoklės ir slopinimo elementai. Tai padeda sklandžiau perjungti pavaras ir mažina smūgines apkrovas transmisijai.
Pirmieji požymiai ir savikontrolė
Paprastai dvimasė nėra trapus mazgas, o ryškesni nusidėvėjimo ženklai dažniau pasirodo didesnėse ridose, neretai perkopus 100 000 kilometrų. Vis dėlto tarnavimo laiką smarkiai keičia vairavimo įpročiai, automobilio tipas ir eksploatacijos sąlygos.
Vienas dažniausių signalų – garsai ir smūgiai tam tikrais momentais, pavyzdžiui, užvedant ar užgesinant variklį. Kitas būdingas požymis – ūžesys ar barškėjimas, kuris gali sumažėti arba visai dingti nuspaudus sankabą.
„Pirmas simptomas – gana stiprus smūgis užgesinant ir užvedant automobilį, tarsi variklį smarkiai supurtytų, kartu girdisi aiškus stuksenimas“, – sakė autoserviso „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk.
„Antras – keisti garsai, lyg iš variklio zonos: ūžesys ir stuksėjimas, kurie nurimsta nuspaudus sankabą“, – pridūrė jis.
Vairuotojai dažnai pastebi ir vibracijas vairaračiuje ar sankabos pedale stovint vietoje, nelygesnį variklio darbą, trūkčiojimą pajudant. Taip pat gali pasidaryti sunkiau įjungti pirmą pavarą, o įsibėgėjant kartais juntamas galios sumažėjimas.
Pradinę patikrą galima atlikti ir patiems: klausytis užvedimo momento, kelias minutes palikti variklį tuščiąja eiga, įvertinti, ar sankabos pedalas nevibruoja, lengvai pakelti sūkius ir stebėti, ar triukšmas slopsta. Vis dėlto panašius simptomus sukelia ir kiti gedimai, todėl galutinę išvadą turi pateikti servisas.
Koks įprotis dvimasę „žudo“ greičiausiai?
Mechanikai pabrėžia, kad dvimasę labiausiai trumpina agresyvus pajudėjimas ir sankabos paleidimas esant aukštiems sūkiams. Tokie startai sukelia dideles smūgines apkrovas, o slopinimo mechanizmai greičiau dėvisi.
Norint prailginti tarnavimo laiką, rekomenduojama pajudėti švelniai, bet neužsmaugti variklio per mažais sūkiais, kad jis nekentėtų nuo „dusimo“. Taip pat dažnai patariama neaklai sekti borto kompiuterio raginimu kuo greičiau perjungti į aukštesnę pavarą, nes pernelyg žemi sūkiai didina vibracijas.
Dar vienas praktinis niuansas – start-stop sistema: dažni užvedimo ciklai didina apkrovą dvimasei, ypač mieste. Dalis gamintojų sprendimų jau turi sustiprintus komponentus, tačiau intensyvus start-stop darbas vis tiek gali paspartinti nusidėvėjimą.
Kodėl delsti pavojinga ir kiek tai gali kainuoti?
Su dėvinčia dvimase dažnai dar galima važiuoti, tačiau atidėliojimas gali brangiai kainuoti. Dėl vibracijų nukenčia sankaba, pavarų dėžės krumpliaračiai ir guoliai, alkūninis velenas, pusašiai, o smūgiai gali apgadinti starterį ir jo dantratį.
Kraštutiniais atvejais dvimasės dalys gali suirti taip, kad pažeidžiama pavarų dėžė, o tuomet remonto suma šokteli kelis kartus. Mechanikas įspėja, kad dėl stiprių vibracijų gali nukentėti ir alkūninio veleno pagrindiniai indėklai.
Servise dvimasės būklė vertinama matuojant vibracijas, tikrinant laisvos eigos kampą tarp abiejų masių ir laisvumą specialiais įrankiais. Tiksliausia diagnostika dažnai įmanoma tik nuėmus pavarų dėžę.
Dvimasė paprastai neremontuojama – ji keičiama nauja, dažnai kartu rekomenduojama keisti ir sankabos komplektą, nes darbas imlus, o nusidėvėjimas dažnai būna panašaus lygio. Pasak meistro, profesionalus keitimas su sankabos komplektu ir pavarų dėžės sandarinimu gali kainuoti apie 900–1 000 eurų, tačiau suma priklauso nuo automobilio modelio ir pačios detalės kainos.
