2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono ir Vidurio bei vakarų Lietuvos regiono siekė 454 eurus. Naujausi duomenys rodo, kad šis skirtumas, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, beveik nepasikeitė.
Sostinės regione vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) sudarė 2 879,7 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 2 425,7 euro ir per ketvirtį augo 3,3 proc.
Vertinant pajamas į rankas, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 1 742,2 euro ir per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1 492,2 euro ir buvo 2,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį.
Per ketvirtį sparčiausiai bruto darbo užmokestis augo Šiaulių apskrityje, kur fiksuotas 4,3 proc. didėjimas. Toliau rikiuojasi Utenos apskritis su 3,9 proc. ir Panevėžio apskritis su 3,7 proc. augimu, rodant, kad atlyginimų dinamika kai kuriose teritorijose išlieka ryškesnė nei didmiesčiuose.
Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse fiksuotas Vilniaus apskrityje ir siekė 2 879,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis apskrityse buvo Marijampolės apskrityje, kur jis sudarė 2 140,8 euro.
Duomenys taip pat rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Augimo tempai svyravo nuo 0,8 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje iki 8,2 proc. Visagino savivaldybėje.
Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybių pjūvyje fiksuotas Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė 2 966,7 euro. Mažiausias vidutinis bruto darbo užmokestis buvo Zarasų rajono savivaldybėje, kur jis sudarė 1 941 eurą.
Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Metinis augimas svyravo nuo 4,6 proc. Neringos savivaldybėje iki 15,8 proc. Kelmės rajono savivaldybėje.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atlyginimų pokyčius dažniausiai lemia ne vien bazinių atlygių peržiūros, bet ir bendras darbų mastas, sezoniniai svyravimai bei darbuotojų struktūros pokyčiai. Praktikoje tai reiškia, kad net ir esant panašiam regionų skirtumui, atskirose savivaldybėse atlyginimų dinamika gali būti labai nevienoda.