CP v2

Tag: Statkraft

  • Albanijoje plūduriuojantys saulės diskai: elektra iš saulės ir papildomas efektyvumas dėl vandens

    Albanijoje plūduriuojantys saulės diskai: elektra iš saulės ir papildomas efektyvumas dėl vandens

    Albanijoje, Banios (Banja) rezervuare, pradėjo veikti plūduriuojanti saulės elektrinė, kuri išsiskiria ne tik vieta ant vandens, bet ir konstrukcija. Keturi žiedinės formos plūduriuojantys įrenginiai greta hidroelektrinės leidžia išnaudoti tą patį vandens telkinį elektros gamybai, neužimant papildomos žemės.

    Projektą įgyvendino „Statkraft“ ir „Ocean Sun“, o bendra įrengtoji galia siekia 2 megavatus. Elektrinę sudaro apie 4 600 saulės modulių, o kiekvieno žiedo skersmuo yra maždaug 68 metrai.

    Kas šioje technologijoje kitaip?

    Įprastos plūduriuojančios saulės elektrinės dažniausiai montuojamos ant standžių plastikinių platformų, kurioms reikia daugiau medžiagų ir sudėtingesnės logistikos. „Ocean Sun“ sprendimas paremtas plona, kelių milimetrų storio hidroelastine membrana, ant kurios moduliai priglunda itin arti vandens paviršiaus.

    Toks dizainas leidžia konstrukcijai lanksčiai prisitaikyti prie bangavimo ir sumažina reikalingų plūduriuojančių komponentų kiekį. Kūrėjų teigimu, tai gali supaprastinti transportavimą, montavimą ir priežiūrą, ypač rezervuaruose ar užtvankų tvenkiniuose.

    Kodėl vanduo gali padidinti gamybą?

    Saulės moduliai paprastai praranda dalį efektyvumo, kai jų temperatūra kyla: kuo labiau įkaista elementai, tuo mažiau elektros jie pagamina iš to paties saulės spindulių kiekio. Dėl to karštomis, giedromis dienomis reali generacija ne visada auga tiek, kiek tikimasi.

    Šiuo atveju vanduo veikia kaip natūrali aušinimo terpė. Kadangi modulius nuo vandens skiria labai plona membrana, šiluma greičiau perduodama į vandenį, todėl moduliai gali dirbti vėsesni ir stabiliau.

    Pagal projekto stebėsenos duomenis, toks sprendimas gali padidinti elektros gamybą iki 10 proc. tam tikromis sąlygomis. Svarbiausia, kad papildomas efektas pasiekiamas be atskirų aušinimo sistemų, kurios pačios vartotų elektrą.

    Ką tai reiškia energetikai?

    Plūduriuojanti saulės energetika vis dažniau minima kaip būdas plėsti atsinaujinančią generaciją ten, kur trūksta laisvos žemės arba kyla konfliktų dėl teritorijų panaudojimo. Rezervuarai prie hidroelektrinių tam ypač patrauklūs, nes šalia jau būna elektros tinklų infrastruktūra ir privažiavimai.

    Tokie hibridiniai sprendimai taip pat padeda subalansuoti gamybą: hidroelektrinės gali lanksčiau reguliuoti generaciją, o saulės elektrinė dieną prisideda prie bendro poreikio padengimo. Nors 2 megavatų projektas nėra didelis nacionaliniu mastu, jis laikomas technologijos bandymu realiomis sąlygomis, galinčiu nulemti didesnius plėtros planus ateityje.

    „Mūsų tikslas buvo sukurti plūduriuojančią saulės sistemą, kuri būtų lengvesnė, arčiau vandens ir geriau išnaudotų natūralų aušinimą“, – sakė projekto atstovas.

    Šio tipo sprendimai rodo, kad saulės energetikos pažanga vyksta ne vien didinant modulių efektyvumą laboratorijose. Kartais didžiausią skirtumą lemia inžineriniai sprendimai, kurie leidžia technologijai geriau veikti realioje aplinkoje.

  • „Statkraft“ ir Play pratęsė PPA Lenkijoje: iki 2037 metų tieks 290 GWh žalios energijos

    Ilgesnė sutartis ir didesni kiekiai

    Norvegijos valstybei priklausantis atsinaujinančios energijos gamintojas „Statkraft“ pranešė išplėtęs bendradarbiavimą su Lenkijos mobiliojo ryšio operatoriumi Play, pratęsdamas elektros pirkimo sutartį pagal PPA modelį. Susitarimas apima papildomus atsinaujinančios energijos kiekius ir ilgesnį tiekimo laikotarpį.

    Pasak bendrovių, ankstesnė 10 metų trukmės PPA sutartis pratęsta dar 3 metams. Taip pat numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos „Statkraft“ padidins Play parduodamos žalios elektros apimtį iki 51 GWh per metus.

    290 GWh iki 2037 metų

    Pagal išplėstą susitarimą iki 2037 metų pabaigos „Statkraft“ Play papildomai patieks 290 GWh žaliosios energijos. Tai reiškia, kad bendras pagal sutartį užfiksuotas kiekis, palyginti su anksčiau skelbtais įsipareigojimais, iš esmės išauga beveik dvigubai.

    Toks PPA formatas verslui paprastai leidžia ilgesniam laikui stabilizuoti elektros įsigijimo sąnaudas ir sumažinti kainų svyravimų riziką, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Telekomunikacijų sektoriui, kur tinklų veikla reikalauja nuolatinio energijos vartojimo, tai tampa svarbiu finansinio planavimo elementu.

    Saulė ir vėjas viename krepšelyje

    Iki šiol sutarties tiekimo struktūroje buvo numatyta saulės elektrinių energija iš 36 MW galios fotovoltinės elektrinės, esančios Resko apylinkėse. Dabar šis miksas bus papildytas vėjo energija iš Korytnica 2 vėjo parko, esančio prie Korytnica ir Wierzbno savivaldybių ribos Mazovijos vaivadijoje.

    Skirtingų technologijų derinimas vienoje sutartyje paprastai padeda subalansuoti gamybos svyravimus: saulės generacija ryškesnė dieną ir šiltuoju sezonu, o vėjo gamyba gali būti stipresnė kitais periodais. Dėl to įmonėms lengviau diversifikuoti tiekimo portfelį ir valdyti rinkos bei gamybos rizikas.

    „Derindami skirtingas atsinaujinančių išteklių technologijas savo portfelyje, galime lanksčiau pritaikyti PPA sutartis prie klientų poreikių. Partnerystės išplėtimas suteiks Play ilgalaikį energijos kaštų prognozuojamumą ir padės įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus“, – sakė „Statkraft“ atstovas Kornel Koronowski.

    Play atstovė Beata Zborowska pabrėžė, kad saulės ir vėjo energijos derinys didina bendrovės portfelio įvairovę, gerina atsparumą rinkos svyravimams ir leidžia efektyviau valdyti riziką. Anot jos, ilgalaikės tokio tipo sutartys taip pat skatina atsinaujinančių išteklių plėtrą ir prisideda prie platesnių klimato tikslų įgyvendinimo.

  • Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijos Banja tvenkinyje įrengta plūduriuojanti saulės elektrinė sugriuvo po netikėto viesulo

    Albanijoje, Banja hidroelektrinės tvenkinyje, pradėtas plūduriuojančios saulės elektrinės projektas vos po kelių dienų nuo montavimo darbų pabaigos patyrė avariją. Vandens paviršiuje įrengtos konstrukcijos dalys buvo išlaužytos ir išsisklaidė po tvenkinį, nors pirminių požymių apie sprogimą ar elektros gedimą nefiksuota.

    Projektas buvo sumanytas kaip sprendimas, galintis papildyti esamą hidroenergijos infrastruktūrą ir išnaudoti rezervuaro plotą, neužimant žemės ūkio paskirties ar miškų teritorijų. Be to, plūduriuojantys moduliai teoriškai gali dirbti efektyviau karščio metu, nes vanduo padeda mažinti modulių įkaitimą.

    Kodėl saulės modulius vėsina vanduo?

    Saulės moduliai, ypač per karščius, praranda dalį našumo, nes kylant temperatūrai mažėja jų elektrinis efektyvumas. Dėl to plūduriuojančios sistemos dažnai pristatomos kaip galinčios užtikrinti stabilesnę generaciją vasarą, kai saulės daugiausia, bet kartu ir karščiausia.

    Tokie projektai pasaulyje plečiasi dėl kelių priežasčių: rezervuarai dažnai yra arti elektros tinklų ir pastočių, o vandens paviršiuje įrengti moduliai gali mažinti vandens garavimą. Vis dėlto šalia privalumų atsiranda ir specifinės rizikos, kurių antžeminėse elektrinėse paprastai nėra.

    Kas, tikėtina, sugriovė konstrukciją?

    Po pirminių apžiūrų dėmesys nukrypo ne į įrangą, o į meteorologines sąlygas. Vertinant orų duomenis ir liudininkų pasakojimus, padaryta išvada, kad per tvenkinį galėjo perslinkti lokalus, trumpas, bet labai stiprus besisukantis vėjo reiškinys, primenantis nedidelį viesulą ar vandens viesulą.

    Tokie reiškiniai pavojingi, nes sukuria netolygias, staigias apkrovas: viena platformos dalis patiria gūsių spaudimą, o įtempimai per sujungtus pontonus išplinta per visą sistemą. Tuomet tvirtinimo lynai ar inkaravimo taškai gali būti apkrauti nevienodai, konstrukcija ima suktis, o atskiri segmentai gali atsiskirti.

    Ką šis incidentas reiškia plūduriuojančiai saulės energetikai?

    Banja atvejis atkreipė dėmesį į tai, kad plūduriuojančioms saulės elektrinėms reikia kitokio projektavimo atsparumo nei ant žemės montuojamoms sistemoms. Vandens paviršiuje įrengtos platformos nuolat juda dėl bangavimo ir vandens lygio svyravimų, todėl ekstremalus šoninis vėjas ar sūkurinės srovės gali sukelti sudėtingą, sunkiau prognozuojamą dinamiką.

    Augant tokių projektų skaičiui Europoje ir kitur, didėja ir poreikis kaupti realių incidentų duomenis bei griežtinti skaičiavimus, susijusius su ekstremaliomis vėjo apkrovomis. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikiai, lokalūs reiškiniai gali būti ne mažiau pavojingi už ilgas audras, nes operatoriai ir apsaugos sistemos nespėja sureaguoti.

    Kol tęsiami tyrimai ir vertinamas patirtos žalos mastas, Albanijos projektas tapo priminimu, kad vanduo gali būti ne tik natūralus modulių vėsintuvas, bet ir terpė, kurioje ekstremalios oro sąlygos sukuria netikėtai didelę riziką pačiai konstrukcijai.