Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.
Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.
Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.
Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.
Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus
Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.
Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.
Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai
Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.
Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.
Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija
Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.
Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.