CP v2

Tag: Statybinės atliekos

  • PSZOK nebe visiems nemokamas: savivaldybės įveda atliekų limitus ir priemokas gyventojams

    Kas keičiasi PSZOK ir kodėl

    Lenkijoje vis daugiau gyventojų praneša, kad naudojimasis PSZOK, komunalinių atliekų rūšiavimo ir surinkimo punktais, kai kuriose savivaldybėse tampa ribojamas. Dažniausiai atsiranda kiekiniai limitai, o viršijus nustatytą ribą taikomos papildomos priemokos.

    Ši praktika kelia įtampą, nes dauguma namų ūkių jau moka pastovų komunalinių atliekų tvarkymo mokestį. Gyventojai tikisi, kad tai užtikrins galimybę teisėtai perduoti bent jau įprastus srautus, tačiau realybėje ne visur taip veikia.

    Kokias atliekas riboja dažniausiai

    Ribojimai dažniausiai paliečia srautus, kuriuos žmonės į PSZOK atveža nereguliariai, bet didesniais kiekiais. Tai statybinės ir griovimo atliekos po remonto, žaliosios atliekos, padangos, didelių gabaritų daiktai ir nebenaudojama buitinė technika.

    Problema išryškėja tada, kai limitas nustatomas taip, kad jį nesunku pasiekti net po nedidelio būsto atnaujinimo. Tokiais atvejais papildomas mokestis tampa ne išimtimi, o praktiškai numatoma remonto dalis.

    Valdžios argumentas ir rizika aplinkai

    Aplinkos ir klimato politiką kuruojantys pareigūnai aiškina, kad limitai reikalingi tam, jog PSZOK nebūtų naudojami kaip nemokamas kelias atsikratyti dideliais kiekiais atliekų, kurios atsiranda vykdant ekonominę veiklą. Kitaip tariant, siekiama atskirti gyventojų atliekas nuo tų, kurios turėtų būti tvarkomos verslo sąskaita.

    Tačiau savivaldybių nustatomi limitai ir priemokos, jei jie gyventojams atrodo neadekvatūs, gali duoti priešingą efektą. Didžiausia rizika – dalis atliekų bus išmetama nelegaliai, o tai didina vadinamųjų laukinių sąvartynų atsiradimo tikimybę.

    Dar viena bėda – per retas punktų tinklas

    Kita dažnai minima problema – nepakankamas PSZOK skaičius ir jų pasiekiamumas. Kai punktas toli, o dar papildomai taikomi limitai ar priemokos, žmonių motyvacija tvarkytis teisėtai mažėja.

    Lenkijoje tuo pat metu aptariami siūlymai griežčiau apibrėžti PSZOK tinklo tankį, kad vienas punktas tektų maždaug 50 000 gyventojų. Tokia kryptis reikštų aiškesnį standartą, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip bus suderinti prieinamumas, limitai ir kainodara.

    Gyventojams praktinis patarimas išlieka paprastas: prieš vežant atliekas į PSZOK verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles, leistinus kiekius ir galimas priemokas. Skirtumai tarp vietovių gali būti dideli, o netikėtos išlaidos dažniausiai paaiškėja tik atvykus.

  • Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Triukšmingi remonto darbai Joniškyje: kada būtinas pranešimas savivaldybei ir kokios baudos gresia

    Joniškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys triukšmą sukeliančius statybos, remonto ar montavimo darbus, privalo apie tai iš anksto informuoti savivaldybės administraciją. Pranešimą būtina pateikti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios.

    Pranešime turi būti aiškiai nurodyta darbų vieta, planuojamas triukšmo lygis ir trukmė per parą, taip pat triukšmo mažinimo priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus pranešimo darbai negali būti pradedami.

    Leistinas darbų laikas Joniškio rajone

    Vykdant triukšmingus darbus svarbu laikytis ne tik informavimo pareigos, bet ir nustatytų laiko ribų. Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje darbai darbo dienomis leidžiami nuo 8.00 iki 19.00 valandos.

    Poilsio ir švenčių dienomis triukšmingi statybos ir remonto darbai leidžiami nuo 10.00 iki 17.00 valandos. Savivaldybė ragina darbus planuoti taip, kad nebūtų trikdoma gyventojų ramybė, poilsis ar darbas.

    Baudos ir kur kreiptis dėl triukšmo

    Už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriamos baudos. Savivaldybė nurodo, kad tokiais atvejais bauda gali siekti nuo 100 iki 600 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 000 eurų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į viešosios rimties trikdymą vakaro ir nakties metu. Už triukšmą gyvenamosiose patalpose vakare nuo 19 iki 22 valandos ir naktį nuo 22 iki 7 valandos, kai trikdoma žmonių ramybė, poilsis ar darbas, gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 200 eurų.

    Dėl remonto metu keliamo triukšmo savivaldybė siūlo kreiptis telefonu +370 426 51 197 arba elektroniniu paštu informuok@joniskis.lt. Nedarbo valandomis, poilsio ir švenčių dienomis dėl skubios pagalbos rekomenduojama skambinti telefonu 112.

    Atliekos po remonto: kur jas dėti

    Baigus remonto ar statybos darbus, savivaldybė primena pasirūpinti tinkamu statybinių atliekų sutvarkymu. Pabrėžiama, kad statybines atliekas draudžiama pilti į pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių konteinerius arba palikti šalia jų.

    Joniškio rajone statybines ir didelių gabaritų atliekas gyventojai gali pristatyti į Bariūnų ir Žagarės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prieš vykstant patariama pasitikslinti darbo laiką ir priėmimo sąlygas.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama apie planuojamus triukšmingus darbus iš anksto informuoti kaimynus, pavyzdžiui, paskelbiant pranešimą namo skelbimų lentoje. Tai padeda sumažinti konfliktų riziką ir leidžia aplinkiniams geriau suplanuoti savo laiką.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.