CP v2

Tag: Statybinės medžiagos

  • „Holcim“ augina pardavimus, o pozicijos Lenkijoje išlieka itin tvirtos: ką rodo ketvirčio skaičiai

    Šveicarijos statybinių medžiagų grupė „Holcim“ antrąjį ketvirtį padidino pardavimo pajamas iki maždaug 8,4 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad antrojo pusmečio perspektyvos išlieka palankios, todėl panašūs rezultatai per likusią metų dalį – realus scenarijus.

    Pajamos per metus augo nežymiai, tačiau įvertinus valiutų kursų įtaką ir vienkartinius veiksnius, organinis augimas buvo ryškesnis. Toks skirtumas įprastas tarptautinėms grupėms, kai stipresnė bazinė valiuta „suvalgo“ dalį nominalaus augimo, nors reali paklausa ir kainodara išlieka palanki.

    Grynasis pelnas kiek smuko dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su dalies turto pardavimais, ir dėl brangusių energijos išteklių bei kuro. Cemento ir betono sektoriuje energijos kaina turi didelę reikšmę savikainai, todėl net ir stabilios apimtys ne visada reiškia tokį patį pelningumą kaip anksčiau.

    Didžiausi pardavimų augimai fiksuojami Lotynų Amerikoje, kur „Holcim“ stiprino pozicijas po didesnio sandorio Peru. Tuo pačiu Australijoje matomas palaipsnis paklausos didėjimas, siejamas su infrastruktūros pasirengimu 2032 metais Brisbene vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.

    Lenkijoje „Holcim“ laikoma viena stipriausių rinkos dalyvių: šalyje veikia dvi cementinės – Małogoszcz ir Kujawy Bielove, taip pat platus betono gamyklų tinklas, viršijantis 30 padalinių. Grupė Lenkijoje taip pat turi karjerų ir laboratorijų bazę, kuri padeda užtikrinti žaliavų tiekimą bei produkcijos kokybės kontrolę.

    Tokios struktūros pranašumas – galimybė lanksčiau aptarnauti vietos statybų rinką ir greičiau reaguoti į paklausos svyravimus. Artimiausią kryptį cementui Europoje ir regione vis labiau formuoja energetikos kaštai, infrastruktūros projektų tempas ir griežtėjantys tvarumo reikalavimai, skatinantys investicijas į mažesnių emisijų technologijas.

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Bristolyje įkurta „Mykor“ pritraukė 4,6 mln. eurų: iš atliekų augins mažo CO2 statybines medžiagas

    Naujas finansavimas gamybos plėtrai

    Bristolyje įkurta ir moterų vadovaujama biotechnologijų startuolė „Mykor“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją, kad paspartintų mažo anglies pėdsako statybinių medžiagų gamybą iš pramonės ir žemės ūkio atliekų. Įmonė kuria technologijas, kurios leidžia biologines medžiagas integruoti į įprastas statybos tiekimo grandines.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas „Clean Growth Fund“, prisidėjo Didžiosios Britanijos „British Business Bank“ per „South Investment Fund“ mechanizmą, taip pat „Green Angel Ventures“ ir kiti partneriai. „Mykor“ skelbia, kad bendra pritraukta suma dabar siekia apie 8,6 mln. eurų, įskaitant ir dotacijas.

    Kodėl statyboms reikia alternatyvų?

    Įmonė pabrėžia, kad pastatų sektorius sudaro reikšmingą pasaulinių emisijų dalį: dalis jų atsiranda gaminant statybines medžiagas, o kita dalis susijusi su pastatų eksploatacija ir energijos vartojimu. Dėl to vien energinio efektyvumo priemonių nepakanka, vis daugiau dėmesio skiriama viso gyvavimo ciklo poveikiui.

    Izoliacija ir atitvarų sprendimai yra svarbūs mažinant energijos sąnaudas, tačiau tradicinės medžiagos dažnai gaminamos iš neatsinaujinančių žaliavų ir gali turėti didesnį anglies pėdsaką. Be to, rinkoje išlieka aktualūs ir reikalavimai dėl gaisrinės saugos, akustikos bei ilgaamžiškumo.

    Kaip „Mykor“ augina medžiagas iš atliekų

    „Mykor“ taiko biofabrikacijos principą: vietoje ribotų žaliavų kasimo statybiniai produktai auginami iš atliekų srautų per kelias dienas. Tam pasitelkiamos modifikuotos grybienos sistemos, žaliosios chemijos priedai ir automatizuota uždaro ciklo gamyba.

    Įmonė pozicionuoja save ne kaip vieno produkto gamintoją, o kaip technologijų platformą, kurią galima diegti esamose gamybos linijose. Toks modelis turėtų leisti plėstis greičiau, remiantis jau veikiančia pramonine infrastruktūra, o ne vien centralizuota gamyba vienoje vietoje.

    „Mykor“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Olivia Page teigia, kad didžiausias iššūkis yra ne vien sukurti biomedžiagą, bet ir užtikrinti jos pramoninę gamybą bei realų pritaikymą statybų tiekimo grandinėse.

    „„Mykor“ kūrėme remdamiesi idėja, kad statybų dekarbonizacija negali būti pasiekta kainos, savybių ar praktiškumo sąskaita“, – sakė Olivia Page.

    „Šis finansavimas leidžia mums dar labiau išplėsti modelį kartu su didžiaisiais rangovais ir gamybos partneriais tarptautiniu mastu“, – pridūrė ji.

    Pirmasis bendrovės produktas rinkai yra „MykoSIP“ – iš anksto surenkama pertvaros sienelės sistema. „Mykor“ nurodo, kad, lyginant su įprastais sprendimais, ji gali reikšmingai sumažinti su medžiagomis susijusias emisijas, išlaikant panašų šiluminį ir akustinį efektyvumą.

    Įmonė taip pat teigia, kad gamybos procese sunaudojama mažiau vandens ir elektros energijos nei kai kurių įprastų alternatyvų atveju, o pats sprendimas kuriamas atsižvelgiant į gaisrinės saugos ir statybų praktikos reikalavimus. Gautas finansavimas bus skirtas gamybos apimčių didinimui ir modelio, kurį būtų galima pakartoti skirtingose rinkose, įtvirtinimui.