Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.
Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Avarinė būklė siejama su renovacija
Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.
Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.
Keliami klausimai dėl leidimų
Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.
Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.
Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti
Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.
Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.
„Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.
Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.