CP v2

Tag: Statybų kainos

  • Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad per pastarojo laikotarpio šešis didelius rangos darbų pirkimus biudžete pavyko sutaupyti 18,85 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, bendra šių projektų sąmatinė vertė siekė 76,12 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 57,27 mln. eurų.

    Didžiausias skirtumas fiksuotas Žirgyno Žuvininkų gatvėje rekonstrukcijos konkurse. Savivaldybės nurodoma pirminė sąmata siekė 10,47 mln. eurų, o konkursą laimėjusios UAB „Gilesta“ pasiūlymas buvo 5,9 mln. eurų, tad sutaupyta 4,57 mln. eurų, arba apie 44 proc.

    Pasak savivaldybės, sutarties įsigaliojimas siejamas su pateikiamu banko garantu, po to planuojama perduoti statybvietę ir pradėti darbus. Skaičiuojama, kad darbai galėtų startuoti vasaros pradžioje, kai bus užbaigtos būtinos procedūros ir parengtas darbo projektas.

    Kur sutaupyta daugiausia

    Reikšmingai atpigo ir kiti infrastruktūros projektai. Krovos aikštelių įrengimo pirkime sąmata buvo 16,73 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 10,64 mln. eurų, tad skirtumas siekia 6,09 mln. eurų, arba 36,41 proc.

    Žemaitės gatvės rekonstrukcijos atveju sąmata sudarė 11,25 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 8,14 mln. eurų. Savivaldybė nurodo, kad taip sutaupyta 3,11 mln. eurų, arba 27,65 proc.

    Pramonės gatvės rekonstrukcijos pirkime sąmata siekė 11,71 mln. eurų, o faktinė darbų kaina sudarė 9,43 mln. eurų, tad sutaupyta 2,28 mln. eurų, arba 20,16 proc. Dar viename projekte, kuriame numatyti bėgiai nuo pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių ir jų teritorijoje, sąmata buvo 6,75 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 5,31 mln. eurų, sutaupant 1,44 mln. eurų, arba 21,34 proc.

    Mažesnis, bet vis tiek apčiuopiamas skirtumas fiksuotas futbolo ir regbio maniežo statybos projekte. Savivaldybės skaičiais, sąmata siekė 19,21 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 17,85 mln. eurų, todėl sutaupyta 1,36 mln. eurų, arba 7,08 proc.

    Kodėl kainos skyrėsi nuo sąmatų

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis viešai aiškino, kad sutaupymus lėmė keli veiksniai. Tarp jų minimas sąmatų skaičiavimas pagal „Sistelą“, kuri atspindi vidutinį rinkos kainų lygį, tačiau konkurse realią kainą nulemia konkrečių rangovų varžymasis.

    Taip pat pabrėžiama viešųjų pirkimų organizavimo kokybė ir aiškios sąlygos: keliami tik būtini kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimai organizuojami taip, kad pritrauktų daugiau dalyvių, o dalyviai negali siūlyti didesnės kainos nei paskaičiuota sąmatinė riba. Savivaldybė teigia, kad konkurenciją stiprina ir tai, jog konkursuose vidutiniškai dalyvauja daugiau nei keturi dalyviai.

    „Tai nėra atsitiktinis laimėjimas, o nuosekliai veikiančios sistemos rezultatas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Anot savivaldybės, rangovai mažesnes kainas gali pasiūlyti dėl vidinių rezervų, kurie susidaro palankiau įsigyjant medžiagas, efektyviau naudojant techniką ar taikant našesnes darbų technologijas. Tokie veiksniai ypač svarbūs dideliuose infrastruktūros pirkimuose, kur net kelių procentų skirtumas virsta milijonais eurų.

    Kitas etapas – Dainų poliklinikos priestatas

    Šalia jau vykstančių projektų savivaldybė išskiria ir Dainų poliklinikos priestato statybas. Skelbiama, kad projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus, atliko viešinimo procedūras ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal savivaldybės nurodomą grafiką techninis darbo projektas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos pabaigos. Gavus teigiamą ekspertizę, būtų organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas, o statybos, kaip planuojama, galėtų prasidėti dar šiemet.

    Savivaldybė teigia besitikinti, kad modernus priestatas pacientams ir medikams duris atvers 2028 metais. Miesto vadovai taip pat akcentuoja, kad Šiauliai šiuo metu yra intensyvių statybų fazėje, todėl gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų.

  • Lenkijos kelių projektams auga rizika: rangovai kalba apie gilius nuostolius ir kainų šuolius

    Lenkijos kelių statybų rinkoje daugėja nerimo, o rangovai vis garsiau kalba apie projektų pelningumo krizę. Naujausias EFL barometras rodo prasčiausias nuotaikas statybų sektoriuje per daugiau nei trejus metus: įmonės labiau rūpinasi apyvartinėmis lėšomis ir išlikimu nei investicijomis.

    Tyrime, vykdytame nuo kovo 15 dienos iki balandžio 15 dienos, dalyvavo 600 mikro, mažų ir vidutinių įmonių. Tai ir tie verslai, kurie tiekia darbus bei paslaugas generaliniams rangovams, įgyvendinantiems Generalinės kelių direkcijos GDDKiA užsakymus.

    Kas labiausiai spaudžia rangovus?

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami staigūs statybinių medžiagų ir degalų kainų šuoliai, ypač kai jie atsiranda netikėtai ir nebuvo įskaičiuoti pateikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Tokiose situacijose net ir laimėtas konkursas gali tapti nuostolingas, jei sutarties kaina nebeatitinka realių sąnaudų.

    GDDKiA sutarčių indeksavimas, vadinamoji kainų indeksacija, formaliai egzistuoja, tačiau rinka ilgai ginčijosi dėl jos ribų. Nuo 2023 metais indeksavimo riba siekė 15 proc., tačiau rangovai teigė, kad tokia riba nekompensuoja patirtų šuolių, ypač po karo Ukrainoje pradžios sukeltų žaliavų ir energijos brangimų.

    GDDKiA pranešė, kad pirmuosius sutarčių priedus su atnaujintomis indeksavimo sąlygomis planuoja pasirašyti vasarą. Tuo pat metu Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai anksčiau buvo deklaravę siekį, kad riba ateityje augtų iki 21 proc., tačiau verslui svarbus ne tik dydis, bet ir pinigų išmokėjimo laikas.

    Gilių nuostolių problema

    Rangovų organizacijos perspėja, kad daliai įmonių nuostoliai jau tapo struktūriniai, o ne vienkartiniai. Kai projektai vykdomi ilgai, o sąnaudos kyla greičiau nei leidžia sutarties mechanizmai, atsiranda rizika stabdyti darbus, prašyti papildomų derybų ar net trauktis iš sutarčių.

    „Gilių nuostolių, kuriuos patiria GDDKiA projektus vykdančios įmonės po precedento neturinčio statybos sąnaudų šuolio, problema yra labai rimta“, – sakė Lenkijos statybos darbdavius vienijančios organizacijos PZPB viceprezidentas dr. Damian Kaźmierczak.

    „Jei reakcijos nebūtų, tai galėtų baigtis tolesniais pasitraukimais iš sutarčių, o kraštutiniais atvejais ir bankrotais“, – pridūrė jis.

    Rizikos realumą parodė vienas iš pastarojo meto konfliktų dėl greitkelio atkarpos, kur rangovas pareiškė, kad sutarties vertė turėtų būti reikšmingai didinama dėl papildomų aplinkybių, įskaitant grunto sąlygų pasikeitimus ir projektinių sprendinių korekcijas. GDDKiA savo ruožtu ginčijo argumentus ir reikalavo grįžti į statybvietę per nustatytą terminą.

    Ar indeksavimas nevėluoja?

    Rinka teigiamai vertina sprendimus didinti indeksavimo apimtį, tačiau kritiškai žiūri į tai, kad realūs mokėjimai nukeliami į vasarą. Rangovai akcentuoja, jog jie dažnai priversti finansuoti darbų tęstinumą savo lėšomis, o tai riboja galimybes iš anksto fiksuoti kainas ir užsitikrinti tiekimą.

    „Neramina, kad šios lėšos galėtų pasiekti įmones tik vasarą“, – sakė bendrovės PRD Nowogard viceprezidentė Katarzyna Łazarz-Brzezińska.

    „Esant dinamiškiems, sunkiai prognozuojamiems rinkos pokyčiams, kelių sektoriaus sąnaudos kyla praktiškai kas savaitę“, – teigė ji.

    Šalia ilgalaikių karo Ukrainoje pasekmių, rangovai mini ir platesnius veiksnius: geopolitines įtampas, tiekimo grandinių trikdžius, energijos žaliavų brangimą. Tai reiškia, kad net gautos indeksavimo lėšos gali būti greitai „suvalgytos“ naujų kainų bangų, jei jos atsiranda dar nepasibaigus projektui.

    Skaičiuojama, kad vien indeksavimui nuo 2022 metų skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu rinka tikina, kad realūs poreikiai vis dar siekia milijardus eurų, jei tikslas yra uždengti seniau pasirašytų sutarčių deficitus ir stabilizuoti sektorių.

    GDDKiA atkreipia dėmesį ir į kitą riziką: kai kuriuose konkursuose pasiūlymai būna gerokai mažesni už institucijos sąmatas, o tai rodo ypač agresyvią kainų konkurenciją. Direkcija ragina rangovus atsakingai vertinti rizikas ir realistiškai skaičiuoti sąnaudas, nes net ir geresnis indeksavimas nepakeis privalomos finansinės drausmės.

    Didžiausi rinkos žaidėjai taip pat signalizuoja apie galimą spaudimą maržoms ateinančiais metais. Jei įmonės konkursuose laimės siūlydamos per mažas kainas, o medžiagų kaštai vėl kils, sektoriuje gali pasikartoti nuostolingų projektų spiralė, kuri jau buvo išryškėjusi ankstesnėse krizėse.

  • Brangstančios žaliavos smaugia Lenkijos statybas: kodėl kontraktų indeksavimas gali nebeišgelbėti

    Lenkijos statybų sektorius vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu: kylant naftos ir žaliavų kainoms brangsta asfaltas, bituminės dangos, plienas ir užpildai, o tai tiesiogiai mažina rangovų pelningumą. Įmonės, kurios pastaraisiais metais dėl užsakymų varžėsi kainomis, dabar susiduria su situacija, kai net nedidelis sąnaudų šuolis gali „užrakinti“ nuostolingus projektus.

    Statybų bendrovės pabrėžia, kad problema išryškėja ypač tada, kai konkurencija verčia teikti pasiūlymus arti savikainos. Tokiu atveju brangstant degalams ir medžiagoms maržos tirpsta dar labiau, o daliai rangovų kyla rizika pritrūkti apyvartinių lėšų vykdymui, darbo užmokesčiui ir finansiniams įsipareigojimams.

    Maržos mažėja, konkurencija nemažėja

    Rinkos dalyviai pripažįsta, kad 2023–2024 metai sektoriui buvo sudėtingi, o 2025 metais proveržio ženklų vis dar trūksta. Šiame fone tęsiama agresyvi kova dėl sutarčių, todėl kai kurios įmonės, siekdamos išlaikyti užimtumą ir pinigų srautus, pasiūlymuose palieka itin menką „pagalvę“ nenumatytiems pokyčiams.

    „Praktiškai visur marža smarkiai krenta. Palyginti su 2024 metais, 2025 metais maržos sumažėjo perpus“, – sakė „Budimex“ valdybos narys ir finansų direktorius Marcin Węgłowski.

    Anot jo, rizikas didina ir silpnesnė metų pradžia, kai nepalankios oro sąlygos trumpam pristabdė dalį statybos darbų. Tuo pat metu užsakymų rinkoje išliko spaudimas kainai, todėl perspektyvoje – ir 2026 metais, ir dar kelis metus – gali tęstis maržų mažėjimo tendencija.

    Kodėl indeksavimas gali nesuveikti?

    Viena dažniausiai minimų „apsaugų“ nuo kainų šuolių yra kontraktų indeksavimas, kai sutartyse numatytos formulės leidžia dalį sąnaudų pokyčio perkelti užsakovui. Vis dėlto rangovai perspėja, kad praktikoje indeksavimas ne visada padengia realų pabrangimą, ypač kai formulėms taikomos ribos.

    „Dalis įmonių savo pasiūlymuose daro prielaidą, kad sutartyje numatytas indeksavimas padengs kainų skirtumus. Mūsų vertinimu, taip gali ir nenutikti, nes indeksavimo formulės dažnai turi limitus, priklausomai nuo užsakovo“, – sakė „Budimex“ vadovas Artur Popko.

    Jis akcentavo ir dar vieną aspektą: sutartyse paprastai įtvirtinamas rizikos pasidalijimas, todėl rangovui neretai tenka dengti reikšmingą pabrangimo dalį. Tokia konstrukcija suveikia stabilioje aplinkoje, tačiau staigesnių svyravimų laikotarpiais ji gali neapsaugoti nuo nuostolių.

    Kaip didieji rangovai mažina riziką

    Didelės įmonės dažniau gali sau leisti aktyvesnį rizikų valdymą: planuoti kainų augimą teikiamuose pasiūlymuose, iš anksto užsitikrinti tiekimą ir stabilizuoti jautriausių pozicijų kainas. Praktikoje tai reiškia greitesnį medžiagų pirkimą po laimėto konkurso ir kainų apsidraudimo sprendimus, ypač ten, kur sąnaudų dalis didžiausia, pavyzdžiui, kelių statyboje.

    Tačiau mažesniems rinkos dalyviams tokie instrumentai dažnai sunkiau prieinami, todėl jų priklausomybė nuo indeksavimo ir galimybės „išsiderėti“ kainų perskaičiavimą tampa didesnė. Dėl to rinkoje gali stiprėti atotrūkis tarp įmonių, gebančių iš anksto suvaldyti kainų riziką, ir tų, kurios lieka labiau pažeidžiamos staigiems žaliavų brangimo etapams.