CP v2

Tag: Statybų leidimai

  • Strabag: vien pinigų neužtenka – be greitesnių leidimų ir žaliavų investicijos vėluos

    Po kelių ketvirčių nuosmukio Lenkijos statybos rinka laukia didelės transporto infrastruktūros projektų bangos: planuojami geležinkelių, kelių ir uostų darbai turi išjudinti užsitęsusią stagnaciją. Tačiau rangovai įspėja, kad vien finansavimas ir pasirašytos sutartys negarantuoja nei terminų, nei biudžetų laikymosi.

    „Strabag“ valdybos narys Lenkijoje Wojciechas Trojanowskis sako, jog lemiamas veiksnys bus administracinių procedūrų pagreitinimas. Pasak jo, dideliems projektams dažniausiai trukdo ne statybos pajėgumų stoka, o sprendimų grandinė: poveikio aplinkai vertinimai, vandentvarkos derinimai, statybos leidimai, priežiūra ir galutiniai priėmimai.

    Kur stringa projektai?

    Didžiausiu „Achilo kulnu“ įvardijami sprendimai, susiję su leidimais kelių projektams, kurie praktikoje dažnai tampa vėlavimų šaltiniu. Kai projektai įstringa procedūrose, rangovams sudėtinga planuoti technikos ir žmonių apkrovas, o užsitęsę terminai kelia riziką ir viešiesiems užsakovams, ir tiekimo grandinėms.

    Rinkoje taip pat laukiama teisės aktų pakeitimų, kurie supaprastintų infrastruktūros projektų administravimą. Verslo vertinimu, be aiškesnio planavimo ir pakankamų žmogiškųjų resursų institucijose, net ir gerai parengti investiciniai planai gali prasilenkti su realybe.

    Krušyvos tampa siauruoju kakleliu

    Dar viena jautri vieta – statybinės žaliavos, ypač užpildai ir skaldos medžiagos. Infrastruktūros projektams sutampant laike, žaliavų tiekimas gali tapti „siauruoju kakleliu“, nes jų telkiniai dažnai nutolę nuo didžiųjų statybų aikštelių, o logistika brangsta ir riboja tempą.

    Infrastruktūros ministerijos lygmeniu Lenkijoje jau skelbiama apie ketinimus geriau koordinuoti šią sritį, svarstant ir atskiro atsakingo pareigūno vaidmenį. Pasak W. Trojanowskio, problema – ne vien žaliavų geografinė koncentracija, bet ir ilgas kelias iki naujų gavybos vietų atidarymo.

    „Naujo žaliavų gavybos šaltinio, naujos kasyklos atidarymas Lenkijoje gali užtrukti apie dešimt metų“, – sakė Wojciechas Trojanowskis.

    Tokia trukmė reiškia, kad šiandien priimami sprendimai dėl išteklių ir leidimų iš esmės nulems, ar po kelių metų planuojami keliai, geležinkeliai ir uostų plėtra turės pakankamai medžiagų ir ar projektai nebus stabdomi dėl tiekimo.

    „Strabag“ planuoja augimą

    Bendrovė taip pat pateikė savo veiklos rezultatus Lenkijoje: 2025 metais „Strabag“ pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius – apie 7 000. Įmonė skelbia, kad toliau didina komandas ir nori augti kartu su rinka.

    Iki 2030 metų „Strabag“ ambicija – pasiekti maždaug 2,3 mlrd. eurų pajamas, skaičiuojant šiandienos kainomis. Įmonė akcentuoja investicijas į žmones, mažesnės taršos technologijas ir siekį ilgainiui priartėti prie klimato neutralumo, kartu plečiant veiklą energetikos ir vietinių rinkų segmentuose.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • Ščecine be leidimų pradėti degalų rezervuarai: gyventojai reikalauja stabdyti statybas

    Ščecino Podjušės rajone keli šimtai gyventojų surengė protestą dėl šalia gyvenamųjų namų pradėtos degalų rezervuarų statybos. Vietos bendruomenė teigia, kad darbai vyko nepradėjus privalomų procedūrų, todėl keliamas klausimas dėl saugumo ir teisėtumo.

    Protestuotojai pabrėžia, kad tokio tipo objektas, ypač tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kelia papildomų rizikų ir reikalauja griežtos kontrolės. Žmonės siekia, kad statybos būtų galutinai sustabdytos, o, jei pažeidimai pasitvirtintų, objektas būtų pašalintas.

    Statybos pradėtos nelaukiant leidimų

    Pagal viešai aptariamą informaciją investicija Ul. Szklana gatvėje buvo pradėta nelaukiant esminių administracinių sprendimų. Investuotojas anksčiau kreipėsi dėl poveikio aplinkai procedūrų, vėliau dėl teritorijų planavimo sąlygų, tačiau statybos darbai buvo fiksuojami dar iki galutinio sprendimų priėmimo.

    Gyventojams kreipusis į institucijas, objektą tikrino statybų priežiūros pareigūnai. Pranešama, kad darbai buvo sustabdyti, o investuotojas vėliau inicijavo įteisinimo procedūrą, kuri tokiais atvejais paprastai reiškia papildomą vertinimą ir galimas sankcijas.

    Kas žadama laikyti ir kodėl tai svarbu?

    Investuotojo atstovai pripažino, kad situacija turi savavališkos statybos požymių, tačiau teigė, jog projektą rengė specialistai, o darbai esą buvo prižiūrimi kvalifikuotų asmenų. Taip pat akcentuojama, kad rezervuaruose planuojama laikyti ne benziną ar dujas, o mažiau lakias degalų rūšis, pavyzdžiui, dyzeliną.

    Vis dėlto vietos bendruomenė pabrėžia, kad net ir mažesnės rizikos produktai, laikomi dideliais kiekiais, reiškia papildomus reikalavimus priešgaisrinei saugai, avarijų prevencijai, transporto srautams ir teritorijos suderinamumui su gyvenamąja aplinka.

    Ką toliau spręs institucijos?

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar pavyks gauti trūkstamus sprendimus ir ar institucijos pripažins, kad objektą galima įteisinti. Tokiais atvejais vertinamas atitikimas statybos techniniams reglamentams, aplinkosauginiams reikalavimams ir vietos planavimo dokumentams.

    Gyventojai savo ruožtu siekia, kad sprendimai būtų priimami skaidriai, o rizikos įvertintos realiai, o ne formaliai. Bendruomenė tikisi aiškaus atsakymo, ar degalų bazė išvis gali atsirasti šioje vietoje, ir kokios būtų pasekmės, jei pažeidimai bus patvirtinti.

  • Anykščių taryba patvirtino atleidimo nuo mokesčio už statybas valstybinėje žemėje tvarką

    Anykščių taryba patvirtino atleidimo nuo mokesčio už statybas valstybinėje žemėje tvarką

    Anykščių rajono savivaldybės taryba patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo nustatyta, kada ir kaip galima būti atleistiems nuo atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje.

    Sprendimas aktualus tiek įmonėms, tiek gyventojams, planuojantiems statybas ar plėtrą sklypuose, kurie priklauso valstybei, bet yra išnuomoti naudotis.

    Ką keičia naujas aprašas?

    Tvarkos aprašas apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos pareiškėjai gali pretenduoti į atleidimą nuo nustatyto mokesčio. Praktikoje tai reiškia aiškiau aprašytas situacijas, kada savivaldybė gali taikyti išimtį.

    Taip pat nustatytos prašymų pateikimo procedūros: kokiu būdu teikiami dokumentai, kokių terminų reikia laikytis ir kokią informaciją pareiškėjas turi pateikti, kad prašymas būtų nagrinėjamas.

    Kaip bus priimami sprendimai?

    Apraše numatyta, kaip vertinami gauti prašymai ir kokia eiga priimamas galutinis sprendimas. Tai svarbu pareiškėjams, nes leidžia iš anksto suprasti, kokie veiksmai ir vertinimo žingsniai jų laukia.

    Galutinį sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima Anykščių rajono savivaldybės taryba, įvertinusi, ar prašymas atitinka nustatytus kriterijus ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai.

    Gyventojams ir verslui rekomenduojama prieš planuojant statybas nuomojamoje valstybinėje žemėje pasitikslinti, ar planuojama veikla patenka į apraše numatytas sąlygas, ir pasirengti dokumentus taip, kad prašymo nagrinėjimas neužsitęstų.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Remontas ar statybos šalia? Kada kaimynas gali teisėtai patekti į jūsų sklypą ar būstą

    Atliekant statybas ar remontą kartais paaiškėja, kad darbų neįmanoma saugiai įvykdyti neįėjus į gretimą sklypą, kiemą ar net pastatą. Tokias situacijas numato statybos teisė: pirmiausia turi būti siekiama susitarti su kaimynu, tačiau tam tikrais atvejais leidimą gali suteikti ir administracija.

    Praktikoje tai dažniausiai nutinka, kai reikia pastatyti pastolius, laikinai įrengti priėjimą prie sienos, sutvarkyti stogą, fasadą, lietaus nuvedimą ar inžinerinius tinklus, esančius ties sklypų riba. Esminis principas paprastas: į svetimą nuosavybę be pagrindo eiti negalima, bet jei darbai objektyviai neįmanomi be tokios prieigos, atsiranda teisinių instrumentų tai išspręsti.

    Susitarimas yra pirmas žingsnis

    Įprasta tvarka investuotojas ar rangovas pirmiausia turi gauti savininko sutikimą ir aiškiai susitarti dėl sąlygų. Toks susitarimas turėtų apibrėžti, kokia apimtimi bus naudojamasi gretima teritorija, kiek laiko tai truks ir kokių saugumo reikalavimų bus laikomasi.

    Taip pat verta iš anksto sutarti, kaip bus kompensuojami nepatogumai, jei jie atsirastų, pavyzdžiui, kai ribojamas įvažiavimas, užstatomas kiemas ar laikinai uždaromas praėjimas. Nors teisėje nėra universalių įkainių, aiškūs rašytiniai susitarimai sumažina konfliktų riziką ir palengvina ginčų sprendimą.

    Kada leidimą gali duoti institucija?

    Jei susitarti nepavyksta, investuotojas gali kreiptis į atsakingą administracinę instituciją dėl sprendimo, leidžiančio laikiną patekimą į svetimą sklypą ar patalpas. Tokiais atvejais vertinama, ar prieiga iš tiesų būtina ir ar nėra realių alternatyvų, leidžiančių darbus atlikti nepažeidžiant kaimyno interesų.

    Jeigu institucija pripažįsta, kad patekti būtina, sprendime paprastai nustatomos konkrečios sąlygos: terminas, patekimo apimtis, darbų atlikimo laikas, saugos priemonės ir pareiga kuo mažiau trikdyti savininką. Tai nėra „laisvas leidimas“ naudotis svetimu turtu, o tikslinis ir laikiną būtinybę atitinkantis režimas.

    Kas atsako už žalą ir atstatymą?

    Baigus darbus, už padarytą žalą atsako darbų vykdytojas ar investuotojas: gali tekti atkurti buvusią būklę, sutaisyti pažeidimus arba atlyginti nuostolius pinigais. Net jei patekimas buvo leistas teisėtai, tai nereiškia, kad galima palikti sugadintą veją, trinkeles, tvorą ar apgadintas konstrukcijas.

    Jei žalos nebuvo, vien tik faktas, kad kaimynas trumpam įėjo į sklypą ar patalpas, savaime nereiškia automatinės išmokos. Vis dėlto kompensacija už nepatogumus gali būti sutariama derybų metu, o kilus ginčui dėl žalos dydžio ar atlyginimo tvarkos, klausimas gali būti sprendžiamas civiline tvarka teisme.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriausia praktika yra viską fiksuoti iš anksto: susirašinėjimu, darbų grafiku, nuotraukomis prieš darbus ir po jų, o prireikus ir aiškiu rangovo įsipareigojimu dėl atsakomybės. Tai padeda išvengti situacijų, kai ginčas kyla ne dėl pačio patekimo, o dėl to, kas ir kada ką sugadino.