Tag: Statybų rinka

  • Statybų bumas įsibėgėja: 2026 metais per 9 mėnesius leidimų jau virš 10 tūkst.

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino statybą leidžiančių dokumentų statistiką. Papildžius rugsėjo mėnesio duomenis paaiškėjo, kad per tris 2026 metų ketvirčius patvirtintų leidimų skaičius jau perkopė 10 tūkst.

    „Infostatyba“ duomenys rodo, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje patvirtinti 1 133 statybą leidžiantys dokumentai. Iš viso per sausį–rugsėjį jų patvirtinta 10 054, tai yra 14,86 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Pagal mėnesius matyti, kad didžiausias aktyvumas fiksuotas liepą, kai patvirtinti 1 352 leidimai. Kiek mažiau jų buvo birželį ir balandį, atitinkamai 1 236 ir 1 224, o mažiausi skaičiai užfiksuoti metų pradžioje.

    Daugiausia leidimų – aplink didmiesčius

    Didžiausius patvirtintų leidimų kiekius per pirmus tris 2026 metų ketvirčius iš visų savivaldybių sugeneravo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Šie skaičiai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausias statybų srautas koncentruojasi didmiesčių prieigose ir sparčiai augančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad leidimų statistika dažnai yra ankstyvas rinkos termometras: ji signalizuoja apie planuojamus projektus dar iki realių statybos darbų aikštelėse. Tai svarbu tiek gyventojams, vertinantiems būsto pasiūlos pokyčius, tiek rangovams, planuojantiems pajėgumus.

    Vėlavimų mažėja, procesai greitėja

    SSVA skelbia, kad atvejų, kai savivaldybėse vėluojama patvirtinti statybos leidimus per teisės aktuose numatytą laiką, mažėja. 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių vėlavimo vidurkis šalyje siekė 3,90 proc. ir buvo kone perpus mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    „Tai rodo, kad savivaldybės, net ir augant prašymų srautui, vis geriau prisitaiko ir tobulina procesus“, – teigiama SSVA pateikiamame paaiškinime.

    Kartu pabrėžiama, kad leidimų išdavimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik savivaldybių administracijos. Rezultatą lemia ir statytojai, projektuotojai, taip pat kitos institucijos, įsitraukiančios į tikrinimo bei derinimo procedūras.

    Ką rodo vidutinė išdavimo trukmė?

    Dar vienas rodiklis, kurį pateikia SSVA, yra vidutinė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmė. Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius ji siekė 75,8 kalendorines dienas, tai yra 6,1 dienos trumpiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    SSVA primena, kad statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys atnaujinami pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Tokie rodikliai leidžia rinkos dalyviams stebėti realų administracinių procesų greitį ir palyginti savivaldybių praktiką.

  • „Mirbud“ istorinis geležinkelių kontraktas: užsakymų portfelis perkopė 2 mlrd. eurų

    Statybų grupė „Mirbud“ žengė į naują segmentą ir pasirašė pirmą savo istorijoje didelės apimties geležinkelių infrastruktūros sutartį. Kontraktas apima geležinkelio linijos Nr. 8 modernizavimą Lenkijoje, Sitkówka Nowiny–Miąsowa atkarpoje.

    Sutarties vertė siekia apie 93 mln. eurų (be mokesčių), o darbai apima tiek vykdomojo projekto parengimą, tiek statybos rangos įgyvendinimą. Projektas numatytas daugiau nei 22 kilometrų ruože, todėl tai reikšmingas mastas rangovui, iki šiol labiau siejamam su kelių ir pastatų statyba.

    Pagrindiniai darbai ir terminai

    Investicija yra didesnio projekto, skirto linijai Skarżysko-Kamienna–Kielce–Kozłów, dalis. Tikimasi, kad modernizacija pagerins eksploatacinius parametrus, padidins pralaidumą ir sustiprins kelionių komfortą bei saugumą.

    Numatomas įgyvendinimo terminas yra 34 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tokia trukmė būdinga kompleksiniams geležinkelio projektams, kuriuose derinami projektavimo, eismo organizavimo ir statybos darbai.

    Kontraktas pasirašytas po to, kai per viešąjį pirkimą užsakovas PKP Polskie Linie Kolejowe palankiausiai įvertino konsorciumo pasiūlymą. Konsorciume dalyvauja Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe kaip lyderis ir „Transkol“ kaip partneris, priklausantis „Mirbud“ grupei.

    Augantis portfelis ir finansiniai rodikliai

    „Mirbud“ skelbia, kad rugsėjo pabaigoje grupės užsakymų portfelis pasiekė apie 2,04 mlrd. eurų (be mokesčių). Palyginimui, mėnesiu anksčiau jis siekė apie 2,02 mlrd. eurų, tad bendra užsakymų apimtis ir toliau nuosekliai didėja.

    Geležinkelio sutartis prisideda prie portfelio diversifikavimo, o tai ypač svarbu statybų sektoriuje, kuriame viešųjų investicijų ciklai dažnai svyruoja. Didesnė segmentų įvairovė paprastai leidžia rangovams tolygiau paskirstyti pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo vienos rūšies projektų.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Mirbud“ grupės pajamos sudarė apie 335 mln. eurų, arba 20 proc. daugiau nei prieš metus. Grynasis pelnas siekė apie 10 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Rugsėjį grupė taip pat fiksavo kitus reikšmingus laimėjimus, įskaitant sutartį dėl sporto ir renginių arenos statybos Varšuvoje, kurios vertė siekia apie 32 mln. eurų (be mokesčių). Be to, atrinktas ir grupės įmonės pasiūlymas dėl pietinio Wadowicų aplinkkelio projekto, vertinamo maždaug 10 mln. eurų (be mokesčių).

  • „Budimex“ arčiau beveik 67 mln eurų tramvajaus projekto Katovicuose: ką reiškia geriausias įvertinimas

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad jos pasiūlymas dėl kelių infrastruktūros plėtros ir naujos tramvajaus linijos Katovicuose sulaukė geriausio įvertinimo konkurse. Projektas apima trasą nuo Brynów kilpos iki planuojamos Kostuchna kilpos ir persėdimo mazgo Kostuchna įrengimą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pasiūlymo vertė siekia apie 67 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Suma perskaičiuota iš 290 000 000 Lenkijos zlotų, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Vis dėlto „Budimex“ pabrėžia, kad aukščiausias įvertinimas dar nereiškia galutinio laimėjimo. Viešųjų pirkimų procedūra dar nėra užbaigta, todėl sprendimas gali keistis, kol perkančioji organizacija oficialiai patvirtins rezultatą ir bus pasirašyta sutartis.

    Kas numatyta projekte?

    Katovicų projektas jungia kelis darbus į vieną paketą: tramvajaus infrastruktūrą, susisiekimo mazgą ir kelių tinklo pertvarką. Tokie kompleksiniai konkursai miestams leidžia vienu metu spręsti spūsčių, viešojo transporto patrauklumo ir persėdimų patogumo klausimus.

    Tramvajaus linijų plėtra Silezijos regione dažnai siejama ir su platesniu tikslu mažinti automobilių srautus bei taršą didmiesčiuose. Didesnis pralaidumas ir patikimesni maršrutai įprastai laikomi viena svarbiausių priežasčių, kodėl savivaldybės renkasi investuoti būtent į bėginį transportą.

    „Budimex“ rezultatai ir rinkos fonas

    „Budimex“ taip pat pateikė naujausius grupės rezultatus: 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos viršijo 969 000 000 eurų ir, bendrovės skaičiavimu, augo 7,17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 58 000 000 eurų, kai metais anksčiau siekė apie 62 000 000 eurų.

    Bendrovė pabrėžia esanti viena didžiausių statybų rinkos žaidėjų Lenkijoje ir veikianti keliuose Vidurio ir Rytų Europos rinkose. „Budimex“ dirba infrastruktūros projektuose, įskaitant kelius, geležinkelius, oro uostų ir komercinių pastatų statybas, taip pat energetikos, pramonės ir aplinkosaugos segmentuose.

  • „Mirbud“ arti 20 mln eurų sutarties: statys naują Elbliongo miesto policijos komisariatą

    Statybų bendrovė „Mirbud“ pranešė, kad spalio 9 dieną gavo Varmijos Mozūrų vaivadijos policijos (Olsztyne) informaciją apie viešojo pirkimo rezultatą. Bendrovės pasiūlymas pripažintas geriausiu konkurse dėl naujos Elbliongo miesto policijos komisariato būstinės ir susijusios infrastruktūros statybų.

    Pasiūlymo vertė siekia 88,2 mln. Lenkijos zlotų bruto, tai yra apie 20 mln. eurų. Galutinė sutartis paprastai pasirašoma pasibaigus teisinių procedūrų terminams, todėl įmonė dar laukia formalios pirkimo pabaigos ir kontrakto sudarymo.

    Tokie policijos infrastruktūros projektai Lenkijoje pastaraisiais metais dažnai apima ne tik administracines patalpas, bet ir sulaikymo, budėjimo, ryšių bei transporto aptarnavimo zonas. Kartu įprastai įrengiamos aikštelės, inžineriniai tinklai ir saugumo sistemos, dėl kurių bendra darbų apimtis ir kaštai išauga.

    „Mirbud“ taip pat pateikė naujausius finansinius rezultatus: per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupės pajamos siekė 1,45 mlrd. Lenkijos zlotų, arba apie 333 mln. eurų. Tai yra 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Grynasis pelnas per pusmetį sudarė 44 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10 mln. eurų, ir buvo 24 proc. didesnis nei prieš metus. Tokia dinamika rodo, kad bendrovė išlaiko augimą net ir rinkoje, kuriai įtaką daro brangus finansavimas ir svyruojančios statybinių medžiagų kainos.

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.