CP v2

Tag: Statybų technologijos

  • „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    Šveicarijos statybų technologijų startuolis „Foldcast“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos tobulinti perdirbamo popieriaus klojinių technologiją ir priartėti prie komercinio diegimo.

    „Foldcast“ yra Università della Svizzera italiana (USI) atšaka, įkurta Fabio Amicarelli ir Ena Lloret-Fritschi. Komanda kuria metodą, kuriame popieriniai klojiniai derinami su projektavimo programine įranga ir skaitmenine gamyba, kad būtų galima pagaminti medžiagą taupančius gelžbetonio elementus.

    Įmonė taikosi į vieną didžiausių statybų sektoriaus problemų: betono poveikį klimatui ir įprastų klojinių neefektyvumą. Plačiai cituojami tarptautiniai vertinimai rodo, kad cementas ir betonas kartu sudaro apie 8 proc. pasaulinių anglies dioksido emisijų, o tradiciniai mediniai ar metaliniai klojiniai dažnai riboja optimalių formų gamybą ir didina sąnaudas.

    Kaip veikia popieriaus klojiniai

    „Foldcast“ naudoja lanksčius popierinius klojinius, leidžiančius išlieti individualizuotus betono elementus. Esminė idėja paprasta: betonas turėtų atsidurti tik ten, kur jo reikia konstrukcijai, o ne užpildyti perteklines masyvias formas vien dėl gamybos patogumo.

    Tam pasitelkiama programinė įranga, kuri padeda projektuoti ir optimizuoti konstrukcinius komponentus, o skaitmeninė gamyba pagamina konkrečiam elementui pritaikytus klojinius. Startuolio teigimu, toks procesas gali mažinti betono sunaudojimą ir su tuo susijusias emisijas, išlaikant reikiamas stiprumo ir standumo charakteristikas.

    Kur startuolis mato rinką

    Pirmuoju etapu „Foldcast“ orientuojasi į tvarumui jautrius nekilnojamojo turto vystytojus ir institucinius turto valdytojus Šveicarijoje bei kitose Europos rinkose. Tokiems užsakovams vis dažniau svarbus ne tik pradinės statybos biudžetas, bet ir viso gyvavimo ciklo rodikliai, įskaitant medžiagų pėdsaką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė planuoja bendradarbiauti su surenkamojo gelžbetonio gamintojais kaip gamybos ir licencijavimo partneriais. Tai leistų technologiją diegti pramoniniu mastu, o ne vien pavieniuose projektuose.

    Kam bus panaudoti 160 000 eurų

    Naujas finansavimas skirtas pereiti nuo technologijos patikros prie realios rinkos pradžios. „Foldcast“ planuoja įgyvendinti du pilotinius projektus, parengti minimaliai gyvybingą programinės įrangos versiją ir užmegzti pramonines partnerystes Šveicarijoje.

    Taip pat numatoma stiprinti pardavimų ir verslo plėtros veiklą, kad technologija pasiektų pirmuosius komercinius užsakymus. Jei pilotai patvirtins žadamus sutaupymus, popieriniai klojiniai galėtų tapti praktišku įrankiu mažinti betono perteklių ten, kur jis šiandien liejamas dėl standartinių procesų inercijos.

  • Romėnams priskirta statybų paslaptis sugriuvo: mokslininkai ją aptiko 8 000 metų anksčiau

    Romėnams priskirta statybų paslaptis sugriuvo: mokslininkai ją aptiko 8 000 metų anksčiau

    Naujas tyrimas rodo, kad viena pažangiausių tinko gamybos technologijų, ilgą laiką sieta su Senovės Roma, iš tikrųjų buvo naudojama maždaug prieš 9 000 metų. Tai reiškia, kad metodas atsirado apie 8 000 metų anksčiau, nei manyta iki šiol.

    Mokslininkai analizavo Neolito laikotarpio gyvenvietės Motzos apylinkėse, netoli Jeruzalės, radinius. Ten aptikta daugiau nei 100 tinkuotų grindų, dalis jų gerai išsilaikiusios ir dengtos raudonu pigmentu.

    Didžiausia staigmena – įrodymai, kad vietos gyventojai gamino dolomitu paremtą tinką, kuris paprastai džiūsta greitai, būna tvirtesnis ir atsparesnis vandeniui nei įprastas kalkinis tinkas. Tokia medžiaga vėliau siejama su romėnų statybų kokybe ir ilgaamžiškumu.

    Sudėtinga technologija Neolite

    Dolomitinių kalkių paruošimas laikomas techniškai sudėtingu, nes reikia tiksliai valdyti žaliavos kaitinimą, gesinimą ir mišinio paruošimą. Dėl to archeologiniuose objektuose dolomitinių kalkių pėdsakai aptinkami retai.

    Motzoje rasti atskiri degimo įrenginiai, skirti skirtingoms žaliavoms, rodo, kad žmonės išmanė, jog klinties ir dolomito apdirbimui reikia nevienodų sąlygų. Toks specializavimas leidžia manyti, kad tai buvo ne atsitiktinis bandymas, o kryptinga technologinė praktika.

    Kodėl romėnai minimi pirmi?

    Ankstyviausi rašytiniai užuominų apie tokio tipo kalkių paruošimą pėdsakai siejami su romėnų architektu ir inžinieriumi Vitruvijumi, rašiusiu pirmajame amžiuje prieš mūsų erą. Nors jis dolomito tiesiogiai neįvardijo, tyrėjai pažymi panašumus aprašant kalkių gamybą.

    Iki šiol manyta, kad prieš romėnus tinkas dažniausiai buvo gaminamas iš kalcito ar gipso, todėl dolomitu paremtas variantas atrodė vėlyvas ir išskirtinis. Nauji duomenys šį pasakojimą koreguoja ir parodo, kad dalis technologinių žinių galėjo atsirasti daug anksčiau.

    Prarastos žinios ar nepriklausomas atradimas?

    Tyrėjai svarsto dvi galimybes: technologija galėjo išlikti ir būti perduodama tūkstantmečiais, tačiau tam trūksta tarpinių archeologinių įrodymų. Kita versija – romėnai šį metodą vėliau atrado nepriklausomai, o ankstesnis jo panaudojimas tiesiog buvo pamirštas.

    Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į netikėtą mineraloginį rezultatą: galimai pavyko suformuoti dolomitinį tinką, kuriame dolomitas pilnai persikristalizavo kartu su kalcitu. Autorių teigimu, toks rezultatas ilgą laiką buvo laikomas praktiškai neįmanomu.

    Šie radiniai papildo platesnį vaizdą apie Neolito bendruomenes, kurios ne tik statė dideles gyvenvietes, bet ir gebėjo valdyti sudėtingus procesus, susijusius su žaliavų apdirbimu. Tai keičia požiūrį į ankstyvųjų statybinių technologijų raidą ir rodo, kad kai kurios inovacijos galėjo atsirasti gerokai anksčiau nei vėlesnių civilizacijų klestėjimo laikais.