Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos apie vadinamąsias stažines pensijas, kai teisę į išmoką lemtų ne tik amžius, bet ir sukauptas darbo stažas. Politikai ir profsąjungos siūlo modelį, kuris kai kuriems darbuotojams leistų pasitraukti iš darbo gerokai anksčiau nei sulaukus įprasto pensinio amžiaus.
Pagal 2024 metais kairiųjų pateiktas idėjas, teisė į stažinę pensiją galėtų atsirasti moterims po 35 metų darbo, o vyrams po 40 metų. Jei žmogus dirbti pradėtų būdamas 18 metų ir turėtų nenutrūkstamą karjerą, teorinė riba moterims siektų apie 53 metus, vyrams – apie 58 metus.
Tačiau ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigos, vadovas Liwiuszas Laska pabrėžia, kad toks sprendimas būtų brangus ir keltų daug praktinių klausimų. Vienas jų – ar į reikiamą stažą būtų įskaičiuojami ir nedraudiminiai laikotarpiai, pavyzdžiui, studijos, nedarbo epizodai ar vaiko priežiūros pertraukos.
„Ar tikrai bus daug žmonių, kurie būdami 50 metų jau turės 35 metų stažą ir bus sukaupę bent minimalią pensiją? ZUS gali tiksliai paskaičiuoti kiekvieną variantą, bet sprendimas priklauso politikams. Neabejotina, kad tai būtų brangus sprendimas“, – sakė Liwiuszas Laska.
Kas siūloma ir kodėl tai jautru?
Viešojoje erdvėje taip pat svarstoma galimybė sulyginti stažo ribas abiem lytims, pavyzdžiui, nustatant 35 ar 37 metų kartelę. Toks pakeitimas reikštų, kad į sistemą anksčiau ateitų daugiau naujų pensininkų, o mokėtojų skaičius tuo pat metu mažėtų.
Finansinis poveikis susijęs ne tik su didesnėmis išlaidomis pensijoms, bet ir su darbo rinkos pasekmėmis: ankstesnis pasitraukimas iš darbo gali didinti darbuotojų trūkumą, ypač sektoriuose, kuriuose patirtis yra kritiškai svarbi. Kita vertus, šalininkai teigia, kad stažinės pensijos būtų socialiai teisingesnės tiems, kurie dirbti pradėjo labai anksti.
Profsąjungų spaudimas tęsiasi
Stažinių pensijų idėja Lenkijoje keliama ne pirmus metus: ją nuosekliai remia profsąjungos, ypač Solidarność ir OPZZ, kurios įvairiais laikotarpiais teikė ir pilietinius įstatymų projektus. Tema ne kartą grįžo ir į politinių pažadų darbotvarkę, tačiau iki šiol sprendimai stringa parlamente.
Ankstesniais metais skirtingos politinės jėgos žadėjo judėti šia kryptimi, bet projektai nepasiekdavo galutinio balsavimo arba prarasdavo paramą keičiantis kadencijoms. Dabar, atsinaujinus diskusijai, didžiausias klausimas lieka tas pats: kaip suderinti socialinį jautrumą su sistemos tvarumu ir aiškiomis stažo skaičiavimo taisyklėmis.