CP v2

Tag: Stealth technologijos

  • Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    Slaptas JAV dronas „XQ-58 Valkyrie“ sudužo po pakilimo: jis turėjo tapti F-35 pastiprinimu

    JAV Jutos valstijoje esančiame kariuomenės bandymų poligone Dugway Proving Ground įvyko incidentas, kai netrukus po pakilimo sudužo bandomasis bepilotis orlaivis. Apie įvykį viešai pranešta remiantis gynybos bendrovės „Kratos Defense“ informacija, o bazės atstovai patvirtino patį sudužimo faktą.

    Incidentas fiksuotas Michael Army Airfield aerodrome, kuris naudojamas naujų bepilocių sistemų bandymams. Skelbiama, kad tai nebuvo JAV ginkluotųjų pajėgų eksploatuojamas aparatas, todėl vertinimas ir tyrimas vyksta kaip bandomosios programos dalis.

    „Niekas per šį incidentą nenukentėjo, o skrydžių bandymai laikinai sustabdyti, kol bus nustatyta priežastis“, – teigiama „Kratos Defense“ pareiškime.

    Įvykis svarbus dėl to, kad su „Kratos Defense“ siejamas XQ-58 „Valkyrie“ laikomas vienu perspektyviausių vadinamųjų lojaliųjų sparno palydovų sprendimų. Tokie bepiločiai kuriami veikti kartu su pilotuojamais naikintuvais, perimant dalį pavojingiausių ar rutiniškiausių užduočių.

    Koncepcija numato, kad tokia platforma galėtų talkinti oro kovos situacijose, vykdyti žvalgybą, padėti aptikti priešlėktuvinės gynybos priemones ar prisidėti prie jų slopinimo. JAV ir sąjungininkų pajėgos vis dažniau akcentuoja, kad mišrios pilotuojamų ir nepilotuojamų sistemų grupės tampa viena svarbiausių ateities aviacijos krypčių.

    „Valkyrie“ siejama ir su mažesnio aptinkamumo sprendimais, kurie turėtų apsunkinti jos aptikimą radarais. Būtent dėl to tokios platformos neretai vertinamos kaip potencialus pastiprinimas naikintuvams, tarp jų ir F-35, ypač tais atvejais, kai reikia priartėti prie stipriai ginamų teritorijų.

    Ankstesnėje „Valkyrie“ vystymo istorijoje minėta, kad pradžioje buvo orientuojamasi į nestandartinius pakilimo sprendimus, o vėliau atsirado galimybė kilti nuo įprastų kilimo ir tūpimo takų. 2024 metais „Kratos Defense“ taip pat buvo pranešusi apie planus kurti naują variantą su integruota važiuokle, o pirmasis tokios versijos skrydis buvo siejamas su 2026 metais.

    Kol kas neatskleidžiama, kokios konkrečios konfigūracijos aparatas sudužo Jutoje, todėl neaišku, ar incidentas susijęs su ankstesnėmis versijomis, ar su naujesnėmis modifikacijomis. Bendrovė nurodo turinti papildomų bandomųjų sistemų, kurios galės grįžti į bandymus pasibaigus tyrimui.

  • F-35 ir Kinijos J-20: kuo skiriasi greitis, nematomumas ir kas realiai lemia pranašumą ore

    JAV penktos kartos naikintuvas F-35 ir Kinijos J-20 vis dažniau lyginami ne tik pagal maksimalų greitį, bet ir pagal tai, kas šiuolaikiniame mūšyje iš tiesų lemia pergalę. Nors skaičiai apie Mach gali atrodyti įspūdingai, karinėje aviacijoje vien greitis retai būna lemiamas rodiklis.

    Viešai skelbiami duomenys dažniausiai nurodo, kad J-20 maksimalus greitis siekia apie Mach 2,0, o F-35 dažniausiai minimas apie Mach 1,6. Tačiau maksimalus greitis paprastai pasiekiamas tik tam tikromis sąlygomis ir trumpą laiką, o realiose operacijose svarbesni tampa aptikimo nuotoliai, situacijos suvokimas ir ginkluotės panaudojimo grandinė.

    F-35 nuo pat kūrimo buvo projektuojamas kaip tinklaveikos platforma, kurioje pagrindinis pranašumas yra sensorių sintezė, duomenų perdavimas ir taikinių aptikimas dar iki artimos kovos. Tokį pranašumą sustiprina integruotos sistemos, leidžiančios pilotui matyti bendrą vaizdą iš kelių jutiklių ir keistis informacija su kitais orlaiviais bei oro gynybos elementais.

    Tuo metu J-20 dažniau apibūdinamas kaip didesnis, didesnio nuotolio perėmėjas, pritaikytas veikti dideliuose Ramiojo vandenyno atstumuose. Tokio tipo platformai svarbu greitai patruliuoti, perimti tikslus ir turėti pakankamą veikimo nuotolį, tačiau tai nereiškia automatinio pranašumo prieš labiau į tinklą integruotą varžovą.

    Diskusijose daug dėmesio skiriama varikliams ir galimybei skristi viršgarsiniu greičiu be forsavimo, vadinamajam superkruizui. Kai kuriuose vertinimuose teigiama, kad naujesnės J-20 versijos su WS-15 varikliais galėtų artėti prie tokios galimybės, o tai teoriškai didintų efektyvumą ir mažintų priklausomybę nuo forsavimo.

    F-35 atveju dažniausiai pabrėžiama, kad jo koncepcija nėra orientuota į ilgalaikį viršgarsinį skrydį be forsavimo. Praktikoje tai reiškia, kad F-35 stiprybė labiau siejama su mažesniu pastebimumu, jutikliais ir ginklų panaudojimu iš palankesnės padėties, o ne su bandymu „perskristi“ varžovą tiesiojoje.

    Vertinant naikintuvų „pavojingumą“, svarbus ne tik radarinis, bet ir infraraudonųjų spindulių matomumas. Dažnai akcentuojama, kad skrendant maksimaliais režimais didėja variklių išmetimo šiluminis pėdsakas, todėl orlaivis gali tapti lengviau aptinkamas pasyvioms infraraudonųjų spindulių paieškos sistemoms.

    Tokie kompromisai yra bendri daugumai naikintuvų: didesnis greitis ir forsavimas gali duoti taktinį momentą, bet kartu didina aptikimo riziką. Dėl to realiose misijose sprendimai paprastai priimami vertinant visą situaciją, o ne vien maksimalų greitį.

    Šiuolaikinėje oro kovoje dažnai laimi tas, kas pirmas aptinka, pirmas priima sprendimą ir pirmas panaudoja ginkluotę iš saugesnės distancijos. Dėl to F-35 šalininkai pabrėžia radarų, elektroninės kovos, ryšių ir duomenų mainų tinklų svarbą, ypač kai veikiama kartu su kitomis platformomis.

    J-20 vertinimas priklauso nuo to, kiek pažengusios jo jutiklių, ryšio ir elektroninės kovos sistemos realiai yra praktikoje, nes dalis informacijos apie Kinijos programas išlieka ribota. Todėl lyginant šiuos naikintuvus verta atsargiai vertinti vien iš antraščių kylančias išvadas ir žiūrėti į visą „aptikimo–sprendimo–smūgio“ grandinę.

    Galiausiai klausimas, kuris naikintuvas „greitesnis“, yra tik viena dėlionės dalis. Jei vienas orlaivis greitesnis, bet kitas anksčiau jį aptinka, geriau koordinuoja veiksmus ir pirmas paleidžia ginkluotę, realus pranašumas gali būti visai kitoje pusėje.