Stikliniai kepimo indai, tokie kaip „Pyrex“, daugeliui atrodo patikimi, tačiau net ir ant pakuotės matoma žyma, kad indas tinkamas orkaitei, negarantuoja, jog jis neatlaikys kasdienio naudojimo. Virtuvėje pasitaikantys sprogstantys stiklo indai dažniausiai siejami su vadinamuoju šiluminiu smūgiu, kai stiklas patiria staigų temperatūros pokytį.
Ekspertai pabrėžia, kad rizika išauga tada, kai karštas indas pastatomas ant šalto, drėgno ar akmeninio stalviršio, arba kai iš šaldiklio ar šaldytuvo indas keliauja tiesiai į įkaitusią orkaitę. Tokiais atvejais skirtingos indo vietos plečiasi nevienodai, susidaro įtempimai ir stiklas gali skilti ar subyrėti į šukes.
Senas ir naujas „Pyrex“ skirtumas
„Pyrex“ istorija prasidėjo 1915 metais, o ankstyvieji gaminiai dažnai buvo gaminami iš borosilikatinio stiklo, kuris geriau atlaiko staigius temperatūros pokyčius. Vėliau dalis produkcijos, ypač JAV rinkai, perėjo prie grūdinto sodos kalkių stiklo, kuris paprastai atsparesnis smūgiams, bet jautresnis staigiems temperatūrų šuoliams.
Dėl to namuose galima turėti skirtingų savybių „Pyrex“ indų, net jei jie atrodo panašūs. Vien pagal užrašą ar logotipo stilių patikimai nustatyti stiklo sudėtį sudėtinga, todėl saugiausia laikytis tų pačių atsargumo taisyklių su bet kuriuo stikliniu kepimo indu.
Kada stiklas skyla dažniausiai
Viena dažniausių klaidų yra karšto stiklinio indo dėjimas ant šalto paviršiaus, ypač jei jis drėgnas. Taip pat pavojinga pilti šaltą skystį į įkaitusį indą arba atvirkščiai, nes staigus temperatūrų kontrastas sukelia didžiausią įtampą.
Kitas rizikos šaltinis yra orkaitės kaitinimo elementai ir netolygus karštis. Gamintojai paprastai rekomenduoja stiklinius indus dėti tik į iki galo įkaitintą orkaitę ir nelaikyti jų arti tiesioginės kaitros, nenaudoti ant viryklės, po griliumi ar ant laužo.
Taisyklės, kurios padeda išvengti nelaimės
Svarbiausia taisyklė yra vengti staigių temperatūros pokyčių. Iš šaldytuvo ar šaldiklio ištrauktam stikliniam indui verta leisti bent kiek sušilti kambario temperatūroje, o karštą indą statyti ant sauso rankšluosčio, medinės lentelės ar karščiui atsparaus padėklo, bet ne ant šalto akmens ar metalinio paviršiaus.
Prieš kiekvieną naudojimą verta apžiūrėti indo kraštus ir dugną. Įskilimai, nuskilę kraštai ar gilūs įbrėžimai silpnina stiklą, todėl net ir nedidelis temperatūros šuolis gali baigtis skilimu, o tokį indą saugiausia pakeisti nauju.
Vieno universalaus galiojimo termino stikliniams kepimo indams nėra, tačiau jų saugumas labiausiai priklauso nuo būklės ir naudojimo įpročių. Jei indas dažnai patiria ekstremalius temperatūrų skirtumus, tikimybė, kad vieną dieną jis neatlaikys, didėja, todėl atsargumas čia svarbesnis už įprotį pasikliauti vien etikete.