CP v2

Tag: Stiklo pluoštas

  • ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES smogs Balkanų importą: įtariama, kad kinų muito apėjimas kelia kainų audrą statyboms

    ES ruošia tyrimą dėl importo

    Europos Komisija svarsto pradėti tyrimą dėl tam tikrų statybinių medžiagų importo iš kelių Balkanų šalių. Įtarimai siejami su galimu ES muitų apėjimu, kai gamyboje naudojamas pigesnis stiklo pluoštas iš Kinijos, kuriam jau taikomi papildomi mokesčiai.

    Komisijos dėmesio centre atsidūrė vadinamieji atviro tinklo audiniai, plačiai naudojami statybose, įskaitant fasadų šiltinimo ir termoizoliacines sistemas. Tokie gaminiai dažnai montuojami kaip armuojantis sluoksnis, todėl jų kaina ir tiekimo stabilumas yra svarbūs visai statybų grandinei.

    Kas įtariama ir kodėl

    ES institucijos įtaria, kad dalis produkcijos gali būti surenkama Balkanų regione, o pagrindinė žaliava atkeliauja iš Kinijos. Tokia schema leistų galimai išvengti anksčiau įvestų antidempingo ir antisubsidinių muitų, skirtų atsverti nesąžiningą kainodarą ir valstybės paramą.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą taikė papildomas priemones stiklo pluošto produktams, argumentuodama, kad pernelyg pigus importas daro žalą Europos gamintojams. Panašūs įtarimai dėl kilmės ir surinkimo grandinių buvo keliami ir kitais atvejais, kai prekės formaliai į ES patenka iš trečiųjų šalių, tačiau esminė vertės dalis sukuriama naudojant pigesnes, muitais apmokestintas žaliavas.

    Perteklinės gamybos spaudimas Europai

    Stiklo pluošto rinka jau kurį laiką išlieka jautri dėl perteklinių pajėgumų ir kainų spaudimo. Pramonės atstovai Briuselyje perspėja, kad Kinijos stiklo pluošto pasiūlos perteklius, jų vertinimu, viršija visą ES rinkos paklausą, todėl konkurencija tampa itin agresyvi.

    ES gamyba remiasi gamyklomis keliose valstybėse, o sektorius pabrėžia investicijų, energijos kaštų ir reguliavimo naštos reikšmę savikainai. Dėl to importo kainų kritimas gali greitai virsti problema vietos gamintojams, o ginčai dėl tariamai nesąžiningos prekybos praktikos vis dažniau pasiekia Europos Komisijos darbotvarkę.

    Platesnis ES ir Kinijos prekybos fonas

    Šis galimas tyrimas siejamas su platesne ES kryptimi griežčiau taikyti prekybos gynybos priemones, kai fiksuojami dempingo ar subsidijavimo požymiai. Europos Komisija yra pareiškusi, kad prireikus imsis veiksmų dar iki politiniu lygiu keliamų terminų, jei matys riziką ES pramonei.

    Kartu ES ieško būdų subalansuoti prekybos santykius su Kinija, o spaudimas imtis konkrečių sprendimų auga dėl įsisenėjusio prekybos disbalanso. Jei tyrimas bus pradėtas, jo baigtis gali reikšti naujus muitus, griežtesnes kilmės taisykles ar papildomas kontrolės procedūras importuotojams.

    Europos Komisija šiuo metu viešai detalių nepatvirtino. Verslui ir statybų sektoriui tai signalas atidžiau vertinti tiekimo grandines, kilmės dokumentus ir galimą kainų svyravimą, jei ES nuspręstų sugriežtinti režimą šiai produktų grupei.

  • Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainės dažnai pristatomos kaip vienas švariausių būdų gaminti elektrą: jos neteršia oro deginant kurą, o veikdamos gali aprūpinti energija tūkstančius namų ūkių. Tačiau už šio įvaizdžio slypi mažiau matoma problema, kuri pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė – ką daryti su pasenusiomis vėjo jėgainių mentėmis.

    Pirmoji didesnė jėgainių banga, pastatyta dar 2000-aisiais, daugelyje šalių artėja prie įprastos 20–25 metų eksploatacijos pabaigos. Tai reiškia, kad mentės masiškai pradedamos nuiminėti dabar, o per artimiausią dešimtmetį šių atliekų srautas tik didės.

    Didžiulės mentės ir logistikos iššūkis

    Šiuolaikinių didelio galingumo vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar ilgesnės, nes didesnis sparnų plotas leidžia pagauti daugiau vėjo. Kuo mentė ilgesnė, tuo daugiau energijos galima pagaminti, o vienos kilovatvalandės kaina dažnai mažėja.

    Vis dėlto tas pats dydis tampa problema, kai mentę reikia išmontuoti ir išgabenti. Transportavimas keliais dažnai reikalauja specialios technikos, maršrutų planavimo ir kartais net infrastruktūros pritaikymo, o supjausčius mentę į dalis atsiranda papildomų sąnaudų ir dulkių bei atliekų tvarkymo klausimų.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti?

    Didelė dalis vėjo jėgainės konstrukcijos – metalai, varis, kai kurios elektronikos dalys – gali būti perdirbami palyginti įprastais pramoniniais metodais. Problemiškiausia dalis yra mentės, nes jos gaminamos iš kompozitų: stiklo pluošto, dervų, klijų ir įvairių užpildų, tokių kaip putos ar mediena.

    Kompozito privalumas – tvirtumas ir mažas svoris, leidžiantis mentei atlaikyti nuolatinį lenkimą, drėgmę ir audras. Tačiau būtent „sulipinta“ daugiasluoksnė struktūra apsunkina ardymą: atskirti dervą nuo pluošto nepažeidžiant medžiagų savybių yra sudėtinga ir brangu.

    Sąvartynai – paprasčiausias, bet brangstantis kelias

    Ilgą laiką dažniausias sprendimas buvo paprastas: pasenusias mentes supjaustyti ir utilizuoti sąvartynuose. Tai patogu, tačiau didėjant atliekų kiekiui ir griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams šis kelias tampa vis mažiau priimtinas, ypač ten, kur siekiama riboti sunkiai perdirbamų kompozitų šalinimą.

    Prognozės rodo, kad vien Jungtinėse Valstijose iki 2050 metų gali susidaryti apie 2,2 mln. tonų vėjo jėgainių menčių atliekų. Europoje taip pat įspėjama, kad nesiimant sprendimų reikšminga dalis išmontuotų menčių gali būti užkasama arba deginama, nors tai kertasi su žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kokie sprendimai jau bandomi?

    Pramonė ir mokslininkai ieško kelių, kaip vertingą pluoštą ir kitas medžiagas sugrąžinti į gamybos ciklą. Viena kryptis – terminiai procesai, pavyzdžiui, pirolizė, kai kompozitas kaitinamas be deguonies, kad suirtų derva, o stiklo ar anglies pluoštas būtų atskirtas ir pritaikytas pakartotinai.

    Kita kryptis – mentės, kurių konstrukcija iš anksto kuriama taip, kad būtų lengviau išardoma eksploatacijos pabaigoje. Pavyzdžiui, „Siemens Gamesa“ yra pristačiusi „RecyclableBlade“ koncepciją, kurioje numatytas cheminis atskyrimas, leidžiantis išsaugoti medžiagų savybes ir jas panaudoti antrinėse rinkose.

    Taip pat plinta praktika menčių atliekas mechaniškai smulkinti ir naudoti kaip žaliavą statybinių gaminių ar infrastruktūros elementų gamyboje. Tai ne visada prilygsta tikram perdirbimui, nes dažnai medžiagos vertė sumažėja, tačiau tokie sprendimai bent jau mažina sąvartynų poreikį ir prailgina medžiagų gyvenimo ciklą.

    Kodėl artimiausias dešimtmetis bus lemiamas?

    Vėjo energetika sparčiai plečiasi, o tuo pat metu didelė dalis ankstyvųjų parkų pasieks eksploatacijos pabaigą beveik vienu metu. Jei perdirbimo pajėgumai ir reguliavimas nespės paskui šį tempą, atliekų tvarkymas taps viena pagrindinių sektoriaus reputacijos ir tvarumo rizikų.

    Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie naujų jėgainių statybą, bet ir apie atsakomybę už visą jų gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki išmontavimo. Kuo greičiau pramonė sugebės pereiti prie mastelio reikalavimus atitinkančių perdirbimo sprendimų, tuo labiau vėjo energija atitiks pažadą būti švaria ne tik gamybos, bet ir atliekų prasme.

  • Grįžta lubų įtrūkiai? Meistrai pataria vieną juostą, kuri sutvirtina ir paslepia remontą

    Grįžta lubų įtrūkiai? Meistrai pataria vieną juostą, kuri sutvirtina ir paslepia remontą

    Smulkūs įtrūkimai lubose dažnai grįžta net po kruopštaus glaistymo ir perdažymo. Taip nutinka todėl, kad pastato konstrukcijos natūraliai juda dėl temperatūros ir drėgmės svyravimų, o standžiai užpildytas plyšys vėl skyla toje pačioje vietoje.

    Didžiausia klaida – įtrūkimą tiesiog užtepti glaistu, neįvertinant, kad lubų ir sienų sandūrose ar plokščių sujungimuose įtempiai kartojasi. Kai medžiagos plečiasi ir traukiasi, trapus remonto sluoksnis neturi elastingumo, todėl vizualiai atsinaujina ta pati rysa.

    Kas iš tiesų sustabdo įtrūkimą

    Patikimesnis sprendimas – stiklo pluošto armavimo juosta, kuri veikia panašiai kaip armatūra betone. Ji paskirsto įtempį didesniame plote ir padeda glaistui laikytis stabiliau, todėl įtrūkio atsinaujinimo rizika gerokai sumažėja.

    Dažnai naudojamos lipnios stiklo pluošto juostos, kurios patogios buityje, nes lengvai priglunda prie pagrindo. Atvira tinklelio struktūra leidžia glaistui įsigerti per akutės kraštus ir suformuoti vientisą, sutvirtintą sluoksnį.

    Paruošimas lemia rezultatą

    Prieš klijuojant juostą įtrūkimą verta šiek tiek praplatinti ir išvalyti, kad neliktų atšokusių tinko ar dažų kraštų. Dulkės ir birios dalys yra dažna priežastis, kodėl net geras glaistas vėliau atšoka, todėl paviršių svarbu kruopščiai nuvalyti.

    Tuomet juosta klijuojama per visą įtrūkimo ilgį, o pirmas glaisto sluoksnis įspaudžiamas į tinklelio struktūrą taip, kad juosta visiškai pasislėptų. Jei reikia, glaistas dengiamas 2 sluoksniais, kiekvieną kartą siekiant kuo lygesnio perėjimo, kad po dažymo neliktų „bangos“.

    Viena taisyklė, kurią ignoruoja daugelis

    Skubėjimas yra dažniausia priežastis, kodėl net sutvirtinta vieta vėliau „išmeta“ smulkius plaukelius. Pirmam sluoksniui reikia leisti pilnai išdžiūti, nes džiūdamas glaistas traukiasi ir gali susidaryti nežymus įdubimas.

    Praktikoje dažnai rekomenduojama palaukti apie parą, o tik tada dengti antrą sluoksnį, šlifuoti ir dažyti. Po pilno išdžiūvimo vieta lengvai nušlifuojama, užbaigiama plonu išlyginamuoju sluoksniu ir nudažoma, kad remontas taptų nepastebimas.