Lenkijos bendrovė „Stohid Technology“ vysto sausumos drono Wilk (UGV) projektą, kuriame remiamasi Ukrainoje sukaupta patirtimi. Įmonė teigia, kad realios karo sąlygos parodė, jog tokios platformos iš laboratorijų ir poligonų persikėlė į purvą, apkasus ir kasdienę logistiką.
Planuojama, kad Wilk svers apie 180 kilogramų, o naudingoji apkrova sieks iki 200 kilogramų. Modulinė architektūra turėtų leisti pritaikyti tą pačią bazę skirtingoms užduotims, keičiant įrangą pagal konkrečią misiją.
Projektas atsirado po technologijų perdavimo iš Ukrainos partnerių, kurie, kaip skelbiama, į frontą jau tiekė daugiau nei šimtą panašių įrenginių. „Stohid Technology“ akcentuoja, kad kuriant lenkišką versiją daug dėmesio skiriama suderinamumui su NATO reikalavimais ir tiekimo grandinės patikimumui.
Vienas iš deklaruojamų tikslų yra sumažinti rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimu, todėl Wilk projekte atsisakoma kiniškos technologijos. Vietoje jos integruojami lenkiškų ir amerikietiškų tiekėjų sprendimai, apimantys optiką, elektroniką, ryšio įrangą, akumuliatorius ir pavaras.
„Šiuo metu, remdamiesi Ukrainos patirtimi iš mūšio lauko, turime sukurtą platformą, kuri bus komplektuojama pagal Lenkijos kariuomenės reikalavimus, o vystymo krypčių yra kelios“, – sakė „Stohid Technology“ vadovas Piotr Kisiel.
Įmonė nurodo, kad lygiagrečiai jau ruošiamasi perėjimui prie serijinės gamybos, statant technologinę liniją. Komandoje minimas ir už plėtrą bei užsienio rinkas atsakingas generolas Jarosław Gromadziński, anksčiau vadovavęs Eurokorpusui ir 18-ajai mechanizuotajai divizijai.
Rinka auga, o paklausa plečiasi
Sausumos bepilotės platformos pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai besivystančių gynybos pramonės krypčių. Rinką augina ne tik geopolitinė įtampa, bet ir praktinis poreikis automatizuoti žvalgybą, transportą bei darbą pavojingose zonose.
Pagal tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių vertinimus, pasaulinė UGV rinka jau skaičiuojama milijardais eurų ir artimiausiais metais turėtų augti dviženkliu tempu. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams pirkimams, bet ir vadinamiesiems dualios paskirties sprendimams, kai ta pati technologija pritaikoma saugumui, infrastruktūros apsaugai ar gelbėjimo darbams.
Nuo apkasų iki gelbėjimo darbų
„Stohid Technology“ Wilk pozicionuoja ne tik kaip karinę, bet ir kaip civilinę platformą. Pabrėžiama, kad gaisrinėse, gelbėjimo tarnybose ar pramonėje dažnai prireikia įrangos, galinčios dirbti ten, kur žmogui per pavojinga dėl temperatūros, dūmų, toksinų ar sprogimo rizikos.
Vienas realių scenarijų yra darbas kasyklose ir požeminėse erdvėse, kur kyla metano, griūčių ar staigių dujų proveržių grėsmė. Tokiose situacijose mažesnis robotizuotas transporteris galėtų pirmas patekti į pavojingą zoną, atlikti aplinkos matavimus, atgabenti deguonies balionus ar gelbėjimo įrankius.
Kitas kryptingai įvardijamas pritaikymas yra gaisrų židiniuose ir cheminių incidentų vietose, kai reikia žvalgybos, mėginių paėmimo ar įrangos atgabenimo. Taip pat akcentuojama pagalba savivaldybėms ekstremalių orų metu, pavyzdžiui, potvynių atveju, kai standartinė technika klimpsta, o reikia greitai pervežti atsargas ar medicinos priemones.
Ne vienas robotas, o sistema
Įmonės vizija neapsiriboja vienu įrenginiu: vystoma Wataha koncepcija, kurioje numatomas tarpusavyje koordinuojamų autonominių sausumos ir oro platformų veikimas. Tokia logika atitinka dabartines tendencijas, kai prioritetu tampa ne atskiras „gaminys“, o tinkliškai sujungtas sprendimas su realaus laiko duomenų apsikeitimu.
Kariniame scenarijuje tai galėtų reikšti kelių Wilk platformų grupę, kur vienos atlieka žvalgybą, kitos gabena krovinį, o dar kitos veikia kaip ryšio retransliatoriai. Civilinėje srityje analogiškas principas gali būti pritaikomas didelių incidentų valdymui, kai svarbiausia saugiai ir tiksliai koordinuoti veiksmus ten, kur žmonių buvimas turi būti minimalus.