Tag: Stojimo derybos

  • Ukraina ir Moldova pradėjo stojimo į ES derybas: kodėl svarbiausios reformos dar tik priešakyje

    Birželio mėnesį Liuksemburge įvyko tarpvyriausybinės konferencijos, kuriose Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo derybas. Startas žymi perėjimą nuo politinių pažadų prie techninio proceso, kuriame teks suderinti teisę, institucijų veikimą ir praktinį ES taisyklių įgyvendinimą.

    Pirmasis derybų etapas apima vadinamąsias pagrindines sritis: teisės viršenybę, kovą su korupcija, demokratinių institucijų stabilumą ir viešojo administravimo kokybę. Tai laikoma kertiniu kriterijumi, nuo kurio priklauso, ar bus atveriami vėlesni derybų klasteriai ir kaip greitai judės visa integracijos darbotvarkė.

    Procesas pagreitėjo po to, kai Bendrijoje sumažėjo politinių kliūčių sprendimams dėl derybų starto. Vis dėlto Briuselis pabrėžia, kad vien pradžia nereiškia greitos narystės, nes Ukrainai ir Moldovai teks įgyvendinti tūkstančius ES teisės aktų bei standartų, o dalis valstybių narių siekia papildomų saugiklių.

    Kas stabdo kelią į narystę?

    Ukrainos atveju didžiausias dėmesys tenka antikorupcinėms priemonėms, teismų sistemos patikimumui ir institucijų atsparumui karo sąlygomis. ES vertinimu, pažanga yra matoma, tačiau kai kuriose srityse reformų tempas laikomas per lėtu, o rezultatų tvarumas turi būti įrodytas praktikoje.

    Diskusijose ES viduje taip pat išlieka jautrūs klausimai dėl būsimos Bendrijos sienos priartėjimo prie Rusijos, taip pat dėl ekonominės konkurencijos. Ukrainos žemės ūkio ir transporto sektoriai dėl masto bei kaštų struktūros gali kelti įtampą, todėl tikėtini ilgi pereinamieji laikotarpiai ir detalūs rinkos apsaugos mechanizmai.

    „Derybos bus ilgos, nes daliai ES valstybių svarbu ne pažadai, o realiai veikiantys pokyčiai teismuose ir kovoje su korupcija“, – sakė Ukrainos analitikas Valerijus Borovikas.

    Ukrainos argumentas: pramonė ir gynyba

    Kyjivas pabrėžia, kad karas paskatino gynybos pramonės proveržį, o Ukrainoje sparčiai auga dronų, elektroninės kovos ir kitų modernių sprendimų kūrimas. Ukrainos pareigūnai ir rinkos dalyviai šią kryptį pristato kaip praktinę naudą Europai: technologijos išbandomos realiomis sąlygomis, o dalis sprendimų gali būti pigesni nei analogai Vakaruose.

    Kitas dažnai minimas Ukrainos pranašumas yra aukštos kvalifikacijos specialistai energetikos srityje, įskaitant branduolinę energetiką. ES šalims siekiant energetinio saugumo ir infrastruktūros atsparumo, tokios kompetencijos laikomos svarbiu ilgalaikės partnerystės pagrindu.

    Greta to išlieka ir praktinis energetinis klausimas: dujų sistemos jungtys su Europa, interkonektorių plėtra ir didelės požeminės dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje. Karo metu jų potencialas ribojamas, tačiau infrastruktūra vertinama kaip strategiškai reikšminga ateities regiono rinkai.

    Moldovos iššūkiai: teismai ir regionai

    Moldovai stojimo derybos yra galimybė įtvirtinti europinę kryptį, tačiau raktinis reikalavimas išlieka teisingumo sistemos pertvarka. Kišiniovas siekia užbaigti teisėjų ir prokurorų patikros procesus iki metų pabaigos, nes būtent pasitikėjimas teismų nepriklausomumu ES laikomas vienu svarbiausių rodiklių.

    Moldovos ekonomika ES mastu nėra laikoma didele konkurencine grėsme, todėl politinis pasipriešinimas jos integracijai paprastai mažesnis. Vis dėlto šalies viduje išlieka skirtingos nuostatos dėl eurointegracijos, o papildomą riziką kelia separatistinis Padniestrės regionas ir autonominė Gagaūzija, kur įtaką tradiciškai stiprina prorusiška informacinė erdvė.

    „Moldovai narystė ES reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, todėl visuomenei svarbu suprasti, kad teisės derinimas nebus nei paprastas, nei greitas“, – sakė Moldovos analitikas Vlorelis Čivryga.

    Dar vienas praktinis aspektas yra derybų sinchronizavimas su Ukraina. Nors formaliai procesai gali būti atskiri, realybėje sprendimai dažnai derinami kartu, nes šalių ekonominiai ryšiai ir regioninis saugumas yra glaudžiai susiję.

    Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis abiejų šalių tikslas bus įrodyti, kad reformos neapsiriboja įstatymų priėmimu, o veikia kasdienėje praktikoje. Būtent nuo to priklausys, ar stojimo derybos išliks politiniu prioritetu visoje ES ir ar bus atveriami kiti derybų etapai.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.