CP v2

Tag: Stop Killing Games

  • Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Kampanija Stop Killing Games, pradėjusi kaip vartotojų iniciatyva dėl išjungiamų internetinių žaidimų, vėl įgauna pagreitį po Europos Komisijos pozicijos. Komisija nurodė, kad naujų privalomų taisyklių šiuo metu nesiūlys, o sprendimų ieškos per dialogą su leidėjais ir sektoriaus atstovais.

    Komisijos argumentas paprastas: esama vartotojų apsaugos sistema jau įpareigoja aiškiai informuoti, jei žaidimas priklauso nuo interneto ryšio ir išorinių serverių. Taip pat turi būti įspėjama, kad paslaugai pasibaigus produktas gali nebeveikti, todėl vartotojas sprendimą pirkti turi priimti žinodamas rizikas.

    Vis dėlto Stop Killing Games organizatoriai tokį atsakymą vadina nepakankamu ir teigia, kad problema yra platesnė nei vien informavimas. Jų teigimu, kai serveriai išjungiami, pirkėjai neretai faktiškai praranda galimybę naudotis už įsigytą produktą sumokėtais pinigais, o kultūriškai reikšmingi kūriniai tampa neprieinami.

    Ko reikalauja iniciatyva

    Kampanijos esmė yra siekis, kad žaidimų leidėjai, nutraukdami paslaugą, paliktų bent minimalią galimybę žaidimą naudoti toliau. Praktikoje tai gali reikšti neprisijungimo režimą, bendruomenei perduodamus serverio įrankius arba kitą techninį sprendimą, kuris leistų produktui funkcionuoti ir po oficialios priežiūros pabaigos.

    Iniciatyvos atstovai pabrėžia, kad toks požiūris svarbus ne tik vartotojų teisėms, bet ir skaitmeninio paveldo išsaugojimui. Šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau kuriami kaip paslauga, todėl jų išnykimas tampa sistemine problema, o ne atskirų projektų nesėkme.

    Kas vyksta Europos Parlamente

    Po Komisijos pozicijos Stop Killing Games aktyvistai teigia, kad darbą tęs per Europos Parlamentą ir sieks, kad tema atsirastų rengiamuose skaitmeninio teisingumo ir vartotojų apsaugos paketuose. Jų teigimu, politinė parama yra reali, tačiau procesas sudėtingas, nes reikia suderinti vartotojų interesus, autorių teises ir verslo modelių realijas.

    Judėjimo organizatorius Moritzas Katzneris socialiniuose tinkluose tikino, kad atsitraukti neketinama ir kampanija jau peržengė vienos peticijos ribas.

    „Šis judėjimas apibrėžia veiksmą, todėl ir toliau veiksime, esame tai skolingi žmonėms, kurie mumis patikėjo. Mes nesustosime“, – sakė Moritzas Katzneris.

    Prie diskusijos aktyviai grįžo ir iniciatyvą išpopuliarinęs turinio kūrėjas Rossas Scottas, raginantis rėmėjus nenuleisti rankų ir toliau spausti politikus. Jo teigimu, neigiamas Komisijos atsakymas buvo prognozuojamas, tačiau parlamentinis kelias, anot jo, išlieka atviras.

    Iniciatyvos atstovai taip pat pabrėžia, kad panašūs pokyčiai aptariami ir už Europos ribų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Kampanijos tikslas, jų teigimu, yra sukurti aiškesnį standartą, kad skaitmeniniai pirkiniai netaptų laikina nuoma vien dėl sprendimo išjungti serverius.

  • 1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    1 300 000 parašų nepadėjo: Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ reikalavimą

    Europos Komisija nusprendė nesiūlyti naujų ES taisyklių, kurios įpareigotų žaidimų leidėjus užtikrinti, kad žaidimai išliktų žaidžiami ir po oficialios priežiūros pabaigos. Nors iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko apie 1 300 000 parašų, institucija pagrindinį reikalavimą atmetė.

    Ši tema įsiplieskė po to, kai bendrovė „Ubisoft“ išjungė lenktynių žaidimo „The Crew“ serverius, o dalis pirkėjų neteko prieigos prie anksčiau įsigyto produkto. Žaidėjams tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip skaitmeniniai pirkiniai gali prarasti vertę vien dėl pasikeitusios leidėjo strategijos ar infrastruktūros kaštų.

    Europos Komisija aiškino, kad negali sukurti universalaus teisinio įpareigojimo leidėjams neribotai išlaikyti serverius ar tinklo infrastruktūrą, kai produktas nebeplatinamas arba baigia komercinį ciklą. Pasak institucijos, tokia prievolė reikštų nuolatines išlaidas, kurias būtų sunku proporcingai pagrįsti visais atvejais.

    Pažadas diskutuoti, bet ne įpareigoti

    Komisija vietoj konkrečių prievolių žada dialogą su vartotojais ir industrija, ieškant geresnio žaidimų gyvavimo pabaigos valdymo modelio. Tai reiškia, kad artimiausiu metu ES lygmeniu greitų, privalomų pokyčių žaidėjai gali ir nesulaukti.

    „Pradėsime keitimąsi nuomonėmis su vartotojais ir pramone, kad pagerintume žaidimų valdymą jų gyvavimo pabaigoje“, – sakoma Europos Komisijos pozicijoje.

    Iniciatyvos organizatoriai viešai teigė tokio sprendimo iš esmės tikėjęsi ir jau turintys atsarginį planą. Tarp krypčių įvardijama politinė kova Europos Parlamente, siekiant įtvirtinti principus kituose teisėkūros projektuose, susijusiuose su skaitmeniniu teisingumu ir vartotojų teisėmis.

    JAV kryptis: Kalifornijos siūlomas modelis

    Tuo pat metu JAV matyti konkretesnių žingsnių. Kalifornijoje svarstoma „Protect Our Games“ iniciatyva, kuri numato aiškesnes pareigas leidėjams: iš anksto įspėti apie serverių išjungimą ir užtikrinti bent alternatyvą, pavyzdžiui, veikimą be interneto arba galimybę naudoti privačius serverius.

    Jeigu žaidimas be ryšio neveiktų ir nebūtų kitos realios galimybės juo naudotis, siūloma įtvirtinti ir vartotojų pinigų grąžinimo principą. Praktikoje rinkoje pasitaiko atvejų, kai projektai nutraukiami greitai, o leidėjai pirkėjams kompensuoja išlaidas, kad išvengtų ilgų ginčų ir reputacinių nuostolių.

    Vis dėlto Kalifornijos modelis numato išimtis: daugiausia dėmesio skiriama naujiems arba iš naujo leidžiamiems žaidimams nuo 2027 metų, o nemokamai platinami projektai paprastai nepatektų į taikymo sritį. Tai reiškia, kad populiarūs nemokami žaidimai, kurių veikimas labiausiai priklauso nuo serverių, gali likti už reguliavimo ribų.

    Kodėl klausimas aštrėja?

    Skaitmeninių žaidimų rinka vis labiau remiasi paslaugos modeliu, kai net vieno žaidėjo režimai kartais susiejami su nuolatiniu prisijungimu, paskyros patikra ar licencijos validavimu. Dėl to vartotojams kyla klausimas, ar jie iš tiesų perka produktą, ar tik laikiną prieigą, kuri gali baigtis leidėjui pakeitus sąlygas.

    „Stop Killing Games“ šalininkai siekia, kad uždarant oficialius serverius būtų paliekamas bent minimalus kelias žaidimui išlikti, pavyzdžiui, išleidžiant techninius įrankius bendruomenei ar sudarant galimybę veikti privačiuose serveriuose. Kritikai pabrėžia, kad tai ne visada paprasta dėl saugumo, licencijų, trečiųjų šalių technologijų ir duomenų apsaugos.

    Europos Komisijos sprendimas reiškia, kad artimiausiu metu ES žaidėjų apsauga šiuo klausimu greičiausiai priklausys nuo esamų vartotojų teisių normų, nacionalinių praktikų ir savireguliacijos. Tačiau didėjantis politinis spaudimas rodo, jog diskusija dėl skaitmeninių pirkinių ilgaamžiškumo Europoje tik intensyvės.

  • Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija pranešė neketinanti siūlyti ES teisės aktų pakeitimų, kurie užkirstų kelią nuotoliniam vaizdo žaidimų išjungimui ar jų blokavimui pasibaigus paslaugos teikimui. Sprendimas paskelbtas reaguojant į piliečių inicijuotą raginimą griežčiau sureguliuoti vadinamąjį žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapą.

    Iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko beveik 1 300 000 parašų visoje Europos Sąjungoje, iš jų daugiau nei 143 000 Lenkijoje. Kampanijos autoriai teigia, kad žaidėjai vis dažniau praranda prieigą prie anksčiau įsigytų žaidimų, kai leidėjai išjungia serverius ar nuotoliniu būdu apriboja veikimą.

    Europos Komisija nurodė, kad teisėkūros pokyčius riboja ir intelektinės nuosavybės apsaugos logika, taip pat esamas teisinis reguliavimas. Komisijos vertinimu, ES vartotojų apsaugos taisyklės jau dabar numato svarbias garantijas, kurios turi saugoti vartotojų ekonominius interesus.

    Pagal galiojančius reikalavimus skaitmeninio turinio tiekėjai privalo iš anksto aiškiai informuoti apie paslaugos trukmę ir sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyva numato vartotojų teisių gynimo priemones, jei turinys ar paslauga neatitinka sutarties ir to, ko vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

    Tokiais atvejais vartotojui gali priklausyti proporcingas pinigų grąžinimas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis paslauga buvo teikiama. Praktikoje ginčai dažnai kyla dėl to, kaip apibrėžiamas skaitmeninio produkto funkcionalumas ir ar pirkėjas buvo pakankamai aiškiai perspėtas, kad žaidimas priklauso nuo leidėjo serverių.

    Vis dėlto Komisija žada imtis kitos krypties ir inicijuoti dialogą su vaizdo žaidimų pramone bei vartotojų atstovais. Tikslas yra parengti sektoriaus elgesio kodeksą, kuris apibrėžtų gerąją praktiką, kaip turėtų būti valdomas žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapas.

    „Sieksime suburti žaidimų pramonės ir vartotojų atstovus, kad būtų parengtas elgesio kodeksas, kaip turėtų būti tvarkomas žaidimų gyvavimo pabaigos etapas“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad jų tikslas nėra perimti žaidimų nuosavybės ar intelektinių teisių, taip pat nėra siekiama apriboti leidėjų galimybių uždirbti. Pagrindinis reikalavimas, pasak kampanijos autorių, yra palikti žaidimus funkcionalius, kad nustojus veikti internetinėms paslaugoms jie nebūtų tyčia paverčiami nebeveikiančiais.

    Komisija taip pat priminė, kad iki metų pabaigos ketina pateikti skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą. Tikimasi, jog joje bus įvertinta, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia vartotojų lūkesčius dėl skaitmeninių produktų ilgaamžiškumo ir kokių papildomų priemonių gali prireikti ateityje.

  • Kalifornija nori uždrausti išjungti ką tik pirktus žaidimus: leidėjams grėstų pinigų grąžinimas

    Kalifornija nori uždrausti išjungti ką tik pirktus žaidimus: leidėjams grėstų pinigų grąžinimas

    Kalifornijoje į priekį juda įstatymo projektas AB-1921, dar vadinamas „Protect Our Games Act“, kuriuo siekiama apsaugoti žaidėjus nuo situacijų, kai nusipirktas žaidimas vėliau tiesiog išjungiamas. Dokumentas valstijos Asamblėjoje buvo patvirtintas 43 balsais prieš 16 ir dabar keliauja į Kalifornijos Senatą.

    Idėja paprasta: jei žaidimas priklauso nuo internetinės infrastruktūros, jo leidėjai negalėtų tyliai nutraukti paslaugos, palikdami pirkėjus be prieigos. Įstatymo šalininkai teigia, kad vartotojai turi teisę žinoti, ką iš tiesų įsigyja, ir kokios yra realios naudojimo sąlygos.

    „Įstatymas atsirado todėl, kad rinkėjams nusibodo matyti, kaip ką tik nupirkti žaidimai yra išjungiami. Norime užtikrinti vartotojų apsaugą ir aiškias teises naudotis tuo, už ką sumokėta“, – sakė Kalifornijos valstijos Asamblėjos narys Chrisas Wardas.

    Pagal AB-1921, leidėjai turėtų bent prieš 60 dienų informuoti apie planuojamą internetinių paslaugų nutraukimą. Be to, jie privalėtų pasiūlyti aiškų sprendimą: sudaryti galimybę žaidimą naudoti toliau, pavyzdžiui, palaikant bendruomenės serverius ar suteikiant veikiantį režimą neprisijungus, arba grąžinti pinigus.

    Tokie reikalavimai atliepia vis garsiau skambančią kritiką dėl skaitmeninių pirkinių trapumo, kai dalis produktų veikiau primena laikiną licenciją. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja žaidimų, kurie be serverių ar autentifikacijos tampa nefunkcionalūs net ir vieno žaidėjo režimu.

    Įstatymo projektas tiesiogiai siejamas su kampanijos Stop Killing Games keliamomis idėjomis, kurios išpopuliarėjo po to, kai „Ubisoft“ nutraukė žaidimo „The Crew“ serverių veiklą. Kampanijos iniciatoriai akcentuoja, kad žaidimų išsaugojimas svarbus ne tik pirkėjams, bet ir kultūros paveldui bei tyrėjams, nes dingstant serveriams dingsta ir galimybė dokumentuoti bei analizuoti skaitmeninę kūrybą.

    Diskusijos vyksta ne tik Jungtinėse Valstijose: Europoje ši iniciatyva peržengė 1 000 000 patvirtintų parašų ribą, o Europos Parlamente jau vyko debatai dėl vartotojų teisių skaitmeniniuose produktuose. Tuo pat metu leidėjai ir platformos toliau skelbia apie kai kurių žaidimų palaikymo pabaigą, o tai didina politinį spaudimą ieškoti aiškesnio reguliavimo.

  • Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornijos Asamblėja 43 balsais prieš 16 pritarė įstatymo projektui, kuris turėtų pažaboti praktiką, kai nusipirkti vaizdo žaidimai vėliau tampa nebepasiekiami dėl išjungtų serverių ar kūrėjų sprendimų. Iniciatyva dažnai siejama su kampanija Stop Killing Games, o pats projektas dabar keliauja į Kalifornijos Senatą.

    Siūlomos taisyklės orientuotos į mokamus žaidimus ir numato, kad leidėjai negalėtų paprastai „išjungti“ produkto, palikdami pirkėją be realios galimybės juo naudotis. Pagrindinė kryptis – užtikrinti, kad pasibaigus oficialiai infrastruktūrai liktų veikiantis sprendimas, leidžiantis žaisti be prisijungimo prie leidėjo serverių.

    Kas būtų privaloma leidėjams

    Vienas esminių punktų – išankstinis informavimas. Leidėjai turėtų perspėti vartotojus bent prieš 60 dienų, jei planuojama išjungti serverius ar atlikti pakeitimus, po kurių žaidimas taptų nebežaidžiamas.

    Dar svarbesnė nuostata – draudimas nuotoliniu būdu pašalinti žaidimą iš vartotojo bibliotekos taip, kad jis nebeturėtų jokio veikiančio varianto. Praktikoje tai reikštų pareigą parengti offline režimą ar kitą alternatyvą, kad įsigytas žaidimas liktų funkcionalus.

    Numatoma, kad taisyklės galiotų žaidimams, išleistiems po 2027 metų sausio 1 dienos. Taip pat akcentuojama išimtis nemokamiems žaidimams, kurie veikia free-to-play modeliu, todėl reguliavimas daugiausia taikytų projektams, už kuriuos vartotojai sumokėjo.

    Kodėl tai gali paliesti ir Europą

    Nors teisiškai projektas būtų taikomas tik Kalifornijoje, šis regionas dėl savo ekonominio svorio dažnai tampa de facto standartu technologijų ir skaitmeninių paslaugų rinkoje. Leidėjams gali neapsimokėti kurti atskirų taisyklių, skirtingų versijų ar infrastruktūros vien tik vienai jurisdikcijai.

    Dėl to praktiniai sprendimai, pavyzdžiui, offline režimai ar „paskutinės versijos“ pateikimas, neretai tampa prieinami plačiau nei vienoje valstijoje. Vartotojams tai reikštų didesnę tikimybę, kad net ir už Kalifornijos ribų įsigytas žaidimas neliks bevertis, kai leidėjas nuspręs uždaryti serverius.

    Kas paskatino šias diskusijas

    Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ryškėja įtampa tarp skaitmeninių licencijų ir vartotojų lūkesčio, kad už sumokėtą produktą jie galės naudotis ilgą laiką. Diskusijas dar labiau įkaitino atvejai, kai išjungus serverius dalis žaidimų tapo praktiškai nebežaidžiami, net jei buvo įsigyti legaliai.

    Apie būtinybę užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą vis dažniau kalbama ir Europoje. Skaitmeninės rinkos augimas, prenumeratos modelių populiarėjimas ir vis dažnesnės serveriais paremtos žaidimų architektūros kelia klausimą, ar pirkėjas iš tiesų įsigyja produktą, ar tik laikiną prieigą.

    „Paaiškinkite, kodėl jums tai svarbu“, – sakė Kalifornijos Asamblėjos narys Chrisas Wardas, ragindamas žaidėjus aktyviai kreiptis į valstijos senatorius prieš svarstymus komitetuose.

    Jei Kalifornijos Senatas pritartų, tai galėtų tapti precedentu, kuris priverstų leidėjus atsargiau žiūrėti į skaitmeninių žaidimų „uždarymą“. Vartotojams tai būtų signalas, kad skaitmeninė nuosavybė ir prieigos tęstinumas gali tapti ne tik rinkodaros pažadais, bet ir teisiškai apibrėžtais įsipareigojimais.

  • Nutekėjo 007 First Light diskai, bet žaidėjų laukė staigmena: be atnaujinimo – beveik blokada

    Nutekėjo 007 First Light diskai, bet žaidėjų laukė staigmena: be atnaujinimo – beveik blokada

    Į tinklą pateko žinutės, kad fizinės 007 First Light kopijos kai kuriuos žaidėjus pasiekė kelios dienos iki oficialios premjeros. Vis dėlto džiaugsmas greitai išblėso: be vadinamojo pirmosios dienos atnaujinimo didžioji dalis turinio lieka neprieinama.

    Apie ankstyvas kopijas pirmiausia prabilta socialiniuose tinkluose ir Reddit, kur pasirodė nuotraukos bei ekrano vaizdai iš pagrindinio meniu. Žaidėjai teigė matantys kampanijos ir kitus režimus, tačiau bandant juos paleisti rodomas pranešimas, kad būtina atsisiųsti atnaujinimą.

    Tokiu atveju diskas tampa labiau raktu į skaitmeninį turinį nei pilnaverte laikmena su visa žaidimo versija. Anksti gavę kopiją vartotojai realiai gali išbandyti tik ribotą turinio dalį, o likusi žaidimo dalis atsirakina tik po oficialiai išleisto pataisymo.

    Kas slepiasi už tokios schemos

    Žaidimą kurianti studija IO Interactive yra paaiškinusi, kad projektui nereikia nuolatinio interneto ryšio. Tačiau pirmą kartą įsijungus būtina parsisiųsti startinį atnaujinimą, be kurio žaidimas veikia nepilnai.

    „Žaidimui nereikia nuolat būti prisijungus prie interneto, tačiau pirmąjį pataisymą turite atsisiųsti, kad gautumėte pilną žaidimo versiją“, – sakė kūrėjai.

    „Kai tik atsisiunčiate pataisymą, galite žaisti neprisijungę, jeigu to norite“, – pridūrė jie.

    Toks sprendimas padeda leidėjams suvaldyti vieną didžiausių rizikų prieš premjerą, kai anksti išsiųstos dėžutės lemia siužeto ir turinio nutekėjimus. Kai esminiai failai aktyvuojami tik starto dieną, net ir gavus diską anksčiau, galimybės masiškai platinti spoilerius ar pilną turinį tampa ribotos.

    Kodėl tai pykdo žaidėjus

    Kita medalio pusė yra vartotojų lūkesčiai, susiję su fizinėmis kopijomis. Pirkėjai tikisi, kad diskas leis žaisti iškart, o ne taps laikmena, kuri be papildomų atsisiuntimų praktiškai nenaudinga.

    Diskusijas dar labiau kaitina ilgalaikio išsaugojimo klausimas: jeigu kritiniai failai priklauso nuo serverių ar konkrečių platinimo kanalų, po daugelio metų fizinės kopijos gali netekti vertės. Būtent šią problemą pastaraisiais metais akcentuoja iniciatyva Stop Killing Games, raginanti užtikrinti, kad įsigyti žaidimai neprarastų funkcionalumo dėl išorinių paslaugų nutraukimo.

    Platesniame kontekste tai atspindi industrijos posūkį į skaitmeninį platinimą, pataisymus po išleidimo ir turinio atrakinimą pagal leidėjo pasirinktą grafiką. Žaidimų leidėjai vis dažniau taip kontroliuoja premjeros momentą, o žaidėjams tai tampa priminimu, kad net dėžutėje esantis produktas ne visuomet reiškia pilną žaidimą be papildomų parsisiuntimų.

    Ankstyvas priėjimas tapo verslo modeliu

    Rinkoje vis labiau įsitvirtina ir ankstyvo priėjimo strategijos, kai papildomai mokantys pirkėjai gauna teisę žaisti keliomis dienomis anksčiau. Tai leidėjams padeda generuoti pajamas dar iki oficialios išleidimo datos ir iš anksto suvaldyti serverių apkrovas.

    Vis dėlto 007 First Light atvejis parodė kitą scenarijų: anksti gauta fizinė kopija nebūtinai reiškia realų ankstyvą žaidimą. Kol neatidarytas startinis atnaujinimas, diskas lieka tik dalinai funkcionalus, o žaidėjams tenka laukti oficialaus paleidimo ir būtino parsisiuntimo.