Tag: Storm Shadow

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.

  • „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    Memorandumas dėl „Neptun-2“

    Europos ginklų pramonės koncernas „MBDA“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos konstruktoriniu biuru „Luč“ dėl naujos kartos sparnuotosios raketos „Neptun-2“ kūrimo. Susitarimas yra rėminis, todėl kol kas neatskleidžia nei finansavimo, nei darbų grafiko, nei planuojamų gamybos apimčių.

    Dokumentas aiškiai žymi kryptį: stiprinti Ukrainos toliašaudžių smūgių pajėgumus, derinant Ukrainos kovinę patirtį su Europos pramoniniais ir technologiniais resursais. Toks formatas gynybos sektoriuje dažnai tampa pirmu žingsniu link konkrečių kontraktų, tačiau pats savaime dar nėra įsipareigojimas pradėti serijinę gamybą.

    Kas yra „Neptun“ ir kodėl jis svarbus

    Naujo projekto atspirties taškas – Ukrainoje sukurta raketų šeima „Neptun“, kurios pagrindas yra R-360 „Neptun“. Sistema į tarnybą buvo įvesta 2021 metais kaip priešlaivinis ginklas, kuriam įtaką darė sovietinės kilmės konstrukcijos, bet buvo modernizuota elektronika ir padidintas nuotolis.

    2022 metų balandžio mėnesį „Neptun“ tapo plačiai žinomas po įvykių Juodojoje jūroje, kai buvo sunaikintas Rusijos kreiseris „Moskwa“. Šis epizodas ne tik pakėlė Ukrainos gynybos pramonės matomumą, bet ir paskatino didesnį užsienio partnerių susidomėjimą realiomis kovos sąlygomis patikrintais sprendimais.

    Nuo priešlaivinės iki smūgių į sausumą

    Vėlesniais karo etapais raketa buvo adaptuota smūgiams į sausumos taikinius. Viešai minėta „Ilgojo Neptuno“ versija siejama su maždaug 1 000 kilometrų nuotoliu ir apie 260 kilogramų kovine galvute, kas reikšmingai praplečia galimų taikinių spektrą.

    Priešlaivinėje konfigūracijoje raketa paprastai remiasi inercine navigacija, o galutinėje fazėje gali naudoti aktyvų radarą taikiniui aptikti. Smūgiams į sausumą dažniau akcentuojamas inercinės navigacijos ir palydovinės korekcijos derinys bei papildomi jutikliai galutiniam taikinių atpažinimui, tačiau konkrečios „Neptun-2“ schemos kol kas neskelbiamos.

    Ką gali duoti „MBDA“ ir ko trūksta viešumos

    „Neptun-2“ idėja grindžiama pramonine partneryste: Ukraina atsineša kovinėje aplinkoje patikrintą koncepciją ir integravimo patirtį, o „MBDA“ – gamybos mastą, tiekimo grandines ir technologinį „know-how“. Koncernas yra vienas didžiausių raketinės ginkluotės gamintojų Europoje ir dalyvauja kuriant bei gaminant tokias sistemas kaip „Storm Shadow“ ir „SCALP“, taip pat „Aster“, „CAMM“ ir „Exocet“.

    Vis dėlto esminiai „Neptun-2“ parametrai lieka nežinomi: neatskleidžiamas tikslus nuotolis, taikymo koncepcija, valdymo ir taikymo sistema, kovinės galvutės tipas ar integracijos su skirtingomis paleidimo platformomis sprendimai. Tokia informacija gynybos projektuose dažnai įslaptinama arba atidedama iki vėlesnių etapų, ypač kai darbai susiję su karo metu formuojamais pajėgumais.

    Šis memorandumas įsilieja į platesnę tendenciją, kai Europos gynybos pramonė vis aktyviau ieško bendrų projektų su Ukraina, o Ukrainos įmonės siekia perkelti dalį kūrimo ir gamybos į stabilesnes tiekimo grandines. Galutinis sprendimas dėl serijinės gamybos ir realių pristatymų priklausys nuo vėlesnių derybų, technologinės brandos ir politinių sprendimų.