Tag: Stovėjimo stabdis

  • P ar rankinis? Šią klaidą daro daugelis vairuotojų – remontas gali kainuoti tūkstančius

    P ar rankinis? Šią klaidą daro daugelis vairuotojų – remontas gali kainuoti tūkstančius

    Daugelis automobilių su automatine pavarų dėže vairuotojų sustoję įjungia P režimą ir tuo viską baigia. Tačiau ypač stovint įkalnėje toks įprotis gali apkrauti pavarų dėžės parkavimo mechanizmą ir vėliau sukelti nemalonių simptomų.

    P raidė reiškia „Parking“ ir skirta užfiksuoti sustabdytą automobilį, kad jis nenuriedėtų. Tipinėse automatinėse pavarų dėžėse tai daroma mechanine fiksavimo detale, kuri blokuoja su transmisija susietą elementą, tačiau tai nėra tas pats, kas stovėjimo stabdis.

    Stovėjimo stabdis veikia tiesiogiai ratus, todėl jo paskirtis ir yra laikyti automobilį vietoje, ypač nuolydyje. Problema atsiranda tada, kai vairuotojas ant įkalnės pirmiausia pasirenka P ir tik tada atleidžia stabdžio pedalą, neįjungęs stovėjimo stabdžio.

    Tokiu atveju automobilis gali nežymiai pajudėti, kol jo svoris „atsisės“ ant pavarų dėžės parkavimo fiksatoriaus. Vėliau bandant perjungti iš P į D ar R svirtis gali judėti sunkiau, o vairuotojas gali išgirsti metalo stuktelėjimą.

    Saugesnė praktika – pirmiausia įjungti stovėjimo stabdį ir tik tada pasirinkti P režimą, kad automobilio svorį laikytų stabdžių mechanizmas, o ne pavarų dėžės fiksatorius. Automobiliuose su elektriniu stovėjimo stabdžiu ar automatiniu jo įjungimu ši logika dažnai įgyvendinama pačios sistemos, tačiau vairuotojui vis tiek verta žinoti, kas vyksta.

    Vien P naudojimas nėra klaida, nes tam jis ir skirtas, tačiau rizika išauga nuolydžiuose, kai parkavimo mechanizmas be reikalo apkraunamas. Taip pat nereikėtų jungti P, kol automobilis dar visiškai nesustojo, nes tai gali sukelti papildomą apkrovą transmisijos mazgams.

    Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, dažniausiai pakanka palikti D režimą ir laikyti nuspaustą stabdžio pedalą arba naudoti „Auto Hold“, jei tokia funkcija yra. Nuolatinis perjunginėjimas į P per trumpas pauzes paprastai nėra reikalingas.

    Galimos remonto išlaidos priklauso nuo pavarų dėžės tipo ir pažeidimo masto. Ne kiekvienas garsas reiškia gedimą, tačiau jei sunkus perjungimas ar stuksenimas kartojasi, situaciją verta įvertinti servise, nes automatinės pavarų dėžės remontas dažnai kainuoja brangiai dėl sudėtingo ardymo.

    Priklausomai nuo gedimo, taisymas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o kapitalinis remontas kai kuriais atvejais pasiekia ir apie 2 300 eurų ar daugiau. Todėl paprastas įprotis teisinga seka naudoti stovėjimo stabdį gali padėti išvengti išlaidų ir nereikalingo dėvėjimosi.

  • Ketvirtas pedalas automobilyje glumina vairuotojus: kam jis buvo skirtas ir kodėl dingo

    Ketvirtas pedalas automobilyje glumina vairuotojus: kam jis buvo skirtas ir kodėl dingo

    Dauguma vairuotojų įpratę prie dviejų ar trijų pedalų: akseleratoriaus, stabdžio ir sankabos. Vis dėlto dalyje senesnių modelių galima rasti ir ketvirtą pedalą, kuris šiandien daugeliui sukelia klausimų.

    Papildomas pedalas buvo skirtas stovėjimo stabdžiui, dar vadinamam avariniu stabdžiu. Kitaip tariant, tai tas pats rankinis stabdis, tik įjungiamas ne svirtimi, o koja, todėl pavadinimas skamba paradoksaliai.

    Kaip veikė ketvirtas pedalas

    Paspaudus ketvirtą pedalą, suveikdavo mechanizmas, kuris užfiksuodavo stovėjimo stabdį ir blokuodavo ratus. Atleidimo principas priklausė nuo konkretaus modelio: vienur reikėdavo dar kartą nuspausti pedalą, kitur buvo numatytas atskiras atleidimo mygtukas ar svirtelė.

    Toks sprendimas dažniau sutinkamas senesniuose automobiliuose, o jį mėgo taikyti kai kurie gamintojai, tarp jų ir „Mercedes-Benz“. Viena priežasčių buvo praktiška: atsisakius didelės rankinio stabdžio svirties, tarp priekinių sėdynių atsirasdavo daugiau vietos daiktadėžėms ar porankiui.

    Kodėl sprendimas neprigijo

    Nors idėja atrodė logiška, ketvirtas pedalas nebuvo patogus visiems vairuotojams. Jį paspausti neretai reikėdavo didesnės jėgos, o ergonomika skyrėsi priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, todėl sprendimas plačiai neišpopuliarėjo.

    Didžiausią pokytį atnešė elektrinis stovėjimo stabdis, kuris mechaninę svirtį ar pedalą pakeitė nedideliu jungikliu. Šiuolaikiniuose automobiliuose tokia sistema dažnai pati įsijungia išjungus variklį, taip sumažindama riziką palikti automobilį neužfiksuotą.

    Nuo elektrinio stabdžio iki vieno pedalo

    Elektrinis stovėjimo stabdis tapo ir pagalbinių funkcijų dalimi, pavyzdžiui, pajudėjimo įkalnėje asistentu. Tokiu atveju automobilis trumpam sulaiko stabdžius, o vairuotojui pradėjus greitėti sistema juos atleidžia, todėl sumažėja nuriedėjimo atgal tikimybė.

    Elektromobiliuose, kur nėra įprastos pavarų dėžės logikos, dažniausiai lieka tik du pedalai. Tačiau dalis modelių siūlo vadinamąjį važiavimą vienu pedalu, kai stipresnė energijos rekuperacija leidžia automobiliui ryškiai lėtėti atleidus akseleratorių, o stabdžio pedalas dažniau paliekamas tik avarinėms situacijoms.