CP v2

Tag: Stoxx 600

  • Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Europos biržose penktadienio rytą vyravo atsargios nuotaikos: akcijos leidosi žemyn, o energijos išteklių brangimas vėl pakurstė infliacijos rizikas. Investuotojai tuo pat metu vertino staigų su DI siejamų technologijų bendrovių išsipardavimą JAV ir augančią geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose.

    Brangusi „Brent“ nafta pasiekė maždaug 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI rūšis kilo iki maždaug 92 eurų. Kainas į viršų stūmė baimė, kad platesnis konfliktas regione galėtų sutrikdyti tiekimą, taip pat ir išaugę draudimo bei transportavimo kaštai.

    Rinkose akys krypo ir į dujas: Europos orientyras, Nyderlandų TTF, lapkričio ateities sandoriuose laikėsi virš 93 eurų už megavatvalandę. Toks lygis reiškia papildomą spaudimą pramonei ir daliai namų ūkių, ypač jei brangimas užsitęstų į šildymo sezoną.

    Europos akcijos slenka žemyn

    Plataus masto Europos indeksas „Stoxx 600“ ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,4 proc. Londono FTSE 100 krito apie 0,3 proc., Frankfurto DAX prarado apie 0,5 proc., o Paryžiaus CAC 40 leidosi maždaug 0,8 proc.

    Ryškiausiai išsiskyrė prabangos prekių sektorius: „Kering“ akcijos smuko daugiau nei 10 proc. Po naujausių rezultatų rinką nuvylė „Gucci“ pardavimai, kurie trečiąjį ketvirtį, pakoregavus pagal valiutų svyravimus ir verslo pokyčius, traukėsi 6 proc., o tai sustiprino abejones dėl atsigavimo tempo.

    Prabangos segmentas pastaraisiais metais susiduria su lėtesne paklausa kai kuriose rinkose ir didesniu vartotojų jautrumu kainoms. Investuotojai tokiu metu ypač kritiškai vertina ženklus, ar didieji prekių ženklai sugeba išlaikyti maržas neaukodami pardavimų apimčių.

    DI akcijų korekcija ir JAV rinkų signalai

    JAV biržose ketvirtadienį nuotaikos buvo dar niūresnės: „S&P 500“ smuko 1,2 proc., o „Nasdaq“ krito 2,6 proc., technologijų sektoriui patiriant didžiausią spaudimą. Plačiau rinkoje vaizdas buvo mišrus, tačiau technologijų kritimas užgožė augimą kituose sektoriuose.

    DI bumo istorija vis dažniau susiduria su finansavimo kaina: brangstant skolinimuisi, duomenų centrų plėtra, elektros infrastruktūra ir pažangių lustų pirkimai tampa brangesni, o investuotojai jautriau reaguoja į bet kokį užuominą apie lėtesnį augimą. Dėl to daliai bendrovių tenka ieškoti naujų kapitalo pritraukimo būdų ir aiškiau pagrįsti DI investicijų grąžą.

    Technologijų milžinų rezultatai artimiausiomis dienomis gali tapti svarbiu testu rinkai: dėmesys bus sutelktas į tai, kiek agresyviai įmonės didina kapitalo išlaidas DI infrastruktūrai ir ar pajamų augimas spėja paskui investicijų tempą. Taip pat laukiama JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų, kuris gali keisti rizikingų aktyvų patrauklumą.

    Obligacijų rinkos nerimas Europoje

    Valstybių skolos ir biudžetų tvarumas išlieka viena pagrindinių obligacijų rinkų temų, ypač kai ekonomikos augimas lėtėja, o politinis spaudimas didinti išlaidas nemažėja. Tai kelia klausimų dėl ilgesnio laikotarpio palūkanų normų lygio ir refinansavimo kainos.

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,07 proc., o Vokietijos atitikmuo siekė apie 3,33 proc., skirtumui viršijant 170 bazinių punktų. Italijos 10 metų pajamingumas buvo nukritęs žemiau 4,6 proc., tačiau rinkos išlieka jautrios tiek ekonominiams duomenims, tiek politinėms žinutėms.

    JAV obligacijos ketvirtadienį sulaukė pirkėjų, investuotojams ieškant saugesnio prieglobsčio po technologijų kritimo: 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito iki maždaug 4,97 proc. Tuo pat metu nauji duomenys apie paraiškas bedarbio pašalpai rodė, kad atleidimų banga neįsibėgėja, o darbo rinka išlieka santykinai tvirta.

    Artimiausiu metu rinkos stebės išankstines verslo aktyvumo apklausas euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Jos turėtų padėti įvertinti, kaip aukštesnės energijos kainos ir brangesnis skolinimasis veikia įmonių lūkesčius, užsakymus ir kainodarą.

  • Europos biržos raudonuoja: Prancūzijos riaušių sąskaita šokiruoja verslą ir rinkas

    Europos biržos raudonuoja: Prancūzijos riaušių sąskaita šokiruoja verslą ir rinkas

    Pirmadienį Europos akcijų biržos prekybą pradėjo smukimu, investuotojams vertinant Prancūziją sukrėtusių riaušių žalą ir augančią politinę įtampą. Rinkos jautriai reagavo tiek į pranešimus apie niokojamas parduotuves, tiek į signalus, kad šalies skolinimosi kaina gali kilti toliau.

    Platesnis Europos akcijų indeksas „Stoxx 600“ sesijos pradžioje buvo nusileidęs daugiau nei 0,6 proc., o „Euro Stoxx 50“ smuko apie 0,1 proc. Prancūzijos „CAC 40“ taip pat judėjo žemyn, investuotojams vertinant tiesioginę žalą mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriams.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – mažmeninės prekybos grupė „Carrefour“, pranešusi, kad taikiniais tapo apie 50 jos parduotuvių, o akcijos dėl to krito daugiau nei 2 proc. Verslo atstovai kalba ne tik apie išdaužytus langus ar išgrobstytas prekes, bet ir apie sutrikusias tiekimo grandines, prastovas bei didėjančias draudimo išlaidas.

    Skolinimosi kaina kyla, nervai įtempti

    Įtampos daugėjo ir obligacijų rinkoje: Prancūzijos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 4,86 proc., o tai investuotojams signalizuoja didesnę riziką ir brangesnį valstybės finansavimą. Rinkos dalyviai atidžiai stebi politines diskusijas dėl biudžeto, nes fiskalinė disciplina dabar tampa vienu svarbiausių euro zonos stabilumo klausimų.

    Rizikos barometru laikomas pajamingumų skirtumas su Vokietijos skola siekė apie 143,5 bazinio punkto. Anksčiau spalio pradžioje jis buvo perkopęs 150 bazinių punktų ribą, o tokie lygiai paprastai rodo išaugusį investuotojų nerimą dėl šalies gebėjimo suvaldyti deficitą ir skolą.

    Papildomą įtampą kuria ir kredito reitingų agentūrų sprendimų laukimas: „Moody’s“ šią savaitę peržiūri Prancūzijos kredito reitingą, kuriam šiuo metu taikoma neigiama perspektyva. Tokios peržiūros rinkose dažnai tampa katalizatoriumi obligacijų pajamingumams ir valiutai, nes nuo reitingų priklauso dalies institucinių investuotojų investavimo taisyklės.

    Verslas skaičiuoja žalą po riaušių

    Prancūzijos institucijos skelbė, kad į protesto eitynes visoje šalyje susirinko apie 550 000 žmonių, tačiau dalyje miestų demonstracijos virto riaušėmis ir plėšimais. Pranešta apie 2 400 sulaikytų asmenų, o pareigūnų ir gelbėtojų sužeistųjų skaičius, skirtingais vertinimais, siekė nuo kelių šimtų iki beveik 1 000.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pripažino, kad kai kuriose vietose pritrūko pasirengimo ir kontrolės, bei siūlė atsistatydinti, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas atsistatydinimo nepriėmė. Sprendimas motyvuotas tuo, kad saugumo struktūroms reikia nepertraukiamos vadovavimo grandies, kol situacija stabilizuojama.

    Prekybos sektorius skaičiuoja šimtus milijonų eurų galinčius siekti nuostolius: pasak Prancūzijos mažmeninės prekybos federacijai vadovaujančio „Carrefour“ vadovo Alexandre’o Bompard’o, nuo plėšimų ir niokojimo nukentėjo apie 1 500 parduotuvių. Jis pabrėžė, kad valstybė privalo užtikrinti prekybininkų ir darbuotojų saugumą.

    „Vien „Carrefour“ atveju remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų“, – sakė Alexandre’as Bompard’as.

    Į viešus raginimus reaguoti nedelsiant įsitraukė ir kiti prekių ženklai: drabužių gamintojo „Lacoste“ vadovas Thierry Guibert teigė, kad būtina skubiai stiprinti apsaugą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. Mažesnių verslų atstovai situaciją apibūdino dar aštriau, kalbėdami apie uždelstą policijos reakciją ir jausmą, kad jie palikti tvarkytis vieni.

    Politiniu lygmeniu Paryžiuje planuoti krizės valdymo susitikimai su verslo asociacijomis, bankais ir draudikais, o profsąjungos paskelbė kvietimą nacionaliniam streikui lapkričio 5 dieną. Investuotojai tokias žinias vertina kaip papildomą riziką vartojimui ir ekonomikos augimui, ypač jei neramumai persikeltų į ilgesnį laikotarpį.

    Kitose Europos rinkose nuotaikos taip pat buvo niūrios: Jungtinės Karalystės, Italijos ir Ispanijos pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje fiksavo apie 0,4–0,6 proc. kritimą, o Vokietijos „DAX“ smuko dar ryškiau. Valiutų rinkoje euras silpnėjo JAV dolerio ir Jungtinės Karalystės svaro atžvilgiu, o dėmesys krypo ir į artėjantį Europos Centrinio Banko posėdį, kuris suplanuotas spalio 29 dieną.

  • Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Rinkos atvėso po ralio

    Europos akcijų biržos penktadienį pradėjo prekybą nuosaikiais nuostoliais, investuotojams po ankstesnės dienos kilimo fiksuojant pelnus ir vertinant naujausius centrinių bankų signalus. Nuotaikas papildomai veikė atslūgusi įtampa žaliavų rinkoje ir svyruojantys obligacijų pajamingumai.

    Platus Europos indeksas STOXX 600 ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,2 proc. Tuo metu Vokietijos DAX krito apie 0,42 proc., EURO STOXX 50 – apie 0,19 proc., Prancūzijos CAC 40 – apie 0,34 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – apie 0,18 proc.

    Daug dėmesio – duomenims ir palūkanoms

    Rinkos dalyviai stebėjo ekonominius rodiklius, kurie signalizuoja, ar infliacijos spaudimas iš tiesų silpsta. Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys, palyginti su liepa, augo 0,5 proc., o per metus – 2,4 proc., pranokdamos lūkesčius.

    Vokietijoje gamintojų kainos per metus pakilo 4,6 proc., o tai investuotojams priminė, kad kainų spaudimas tiekimo grandinėse gali išlikti ilgiau, nei norėtų rinkos. Tokie duomenys paprastai didina tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesniame lygyje.

    Obligacijų rinka ir nafta keičia toną

    Po pastaruoju metu matyto išsipardavimo obligacijų rinkose situacija kiek stabilizavosi: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas traukėsi iki maždaug 4,94 proc., o Japonijos analogiškas rodiklis smuktelėjo iki maždaug 2,97 proc. Euro zonoje pajamingumai išliko aukšti: Vokietijos 10 metų obligacijos siekė apie 3,49 proc., Prancūzijos – apie 4,47 proc., Italijos – apie 4,36 proc.

    Naftos kainos taip pat leidosi, o tai sumažino infliacines baimes ir bent iš dalies palengvino spaudimą akcijoms. „Brent“ naftos ateities sandoriai Europos rytą smuko daugiau nei 2 proc. iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta krito beveik 2 proc. iki maždaug 90 eurų už barelį.

    „Rinkos šiandien bando suderinti du dalykus: mažėjančią žaliavų įtampą ir vis dar griežtą pinigų politikos kryptį“, – sakė rinkos analitikas.

    Japonijos sprendimas ir auksas

    Azijoje dėmesio centre atsidūrė Japonijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 1,0 iki 1,25 proc. – iki aukščiausio lygio per 31 metus. Tokie sprendimai svarbūs pasaulinėms rinkoms, nes gali keisti kapitalo srautus ir finansavimo kainą tarptautiniams investuotojams.

    Mažėjant JAV ir Japonijos obligacijų pajamingumams, brangieji metalai sulaukė palaikymo. Auksas brango apie 1,2 proc., o sidabras – apie 2,8 proc., investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių svyruojant palūkanų normų lūkesčiams.

    JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį nuotaikos gerėjo: S&P 500 ūgtelėjo 1,1 proc., „Dow Jones“ pridėjo 0,6 proc., o „Nasdaq“ šoktelėjo 1,7 proc. Investuotojus iš dalies nuramino atslūgusios naftos kainos ir kiek sušvelnėjęs spaudimas obligacijų rinkoje.

  • Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.

    Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.

    Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.

    Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.

    Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai

    Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.

    Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.

    Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.

    Ko tikisi investuotojai toliau?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.

    Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.

    Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.

  • „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ perspėja: Europos akcijose ryškėja kritimo ženklai – kas kelia didžiausią riziką

    „Bank of America“ strategai perspėja, kad Europos akcijų rinkoje garsėja signalai, rodantys padidėjusią staigesnės korekcijos ar kainų kritimo riziką artimiausiomis savaitėmis. Banko vertinimu, tai matyti iš jų stebimo impulso indikatoriaus, kuris nukrito į vadinamąją pavojingą zoną.

    Kalbama apie Europos impulso įsitikinimo indikatorių, kuris matuoja, kiek tvarus yra nesenas akcijų kainų judėjimas ir kokia tikėtina jo kryptis ateityje. Strategų teigimu, rodiklis smuko iki 17, o riba, žemiau kurios istoriškai dažniau didėja staigesnio apsisukimo tikimybė, yra 30.

    Kas stumia signalą į pavojų?

    „Bank of America“ nurodo, kad neigiamą signalą sustiprina visi trys indikatoriaus komponentai: numanomas kintamumas, impulso kintamumas ir tendencijos apsisukimo rizika. Kitaip tariant, rinkoje daugėja požymių, kad kainų kryptis gali tapti labiau priklausoma nuo staigių svyravimų, o ne nuo nuoseklios tendencijos.

    Banko kiekybinės analizės strategė Paulina Strzelinska pabrėžė, kad išryškėja kintamumo nulemtos režimo kaitos rizika, taip pat matyti tendencijos greitėjimo požymių. Vis dėlto, anot jos, tai dar neatrodo kaip pilnai susiformavęs impulso burbulas.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Impulsas yra vienas svarbiausių veiksnių kiekybinėje prekyboje, greta vertės ir kintamumo signalų, kuriais remiasi ir mašininio mokymosi metodus taikantys fondai. Kai impulso signalai silpnėja, tokie fondai dažnai mažina riziką arba perbalansuoja portfelius, o tai gali sustiprinti rinkos judėjimą.

    „Bank of America“ analizė taip pat fiksuoja, kad į Europą orientuoti akcijų fondai per pastarąją savaitę patyrė daugiau nei 1,4 mlrd. eurų išėmimų. Tai jau penkta iš eilės savaitė, kai matomi grynieji pinigų srautai į išėjimą, o tokia dinamika paprastai signalizuoja atsargesnę nuotaiką regione.

    Obligacijų nervingumas persimeta į akcijas?

    Perspėjimas pasirodė tuo metu, kai rinkoje daugėja kalbų apie galimą korekciją, ypač jei obligacijų rinkos svyravimai sustiprėtų. Investuotojai dažnai stebi, ar kylant pajamingumams ir didėjant neapibrėžtumui obligacijų rinkoje, rizikingesnis turtas, įskaitant akcijas, nepradės reaguoti vėluodamas.

    CNBC cituotas „Premier Miton Investors“ investicijų vadovas Neil Birrell akcentavo, kad obligacijų ir akcijų rinkos šiuo metu siunčia skirtingus signalus apie ekonominį foną. Jo teigimu, tai gali būti tik laiko klausimas, kada obligacijų rinkos nervingumas labiau persiduos akcijoms.

    Nors tokie indikatoriai nėra tiksli prognozė, jie dažnai naudojami kaip rizikos termometras, ypač vertinant 4–8 savaičių laikotarpį. Investuotojams tai gali reikšti didesnį poreikį atkreipti dėmesį į portfelio riziką, sektorių koncentraciją ir kintamumo šuolių tikimybę Europos rinkose.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.