CP v2

Tag: Strateginė partnerystė

  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą per Tumeno upę, kuris tapo nauju sausumos ryšiu tarp abiejų šalių. Valdžios atstovai skelbia, kad jis turėtų palengvinti krovinių ir keleivių judėjimą per bendrą sieną.

    Naujoji perėja pavadinta Jakovo Novičenkos vardu, o Šiaurės Korėja jį pristato kaip žmogų, 1946 metais išgelbėjusį Kim Ir Seno gyvybę. Tiltas sujungė Rusijos Chasaną ir Šiaurės Korėjos Tumangangą, tapdamas simboliniu abiejų režimų suartėjimo ženklu.

    Skelbiama, kad dviejų eismo juostų tiltas yra apie 1 kilometro ilgio, o visa infrastruktūra su privažiavimais siekia 4,7 kilometro. Rusijos pusėje įrengta 424 metrų atkarpa, Šiaurės Korėjos pusėje – 581 metro, o pasienio perėjai numatyta 10 eismo juostų.

    Rusijos institucijos teigia, kad per parą čia teoriškai galėtų būti aptarnaujama iki 300 transporto priemonių. Pranešama, jog krovinių vežimas turėtų startuoti iš karto, o pilnas keleivių eismas planuojamas iki metų pabaigos.

    Iki šiol pagrindinis sausumos ryšys tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio tiltas per Tumeno upę, todėl nauja kelių jungtis išplečia transporto pasirinkimus. Rusijos pusėje privažiavimas siejamas su federaline trasa, kuri integruojama į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus logiką.

    Statybos, kaip skelbiama, pradėtos 2025 metų pavasarį po politinių susitarimų, pasiektų po Vladimiro Putino vizito Pchenjane 2024 metais. Tais pačiais metais abi šalys taip pat paskelbė sudariusios strateginės partnerystės susitarimą.

    Tilto atidarymas vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui gilėjant, įskaitant ir karinį aspektą. Pchenjanas yra pranešęs apie savo pajėgų dalyvavimą Rusijos pusėje, o Vakarų ir Ukrainos vertinimu, tai rodo platesnį paramos paketą Maskvai kare prieš Ukrainą.

    Nors oficialiuose pranešimuose tiltas pristatomas kaip ekonominis ir transporto projektas, dalis analitikų kelia klausimą dėl galimos dvigubos paskirties logistikos. Ukrainos tyrėjų organizacija Truth Hounds yra viešai vertinusi, kad tokia infrastruktūra gali tapti sunkiau atsekamu logistiniu koridoriumi, turinčiu ir karinės reikšmės.

  • SOCAR žengia į JAV dujų gavybą: 1,4 mlrd. eurų sandoris su Comstock ir aiškus tikslas

    SOCAR žengia į JAV dujų gavybą: 1,4 mlrd. eurų sandoris su Comstock ir aiškus tikslas

    Azerbaidžano valstybinė naftos ir dujų bendrovė „SOCAR“ paskelbė žengianti į JAV gamtinių dujų gavybos rinką: pasirašytas ketinimų protokolas dėl strateginės partnerystės su „Comstock Resources“. Susitarimas apima investiciją į Haynesville skalūnų baseino aktyvus Teksase ir Luizianoje – viename svarbiausių JAV dujų regionų, glaudžiai susietame su SGD eksporto infrastruktūra.

    Pagal paskelbtas sąlygas „SOCAR“ įsigytų 20 proc. „Comstock“ Legacy Haynesville gavybos aktyvų ir 15 proc. Western Haynesville aktyvų. Taip pat numatytas 15 proc. paketas „Comstock“ 73 proc. valdomoje „Pinnacle Gas Services“ dalyje, kuri siejama su dujų tiekimo ir paslaugų grandine regione.

    Western Haynesville dalyje įdėtas ir rezultatų mechanizmas: „SOCAR“ 15 proc. paketas, pasiekus 15 proc. investicijų grąžą ir įvykdžius numatytas sąlygas, turėtų sumažėti iki 7,5 proc. Tai signalizuoja, kad sandoris struktūruojamas taip, jog didesnė pradinė rizika būtų kompensuojama aiškiai apibrėžtu grąžos tikslu.

    Sandorio vertė ir terminai

    Bendra sandorio vertė, įskaitant įprastus kainos koregavimus, siekia 1,65 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,5 mlrd. eurų. „SOCAR“ nurodė planuojanti šį įsigijimą finansuoti pritraukdama finansavimą, o galutinį pirkimo ir pardavimo susitarimą šalys siekia suderinti ir pasirašyti ne vėliau kaip iki spalio 31 dienos.

    Numatoma, kad sandorio užbaigimas galėtų įvykti iki gruodžio 31 dienos, tačiau jis priklausys nuo įprastų išankstinių sąlygų įvykdymo. Energetikos sektoriuje tai dažniausiai reiškia reguliacinius patvirtinimus, trečiųjų šalių sutikimus, finansavimo dokumentų užbaigimą ir kitus procedūrinius žingsnius.

    Ką tai keičia „Comstock“?

    „Comstock“ šį susitarimą sieja su skolos mažinimu ir investicijų tęstinumu. Skelbiama, kad įvykus sandoriui bendrovės skola sumažėtų nuo 3,1 mlrd. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 2,8 mlrd. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Įmonė pabrėžia, kad išlaikys operatoriaus statusą, kitaip tariant, toliau valdys kasdienę gavybos ir plėtros veiklą, kartu palaipsniui mažindama savo dalį. Toks modelis JAV skalūnų gavyboje yra įprastas: operatorius valdo projektą, o finansiniai partneriai prisideda kapitalu ir dalijasi rizika bei grąža.

    Partnerystės logika: prieiga prie tarptautinių rinkų

    Šalys taip pat deklaruoja ketinančios bendradarbiauti plečiant „Comstock“ prieigą prie tarptautinių gamtinių dujų rinkų. Pastaraisiais metais JAV tapo viena svarbiausių pasaulio SGD tiekėjų, o papildomos investicijos į gavybą tokiuose baseinuose kaip Haynesville yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu eksporto poreikiu ir tiekimo patikimumu.

    Strategiškai „SOCAR“ toks žingsnis reiškia diversifikaciją: dalyvavimas JAV gavybos grandinėje leidžia turėti tiesioginę ekspoziciją į didžiausią ir likvidžiausią dujų rinką, kartu stiprinant pozicijas tarptautinėje dujų prekyboje. Tuo tarpu „Comstock“ gauna kapitalą ir finansinį „kvėpavimą“ plėtrai, išlaikydama kontrolę operaciniu lygmeniu.