Tag: Strateginės atsargos

  • Lenkijos Vyriausybė griežtina naftos ir degalų atsargų tvarką: laukia daugiau patikrų

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užlopyti spragas naftos ir degalų atsargų sistemoje ir sustiprinti kontrolę. Pokyčiai numato griežtesnį prižiūrėjimą, kad privalomos atsargos iš tiesų būtų sukauptos ir išlaikomos.

    Kaip nurodoma projekte, kurį parengė Energetikos ministerija, atsargų valdymas turėtų tapti efektyvesnis, o taisyklės – paprastesnės. Apie sprendimą pranešta Lenkijos portale WNP.pl.

    Privalomos atsargos – tai strateginės žalios naftos ir paruoštų degalų rezervų apimtys, kurios paprastai naudojamos tuomet, kai rinkoje atsiranda trūkumas arba kainos šokteli itin smarkiai. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios atsargos yra viena svarbiausių šalies energetinio saugumo dalių.

    Teigiama, kad naujos nuostatos turėtų užtikrinti atsargų kaupimo tęstinumą, sumažinti galimybes verslui išvengti pareigų ir pagerinti intervencinių atsargų administravimą. Kartu numatoma aiškiau apibrėžti įmonių atsakomybę.

    Prievolės nuo pirmosios degalų partijos

    Vienas esminių pakeitimų – suvienodinti principai, kada įmonėms atsiranda pareiga kaupti privalomas atsargas ir mokėti atsargų įmoką. Pagal projektą, ši prievolė galiotų pradedantiems degalų gamybą ar naftos ir degalų įvežimą nuo pirmojo produkto vieneto.

    Tokios pat taisyklės būtų taikomos ir įmonėms, kurios atnaujina veiklą po ilgesnės nei dvejų metų pertraukos. Taip pat siūloma riboti galimybes „stumdyti“ tiekimus laike, siekiant išvengti su atsargomis susijusių sąnaudų.

    Energetikos ministerija aiškina, kad pokyčiai yra atsakas į stebėsenos metu identifikuotas rinkos praktikas, kai susiję subjektai pradėdavo ir baigdavo veiklą taip, kad neatsirastų visas atsargų kaupimo įsipareigojimas. Tokie veiksmai, anot projekto rengėjų, galėjo mažinti nacionalinių atsargų lygį ir iškreipti konkurenciją.

    Nutraukus veiklą atsargos „neišnyks“

    Projektas numato ir tvarką atvejams, kai įmonė, įpareigota laikyti atsargas, sustabdo ar visam laikui nutraukia veiklą. Tokiu atveju reikalaujamas atsargas ji turėtų išlaikyti 12 mėnesių nuo veiklos pertraukos pradžios arba nuo įrašo registre apie ketinimą veiklą baigti.

    Įmonė galėtų kreiptis į Vyriausybinę strateginių rezervų agentūrą (RARS) dėl privalomų ar jai priklausančių komercinių atsargų išpirkimo. Agentūra vertintų, ar tokį pirkimą galima atlikti, atsižvelgdama į turimas lėšas, agentūrinių atsargų poreikį, degalų rūšį ir kiekį, jų vietą bei susijusius kaštus ir įsipareigojimus pagal sutartis.

    Jei agentūra įsigytų degalus, jie būtų įtraukiami į agentūrines atsargas. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad įmonėms pasitraukus iš rinkos atsargų kiekis staiga reikšmingai sumažėtų.

    Taip pat numatyta stiprinti RARS vaidmenį: agentūra galėtų pirkti iš įmonių privalomas arba komercines atsargas ir tam tikromis sąlygomis perimti su šiomis atsargomis susijusių sutarčių teises bei pareigas. Vyriausybė teigia, kad tai turėtų padėti lanksčiau užtikrinti sistemos tęstinumą.

    Griežtesnės patikros prieš išbraukiant iš registro

    Pataisos numato ir didesnę priežiūrą įmonėms, kurios yra įrašytos į intervencinių atsargų sistemos registrą. Prieš išbraukiant įmonę iš registro, RARS turėtų atlikti patikrą.

    Agentūra galėtų atsisakyti išbraukti įmonę, jei ji nevykdė įstatyminių pareigų, turi pradelstų skolų dėl atsargų įmokos, vyksta patikrinimas ar procedūros, arba jei nustatomi duomenų neatitikimai. Tam tikrais atvejais būtų numatyta galimybė įmonėms ištaisyti trūkumus ar paaiškinti neatitikimus.

    Projektu taip pat siūloma riboti galimybes vėl pradėti veiklą subjektams, kurie per penkerius metus bent du kartus buvo išbraukti iš registro. Analoginiai ribojimai būtų taikomi ir kai kuriems susijusiems subjektams, numatant išimtis pagrįstiems organizaciniams pokyčiams, restruktūrizacijai ar paveldėjimo atvejams.

    Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų praėjus 21 dienai po paskelbimo Lenkijos oficialiajame leidinyje.

  • Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Prancūzija atidarė strategines dyzelino atsargas: kainos degalinėse smunka

    Strateginių atsargų žingsnis

    Prancūzija pradėjo naudoti strategines dyzelino atsargas, siekdama sušvelninti staigius kainų šuolius degalinėse. Po šio sprendimo dalis didžiųjų degalų pardavėjų pranešė mažinantys dyzelino kainas jau artimiausiomis dienomis.

    Spalio 31 dieną vidutinė dyzelino kaina šalyje siekė apie 2,37 euro už litrą. Rinka į šį signalą sureagavo greitai, nors kainų dinamika toliau priklausys nuo didmeninių kotiruočių ir geopolitinės situacijos.

    „TotalEnergies“ ir prekybos tinklų reakcija

    „TotalEnergies“ valdoma „Access“ degalinių grandinė skelbė jau buvusi žemiau vidurkio ir kainą sumažinusi iki maždaug 2,15 euro už litrą. Tai buvo apie 10 euro centų mažiau nei kitose grupės degalinėse.

    Įmonė aiškino nusprendusi kainą mažinti nelaukdama fizinio strateginių atsargų pristatymo, kad klientai galėtų greičiau pajusti jų poveikį. Tokia praktika dažnai taikoma tada, kai tikimasi, kad papildomas tiekimas stabilizuos didmeninę kainodarą.

    Prekybos tinklas E. Leclerc pranešė dyzelino kainą mažinsiantis 21 euro centu už litrą savo maždaug 742 degalinėse Prancūzijoje. Panašų sprendimą paskelbė ir „Coopérative U“.

    Tinklai pabrėžė, kad nuolaidos bus taikomos kasdien, tačiau galutinė kaina vis tiek svyruos kartu su rinkos pokyčiais. Kitaip tariant, vienkartinis kainos sumažinimas negarantuoja ilgalaikio pigimo, jei brangtų nafta ar dyzelino didmeninė kaina.

    Kiek ir kokia kaina parduodama?

    Vyriausybė spalio viduryje paskelbė į rinką išleidžianti apie 10 milijonų barelių dyzelino iš strateginių atsargų. Skelbta, kad šie kiekiai buvo įsigyti dar iki karo Artimuosiuose Rytuose eskalacijos, todėl jų savikaina mažesnė nei tuo metu buvę rinkos lygiai.

    Nurodyta, kad atsargų dyzelinas parduodamas maždaug po 0,28 euro už litrą, kai spalio viduryje rinkos vidurkis buvo apie 1,1 euro už litrą. Šis skirtumas ir sudaro prielaidas laikinai sumažinti kainas degalinėse, ypač tiems tinklams, kurie gali greitai perkelti pigesnio tiekimo efektą vartotojams.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad strateginių atsargų naudojimas yra trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šokus ir užtikrinti tiekimo saugumą. Ilgalaikę kainų kryptį lemia pasaulinė naftos rinka, perdirbimo pajėgumai Europoje, logistikos kaštai ir paklausa transporto sektoriuje.

  • ES paleis strateginių atsargų: į rinką išleis 42,6 mln. barelių, bet tai tik kelioms dienoms

    Europos Sąjunga planuoja į rinką palaipsniui išleisti 42,6 mln. barelių naftos iš strateginių atsargų. Sprendimas pristatomas kaip atsakas į padidėjusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos išaugusią tiekimo bei kainų riziką, ypač dyzelinui.

    Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pabrėžė, kad valstybės narės sutaria dėl atsargų panaudojimo ir kartu su Tarptautine energetikos agentūra stebės poveikį rinkai. Vis dėlto jis pripažino, kad vien šis žingsnis greitai nenumuš degalų kainų prieš žiemą.

    Kiek tai realiai pakeis?

    42,6 mln. barelių mastas skamba įspūdingai, tačiau, vertinant visos Europos vartojimą, tai prilygsta maždaug kelių dienų poreikiui. Dėl to rinkos dalyviai tokią priemonę dažniau vertina kaip signalą ir trumpalaikį amortizatorių, o ne kaip sprendimą, galintį iš esmės pakeisti kainų kryptį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas dyzelinui, nes būtent jo kainos Europoje jautriausiai reaguoja į logistikos sutrikimus ir importo srautų pokyčius. ES akcentuoja, kad dalis išleidžiamų atsargų būtų jau rafinuoti produktai, pirmiausia dyzelinas.

    Rafinerijos prašo ilgalaikės strategijos

    Tuo pat metu dalis valstybių narių ragina Europos Komisiją parengti daugiametę ES strategiją rafinavimo sektoriui. Bulgarija, Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija ir Slovakija kelia klausimą, kaip užtikrinti pakankamus perdirbimo pajėgumus pereinant prie elektrifikacijos.

    Šalys argumentuoja, kad net ir spartėjant transporto elektrifikacijai, dyzelinas dar ilgai išliks kritiškai svarbus logistikai, žemės ūkiui ir daliai pramonės, o taip pat gynybos poreikiams. Todėl siekiama aiškesnės krypties, kaip išlaikyti veikiančias rafinerijas ir investicijas, kai reguliacinė aplinka griežtėja.

    Globali įtampa ir degalų kainos

    ES sprendimas siejamas su platesnėmis Vakarų pastangomis sušvelninti kainų šokus, kuriuos kursto geopolitinė rizika pagrindiniuose naftos ir degalų gabenimo maršrutuose. Tokiose situacijose strateginių atsargų panaudojimas paprastai skirtas sumažinti staigių trūkumų tikimybę ir stabilizuoti lūkesčius.

    Vis dėlto žiemos kainas lems ne vien atsargų išleidimas, bet ir realūs srautai perdirbimo grandinėje, rafinerijų apkrovos, dyzelino importo galimybės bei transportavimo kaštai. Dėl to Europos vartotojams ir verslui signalas aiškus: atsargų injekcija gali padėti suvaldyti pikus, tačiau aukštesnių kainų rizika išlieka.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos žada parengti naftos ir degalų rezervų atlaisvinimo grafiką

    Lenkija iki lapkričio pabaigos planuoja parengti nacionalinį naftos ir degalų atsargų atlaisvinimo grafiką, kuris būtų derinamas su kitomis valstybėmis. Apie tai žurnalistams kalbėjo energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad sprendimai dar nėra galutiniai.

    Pasak ministro, šiuo metu vyksta konsultacijos su partneriais, įskaitant kai kurias Šiaurės šalis ir Nyderlandus, siekiant suderinti galimus terminus. Toks koordinavimas svarbus tam, kad atsargų panaudojimas realiai stabilizuotų tiekimą ir kainas regione, o ne taptų vien pavieniu žingsniu.

    „Kalbamės dėl atsargų atlaisvinimo, tačiau šiandien dar neturime patvirtinto grafiko“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministras taip pat nurodė, kad Lenkija Tarptautinės energetikos agentūros diskusijose yra išsakusi atskirą poziciją dėl rizikų, susijusių su degalų tiekimo grandinėmis ir logistikos poreikiais, ypač kai dalis srautų nukreipiami Ukrainai. Dėl šių priežasčių Varšuva neskuba priimti sprendimo, jei nemato „perteklinės būtinybės“ atsargas naudoti nedelsiant.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad šiemet atsargų atlaisvinimas gali ir neįvykti, ministras teigė, kad kol kas sunku prognozuoti, nes grafikas dar rengiamas. Vis dėlto jis pakartojo, kad iki lapkričio pabaigos planas turėtų būti paruoštas.

    Tarptautinės energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą akcentavo koordinuotų strateginių atsargų naudojimo sprendimų svarbą, kai rinkose didėja neapibrėžtumas dėl geopolitinių rizikų ir tiekimo maršrutų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šuolius ir užtikrinti tiekimo tęstinumą, kol rinka prisitaiko.

  • Šveicarija atlaisvina 45 mln litrų dyzelino iš strateginių rezervų: ką tai reikš kainoms ir eismui

    Šveicarijos Federalinis ekonominio aprūpinimo biuras (FONES) federalinės valdžios prašymu nusprendė atlaisvinti 45 mln litrų dyzelino iš šalies strateginių rezervų. Šis sprendimas priimtas reaguojant į įtemptą tiekimo situaciją pasaulinėse energijos rinkose ir augantį spaudimą degalų kainoms.

    Institucijos vertinimu, į rinką išleidžiamas kiekis sudaro beveik 4 proc. strateginėse atsargose sukaupto dyzelino. Skaičiuojama, kad tai atitinka maždaug 900 000 standartinių užpylimų po 50 litrų, o degalai pirmiausia turėtų pasiekti didmeninę rinką.

    Kaip veikia strateginės atsargos?

    Šveicarijoje galioja reikalavimas, kad naftos produktų atsargų pakaktų maždaug 4,5 mėnesio vidutiniam šalies vartojimui. Šios atsargos laikomos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sandėliuose, kad esant krizei būtų galima stabilizuoti tiekimą ir išvengti staigių sutrikimų.

    FONES pabrėžia, kad rezervų atlaisvinimas nėra ilgalaikis sprendimas, o greito reagavimo priemonė, skirta sumažinti momentinę įtampą tiekimo grandinėje. Tokios priemonės dažniausiai taikomos tuomet, kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl logistikos, perdirbimo pajėgumų ar geopolitinių veiksnių.

    Kainos vienos didžiausių Europoje

    Šveicarijoje degalų kainos tradiciškai priskiriamos prie didesnių Europoje, o dyzelinas ir benzinas pastaruoju metu išliko brangūs. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dyzelino litro kaina siekė apie 2,46–2,50 Šveicarijos franko, o benzino apie 2,12–2,15 franko.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį kursą, tai būtų atitinkamai apie 2,55–2,59 euro už litrą dyzelino ir apie 2,20–2,23 euro už litrą benzino. Kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono ir degalinių tinklo, tačiau bendras lygis išlieka aukštas.

    Svarstomas ir 80 km per valandą ribojimas

    Jei tiekimo sunkumai pasaulinėse rinkose užsitęstų, valdžia neatmeta papildomų priemonių, nukreiptų į degalų vartojimo mažinimą. Tarp galimų scenarijų minima ir laikina didžiausio leistino greičio mažinimo priemonė magistralėse.

    Skelbiama, kad svarstomas ribojimas galėtų paliesti apie 1 600 kilometrų automagistralių, o greitis būtų mažinamas nuo įprastų 120 iki 80 kilometrų per valandą. Tokie ribojimai paprastai vertinami kaip būdas sumažinti degalų sąnaudas ir stabilizuoti paklausą, kai rinka patiria spaudimą.

  • IEA didins naftos išleidimą iš atsargų: viršys 400 mln. barelių, bet JAV to nelaiko pakankamu

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pranešė, kad bendras į rinką išleidžiamų naftos ir degalų atsargų kiekis viršys anksčiau sutartą 400 mln. barelių ribą. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą ir siekiant stabilizuoti energijos kainas pasaulio rinkose.

    Pasak IEA, dalis šalių narių jau išleido daugiau atsargų, nei buvo įsipareigojusios, o kitos ketina padidinti apimtis artimiausiu metu. Iki šiol, agentūros duomenimis, jau buvo išleista apie 330 mln. barelių, o likusį kiekį šalys sieks pateikti į rinką laiku, atsižvelgdamos į nacionalines procedūras.

    Tarp planuojamų papildomų kiekių išskiriamas ir dyzelinas, kurio pasaulinė pasiūla jautriai reaguoja į logistikos trikdžius bei perdirbimo pajėgumų ribas. IEA nurodo, kad įsipareigojimuose numatyta daugiau nei 20 mln. barelių dyzelino atsargų, kurias ketinama išleisti kuo greičiau.

    Dyzelinas ir perdirbimas tampa lemiami

    IEA valdančioji taryba taip pat paragino šalis, turinčias pakankamus gavybos ir perdirbimo pajėgumus, didinti tiek žaliavinės naftos, tiek jau perdirbtų produktų pasiūlą. Praktikoje tai reiškia, kad vien atsargų išleidimas ne visada išsprendžia problemą, jei trūksta galimybių greitai pagaminti paklausiausių degalų rūšių.

    Degalų kainas gali kelti ne tik žaliavos stygius, bet ir vadinamieji „siaurieji kakleliai“ perdirbimo grandinėje: kai naftos yra, tačiau rinkai stinga konkrečių produktų, ypač dyzelino. Dėl to IEA komunikatuose akcentuojama, kad svarbu ne vien barelių skaičius, bet ir tai, kokios rūšies produktai pasiekia vartotojus.

    JAV signalas sąjungininkams

    Vis dėlto JAV, remiantis viešai skelbta agentūrų informacija, sąjungininkams perdavė žinią, kad dabartiniai planai, jų vertinimu, gali nepakakti kainų augimui sustabdyti. JAV pozicija grindžiama tuo, kad rinkos dalyviai įkainoja ne tik faktinius kiekius, bet ir lūkesčius dėl tolesnės pasiūlos bei galimų tiekimo sutrikimų.

    „Dabartinis išleidimo planas gali būti per silpnas, kad sustabdytų kainų kilimą“, – sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad JAV neformaliai rėmė idėją įsipareigoti išleisti dar bent 100 mln. barelių. Toks signalas svarbus ir dėl kainų psichologijos: kai rinka mato aiškų papildomos pasiūlos „užnugarį“, mažėja spekuliacinė įtampa, tačiau tam reikia pakankamai didelio ir greito masto sprendimų.

    IEA pabrėžia, kad šalys narės išlieka pasirengusios prireikus imtis papildomų veiksmų, jei situacija pasaulio energijos rinkose pablogėtų. Tuo pat metu investuotojų ir vartotojų akys krypsta į tai, ar atsargų išleidimas bus lydimas realaus perdirbtų degalų pasiūlos didinimo, nes būtent tai dažnai tiesiogiai veikia kainas degalinėse.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.

    Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.

    Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.

    Kas stumia dyzelino kainas aukštyn

    Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.

    Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.

    Ką svarstys IEA ir G7

    IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.

    G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.

    Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.

    Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai

    IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.

    „Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.

    Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.

    Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.

    IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.