CP v2

Tag: Strateginės atsargos

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    Europos Sąjungoje fiksuojant istoriškai aukštas dyzelino kainas vis garsiau svarstoma imtis skubios priemonės – į rinką išleisti dalį strateginių degalų atsargų. Europos Komisija teigia esanti pasirengusi veikti kartu su Tarptautine energetikos agentūra, jei tiekimo situacija toliau blogės.

    Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad bendras veiksmas su Tarptautine energetikos agentūra galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Agentūra savo ruožtu patvirtino, kad prireikus svarstytų papildomą avarinį atsargų išleidimą.

    Kas svarstoma ir kokio masto?

    Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kiek tiksliai atsargų būtų išleista, tačiau diplomatinėse diskusijose minėtas scenarijus, kad į rinką galėtų būti nukreipta apie 50 mln. barelių dyzelino ir papildomai panašus kiekis žalios naftos. Toks žingsnis, rinkos analitikų vertinimu, būtų reikšmingas, nes prilygtų kelių savaičių ar net mėnesio importo apimtims.

    Rinkos duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ atstovas George’as Shaw nurodė, kad tokio dydžio išleidimas būtų didelis ir galėtų greitai pakeisti nuotaikas didmeninėje rinkoje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausytų nuo to, kaip greitai degalai realiai pasiektų rinką ir ar būtų pasirenkamas vienkartinis, ar etapinis išleidimas.

    Kada vairuotojai pajustų pokytį?

    Rafinavimo ir naftos rinkų konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis teigia, kad didelis dyzelino atsargų išleidimas galėtų sumažinti didmenines kainas maždaug 18–27 eurais už barelį. Jo skaičiavimu, tai degalinėse galėtų reikšti apie 0,10–0,15 euro už litrą pigimą, o pirmieji pokyčiai pasimatytų per kelias dienas.

    „Reikšmingi kainų pokyčiai dažniausiai nuo didmeninės rinkos iki degalinių ateina per vieną ar dvi savaites“, – sakė George’as Shaw.

    Analitikai pabrėžia, kad tai būtų greita, bet laikina pagalba. Išleidus rezervus, sumažėtų saugumo pagalvė, o atsargų atstatymas gali užtrukti, ypač jei tiekimo problemos išliks.

    Kodėl dyzelinas Europoje brangus?

    Ekspertų vertinimu, Europos dyzelino krizę didina keli sutapę veiksniai. Vienas svarbiausių – ribota rafinavimo pasiūla, kai perdirbimo pajėgumai dirba arti maksimumo, todėl nėra daug erdvės greitai padidinti produkciją.

    Be to, tiekimą komplikuoja geopolitiniai rizikos veiksniai ir sutrikimai perdirbimo grandinėje. Papildomą įtampą kelia ir diskusijos Jungtinėse Valstijose dėl galimų dyzelino eksporto ribojimų, nes bet kokie tokie sprendimai galėtų dar labiau sumažinti prieinamą pasiūlą tarptautinėje rinkoje.

    Strateginių atsargų prasme, didžiosios Europos šalys paprastai turi maždaug 70–100 dienų padengimą, o minimalūs reikalavimai siejami su vidaus vartojimu ir importu. Todėl atsargų išleidimas gali būti efektyvus kainų stabilizavimo instrumentas, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį pažeidžiamumą, jei krizė užsitęstų.

    Ilgalaikiam dyzelino kainų kritimui, analitikų teigimu, reikėtų mažesnės įtampos globalioje pasiūloje, daugiau perdirbimo pajėgumų arba silpnesnės paklausos. Jei aukštos energijos kainos ir finansinių rinkų sąlygos paskatintų ekonomikos lėtėjimą, degalų paklausa galėtų mažėti, o tai prisidėtų prie tvaresnio kainų atoslūgio.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: strateginės naftos atsargos seka, o kainų šuolio rizika auga

    Jau kelias savaites išlieka sutrikę svarbūs jūrų transporto keliai Artimuosiuose Rytuose, o viena jautriausių vietų – Ormuzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Nors tokio masto logistinis smūgis paprastai greitai persiduoda degalinių kainoms, rinkos iki šiol išvengė staigaus šoko.

    Analitikų vertinimu, santykinę ramybę palaiko ne „stebuklingas“ pasiūlos atsistatymas, o ypač aktyvus strateginių atsargų naudojimas. Tai reiškia, kad dabartinis stabilumas perkamas mažėjančiu saugumo rezervu, o ilgėjant krizei rizikos kaupiasi kiekvieną dieną.

    Kas laiko kainas vietoje?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad investuotojai vis dar tikisi greito politinio sprendimo ir jūrinių maršrutų atlaisvinimo. Tokie lūkesčiai atsispindi ir išvestinių sandorių kainodaroje, kur įtampa ne visada įkainojama taip, kaip būtų galima tikėtis esant ilgalaikiam tiekimo sutrikimui.

    „Jeigu kas nors žiemą būtų pasiūlęs scenarijų, kad sąsiauris bus blokuojamas kelis mėnesius, dauguma tikėtųsi gerokai didesnių naftos kainų“, – sakė degalų rinkos ekspertas Dawidas Czopekas.

    Tačiau toks „tikėjimo scenarijus“ turi silpną vietą: jei susitarimas neįvyksta, rinkai tenka staigiai perskaičiuoti riziką. Tuomet kainų reakcija gali būti ne palaipsnė, o šuoliška – ypač jei atsargų lygiai priartėja prie ribos, kai jų naudojimas ima kelti grėsmę energetiniam saugumui.

    Atsargos senka, o trūkumas tampa fizinis

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad kritinis momentas gali ateiti tada, kai ilgesnį laiką nejudančios siuntos ima reikšti nebe finansinę, o realią prekių stoką. Kitaip tariant, problema persikelia iš biržų grafikų į sandėlius, uostus ir gamybos grandines.

    Šį poslinkį stiprina ir tai, kad tanklaiviai bei krovininiai laivai, negalėdami judėti įprastais maršrutais, keičia kryptis arba vėluoja, o tiekimo grandinėse atsiranda „skylė“, kurią užlopyti greitai sunku. Jei tokia situacija užsitęsia, verslui tenka valdyti trūkumą mažinant paklausą, o tai didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Rafinerijų ribos ir infliacijos domino

    Situaciją komplikuoja tai, kad pasauliui svarbi ne tik žaliavinė nafta, bet ir paruošti produktai, tokie kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Jei regione sutrinka rafinavimo pajėgumai arba tiekimas, rinkai ima trūkti būtent galutinių produktų, kurie tiesiogiai reikalingi transportui ir pramonei.

    Net ir dideli gamintojai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus, nes rafinerijos pritaikytos konkrečių rūšių naftai, o pakeisti žaliavos struktūrą „per naktį“ sudėtinga. Tai technologinis ir logistinis apribojimas, dėl kurio pakaitalas dažnai būna brangesnis ir lėtesnis.

    Kartu didėja infliacijos rizika: brangesnė energija ir sutrikusios žaliavų bei chemijos produktų tiekimo grandinės paprastai greitai persiduoda transporto kaštams, trąšų kainoms ir galiausiai maisto prekių krepšeliui. Jei krizė užsitęstų, centriniai bankai gali atsidurti situacijoje, kai tenka rinktis tarp ekonomikos skatinimo ir infliacijos suvaldymo.

    Ekspertai perspėja, kad dabartinis laikotarpis yra „langas“, kai dar galima išvengti blogiausio scenarijaus. Jei maršrutai nebus atlaisvinti ir atsargų naudojimas tęsis tuo pačiu tempu, kainų stabilumas gali pasirodyti laikinas, o vartotojų sąskaitos už degalus ir energiją – vėl tapti vienu svarbiausių ekonominių klausimų.

  • Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad pasaulinė naftos rinka šią vasarą gali priartėti prie pavojingos ribos, jei tiekimas neatsistatys, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį ir toliau bus ribojamas. Agentūros vadovas Fatih Birol Londone akcentavo, kad dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose rinkos gali patekti į vadinamąją raudonąją zoną.

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų transporto koridorių, todėl bet kokie apribojimai ten greitai persiduoda kainoms, draudimo įkainiams ir pristatymo terminams. IEA vertinimu, rizika išauga tada, kai paklausa išlieka aukšta, o tiekimo grandinėje mažėja atsargų amortizavimo galimybės.

    Kas yra raudonoji zona?

    Fatih Birol pabrėžė, kad didžiausias pavojus nebūtinai yra staigus kainų šuolis per kelias dienas, bet nuoseklus atsargų mažėjimas iki lygio, kai rinka tampa itin jautri bet kokiam papildomam sukrėtimui. Tokiu atveju užtenka vieno incidento logistikoje ar gamyboje, kad kainų svyravimai taptų staigūs, o tiekimas kai kuriose rinkose sutriktų.

    „Jei tiekimas negrįš į normą, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį liks smarkiai apribotas, naftos rinka gali atsidurti raudonojoje zonoje“, – sakė Fatih Birol.

    Pasak IEA, papildomą įtampą didina tai, kad dalis valstybių jau naudojo strategines atsargas siekdamos stabilizuoti rinką. Kai strateginiai ir komerciniai rezervai sumažėja, šalys turi mažiau instrumentų greitai sušvelninti kainų šoką ir fizinio tiekimo trūkumus.

    Strateginės atsargos ir infliacijos rizika

    IEA narių šalys pastaraisiais mėnesiais iš strateginių rezervų į rinką yra išleidusios apie 400 milijonų barelių naftos. Tai reikšmingas kiekis pasauliniu mastu, tačiau toks sprendimas turi ribas: atsargų papildymas vėliau gali tapti brangesnis, ypač jei kainos išlieka aukštos.

    IEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnės naftos kainos tiesiogiai veikia degalų, transporto ir logistikos sąnaudas, o tai persiduoda į platesnį prekių ir paslaugų kainų lygį. Tokia dinamika dažniausiai labiausiai smogia besivystančioms ekonomikoms, kur energijos sąnaudos sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį.

    „Atsargų mažinimas prieš vasaros sezoną ir aukštos naftos kainos didina infliacijos spaudimą bei kelia riziką ekonomikos stabilumui“, – sakė Fatih Birol.

    Ką reikštų ilgalaikiai sutrikimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys sutrikimai gali paveikti ne tik degalų kainas, bet ir tarptautinę prekybą: brangtų laivybos paslaugos, ilgėtų maršrutai, didėtų draudimo ir rizikos kaštai. Kraštutiniu atveju tai gali paveikti ir aviacijos sektorių, nes reaktyvinių degalų kainos yra itin jautrios naftos svyravimams.

    Pasak Fatih Birol, net ir sumažėjus įtampai, karo ar sabotažo paveiktos gavybos, perdirbimo ir logistikos infrastruktūros atstatymas gali trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus. Tokie terminai reiškia, kad rinka gali išlikti jautri ir po politinių sprendimų ar paliaubų.

    Tuo pat metu dalis rinkos analitikų įspėja, kad kainų lygis gali greitai pasikeisti, jei konfliktas atsinaujintų arba jei apribojimai Ormuze sustiprėtų. Tokiu scenarijumi būtų didesnė tikimybė tiekimo trūkumams ir staigesniems kainų šuoliams, kurie dažniausiai persiduoda vartotojams per degalines ir šildymo sąskaitas.

  • Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Vengrija atidaro degalų atsargas: į rinką leis 575 mln. litrų benzino ir dyzelino už ribotas kainas

    Kas nuspręsta ir kodėl

    Vengrijos ekonomikos ir energetikos ministras István Kapitány nurodė atlaisvinti dalį šalies strateginių degalų atsargų. Sprendimas paskelbtas Vengrijos oficialiajame leidinyje ir siejamas su tarptautinės rinkos situacija, kuri, institucijų vertinimu, gali sutrikdyti tiekimą šalies viduje.

    Pagal įsakymą į vidaus rinką bus išleidžiama 150 mln. litrų 95 oktaninio benzino ir 425 mln. litrų dyzelino. Iš viso tai sudaro 575 mln. litrų degalų, kurie turi padėti stabilizuoti tiekimą ir sumažinti riziką, kad degalinėse pradės trūkti produktų.

    Kainų lubos ir pardavimo tvarka

    Įsakyme numatyta, kad atlaisvintos atsargos gali būti parduodamos tik taikant oficialiai nustatytas kainų lubas. Tokia sąlyga pasirinkta tam, kad degalai realiai pasiektų vietos vartotojus, o ne būtų panaudoti spekuliatyviai ar iškraipant rinką, kai didėja regioniniai kainų svyravimai.

    Nustatytos grynosios kainos prieš mokesčius siekia apie 0,75 euro už litrą benzino ir apie 0,83 euro už litrą dyzelino. Šie dydžiai taikomi kaip orientyras pardavimui iš strateginių rezervų, o galutinę kainą vartotojams įprastai lemia mokesčių dalis ir mažmeninės prekybos kaštai.

    Kas galės įsigyti ir kokie terminai

    Degalų įsigijimas numatytas per Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos narius, kurie turi teisę pasinaudoti atlaisvinamomis apimtimis iki 2026 metų birželio 30 dienos. Degalai bus skiriami Vengrijos mažmeninės prekybos tinklui ir galutiniams vartotojams šalies viduje.

    Kartu įpareigota nedelsiant pradėti strateginių atsargų atkūrimą, kad laikinas sumažinimas netaptų ilgalaikiu pažeidžiamumu. Galutinis terminas sugrąžinti atsargas iki pilnos apimties numatytas 2027 metų birželio 30 dieną, o pajamos iš dabartinio pardavimo turi būti naudojamos būsimam atsargų atpirkimui.

    Ką signalizuoja toks žingsnis

    Strateginių atsargų atlaisvinimas paprastai yra ne kasdienė priemonė, kurią valstybės taiko tada, kai tiekimo grandinėje atsiranda papildomų rizikų arba kai norima greitai sumažinti vidinį spaudimą rinkai. Tokie sprendimai dažnai siunčia žinutę tiekėjams ir prekybininkams, kad valstybė pasirengusi įsikišti, jei sutriktų tiekimas.

    Vis dėlto ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia lieka atsargų atkūrimo disciplina ir aiški tvarka, kaip bus užtikrinamas strateginis saugumas, jei tarptautinės naftos produktų rinkos įtampa užsitęstų. Vengrijos sprendimas rodo, kad energetinio saugumo klausimas regione išlieka prioritetas, o kainų lubos tampa vienu iš įrankių vidaus rinkai apsaugoti.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • „J.P. Morgan“: naftos kaina išliks aukšta – net ir optimistiškai Brent gali laikytis apie 100 JAV dolerių

    Amerikos investicinis bankas „J.P. Morgan“ naujausioje energetikos rinkų apžvalgoje prognozuoja, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos, o vairuotojams tai reiškia menką atokvėpį degalinių švieslentėse. Banko analitikai teigia, kad net ir palankiausiu scenarijumi „Brent“ rūšies nafta iki 2026 metų pabaigos gali kainuoti apie 100 JAV dolerių už barelį.

    Ši žinutė svarbi ne tik naftos rinkai: „Brent“ yra vienas pagrindinių pasaulinių kainodaros etalonų, pagal kurį orientuojasi daugelis Europos rafinavimo įmonių. Todėl ilgiau užsitęsusi brangi nafta paprastai persiduoda ir į dyzelino bei benzino kainas, nors poveikio mastą lemia valiutų kursai, mokesčiai ir rafinavimo maržos.

    Kodėl kainos taip sunkiai krenta?

    „J.P. Morgan“ vertinimu, vienas esminių veiksnių yra įtemptas tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir logistinių maršrutų rizika. Net ir sumažėjus karo eskalacijai, sutrikimų atstatymas dažnai užtrunka: laivybai ir infrastruktūrai grįžtant į įprastą režimą gali prireikti papildomų saugumo priemonių, remonto darbų ir laiko.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstesnis strateginių atsargų panaudojimas OECD šalyse rinką papildė tik iš dalies, o šio sprendimo poveikis išblėso. Dalis valstybių atsargas laiko artimas operaciniam minimumui, kuris leidžia palaikyti tiekimą ir rafinavimo darbą ribotą laiką.

    „Net jei tanklaivių judėjimas būtų atnaujintas, vis tiek reikėtų remontuoti terminalus ir rafinerijas, o greitas gavybos atstatymas gali būti brangus ir sudėtingas“, – teigiama analitikų vertinime.

    Prognozės: apie 100 JAV dolerių už barelį

    Pagal banko skaičiavimus, „Brent“ vidutinė kaina antrąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 103 JAV dolerius už barelį, trečiąjį ketvirtį apie 104 JAV dolerius, o ketvirtąjį ketvirtį galimas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 98 JAV dolerių. Tokia dinamika reikštų, kad rinka iš esmės išlieka „brangios naftos“ režime beveik visus metus.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad papildomas spaudimas kainai kyla dėl ribotų galimybių laisvai perskirstyti pasiūlą pasaulyje, kai daliai eksportuotojų taikomi apribojimai ir sankcijos. Tokiais atvejais net ir nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didesnį kainos šuolį, nes pirkėjams lieka mažiau alternatyvų.

    Kada galima laukti pigesnės naftos?

    „J.P. Morgan“ prognozėje 2027 metai įvardijami kaip laikotarpis, kai būtų galima tikėtis labiau juntamo naftos kainų mažėjimo. Tačiau pabrėžiama sąlyga: kainoms nukristi padėtų tik tuo atveju, jei neatsirastų naujų neprognozuojamų sukrėtimų, o pasiūla galėtų būti didinama taip, kad būtų atstatomos atsargos.

    Vartotojams tai reiškia paprastą išvadą: vien geopolitinės įtampos sumažėjimas automatiškai nereiškia greito degalų atpigimo. Rinkai svarbu ne tik žinutės apie galimus susitarimus, bet ir realus fizinio tiekimo atsistatymas, atsargų lygis bei tai, kaip greitai naftos sektorius gali padidinti gavybą ir perdirbimą.

  • Kinija ignoruoja JAV sankcijas dėl Irano naftos: Pekino sprendimas, galintis sujudinti rinkas

    Kas pasikeitė Pekino politikoje

    Kinijos valdžia nurodė šalies įmonėms nesilaikyti Jungtinių Valstijų taikomų ribojimų, susijusių su Irano naftos prekyba. JAV sankcijos palietė ir privačias Kinijos perdirbimo įmones, tarp jų ir didelį naftos chemijos sektoriaus žaidėją „Hengli“.

    Iki šiol Pekinas viešai kritikuodavo vienašales sankcijas, tačiau praktikoje dalis didžiausių bendrovių jų laikydavosi, siekdamos išvengti rizikos tarptautiniuose atsiskaitymuose. Dabar signalas aiškesnis: Kinija pasirengusi atviriau ginti energetinius interesus, net jei tai kelia naują įtampą su Vašingtonu.

    Teisinis skydas ir diplomatinis signalas

    Sprendimas grindžiamas Kinijoje 2021 metais įsigaliojusiais nuostatais, kurie leidžia vietos įmonėms nepripažinti užsienio teisės aktų, jei jie laikomi nepagrįstais. Kinijos Prekybos ministerija pabrėžė, kad JAV priemonės, Pekino vertinimu, riboja įprastą prekybą su trečiosiomis šalimis ir prieštarauja tarptautinei praktikai.

    Šis žingsnis vertinamas ir kaip politinis gestas prieš aukšto lygio JAV ir Kinijos lyderių kontaktus. Analitikų teigimu, Pekinas siekia turėti daugiau spaudimo svertų derybose, o energetika čia tampa ypač jautria tema.

    „Tai reikia vertinti kaip kontrolės stiprinimą ir pasirengimą ilgesnei priešpriešai, o ne vienkartinį sprendimą“, – sakė Nacionalinio Singapūro universiteto ekspertas Ianas Chongas.

    Kodėl Kinija jaučiasi saugiau

    Ekspertai pažymi, kad Kinija į galimą tiekimo šoką žvelgia geriau pasirengusi nei dalis kitų Azijos ekonomikų. Pastaraisiais metais šalis intensyviai didino strategines naftos atsargas, kurios, įvairiais vertinimais, gali padengti daugiau nei šimto dienų poreikį įprastomis sąlygomis.

    Papildomas veiksnys yra ir Irano naftos srautai, kurie tam tikrais laikotarpiais būdavo laikomi tanklaiviuose prie Kinijos krantų, kai vidaus paklausa trumpam sumažėdavo. Toks „plaukiojantis sandėlis“ leidžia lanksčiau reaguoti į kainų šuolius ar tiekimo sutrikimus.

    Kinijai reikšminga ir vietinė gavyba, kuri padengia daugiau nei ketvirtadalį šalies naftos poreikio. Vis dėlto importo vaidmuo išlieka kritinis, todėl sankcijų ir logistikos trikdžiai tiesiogiai veikia pramonę, transportą ir infliaciją.

    Rizika rinkoms ir bankams

    Vis dėlto Pekino sprendimas turi kainą: didėja antrinių sankcijų rizika tiems, kurie padeda vykdyti atsiskaitymus ar draudimo operacijas. Kinijos bankai, dirbantys su „Hengli“ ir kitomis privačiomis perdirbimo bendrovėmis, gali atsidurti sudėtingoje padėtyje, nes tarptautinės operacijos dažnai susijusios su griežtomis atitikties taisyklėmis.

    Analitikai neatmeta, kad JAV gali plėsti ribojimus, jei matys sistemingą sankcijų apėjimą. Tokiu atveju Pekinas, tikėtina, atsakytų papildomomis priemonėmis, o tai didintų neapibrėžtumą tiek energijos, tiek finansų rinkose.

    Įtampą papildo ir išliekanti rizika svarbiausiuose jūrų keliuose, ypač tose vietose, per kurias juda reikšminga pasaulinės naftos dalis. Ilgiau trunkantys trikdžiai tokiose arterijose gali pagreitinti kainų kilimą ir slopinti pasaulio ekonomikos augimą.