Tag: Strateginės naftos atsargos

  • Artėjantis uraganas gali stabdyti JAV pakrantės rafinerijas: ką tai reikštų degalų kainoms

    Rafinerijoms gresia sutrikimai

    JAV link Meksikos įlankos artėjantis uraganas gali laikinai sutrikdyti pakrantės naftos gavybą ir rafinavimo darbus, skelbė CNN. Energetikos rinka į tai reaguoja jautriai, nes dalis infrastruktūros telkiasi būtent šiame regione.

    Didžiausia rizika kyla ne tik dėl audros vėjų, bet ir dėl priverstinių darbuotojų evakuacijų, uostų uždarymų bei elektros tiekimo trikdžių. Net ir trumpi sustabdymai gali paveikti benzino, dyzelino ir reaktyvinių degalų gamybos apimtis.

    Kodėl momentas ypač nepalankus?

    CNN cituoti rinkos analitikai atkreipė dėmesį, kad JAV perdirbimo sektorius pastaruoju metu dirbo dideliu pajėgumu, siekdamas kompensuoti geopolitinių įtampų sukeltus tiekimo svyravimus. Tokiu laikotarpiu bet koks papildomas trikdis tampa skausmingesnis, nes sistemoje lieka mažiau atsarginių pajėgumų.

    Prie spaudimo prisideda ir sumažėję strateginiai naftos rezervai. Pasak CNN, JAV strateginėse atsargose buvo likę apie 280 milijonų barelių, o tai yra žemiausi lygiai nuo 1982 metų, todėl galimybės greitai „amortizuoti“ tiekimo šoką yra ribotesnės.

    Ką daro naftos bendrovės?

    Didžiosios naftos bendrovės, įskaitant „Shell“, „Chevron“ ir „BP“, prevenciškai ėmėsi veiksmų Meksikos įlankoje: evakavo dalį personalo iš jūrinių platformų ir ribojo gavybą. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sumažinti avarijų riziką.

    Rafinerijoms ir logistikai poveikis priklausys nuo uragano trajektorijos ir intensyvumo. CNN nurodė, kad prognozėse buvo aptariamas scenarijus, jog audra gali praeiti į rytus nuo Naujojo Orleano, o tai sumažintų smūgį svarbiausiems perdirbimo mazgams, tačiau rizika regione išlieka.

    „Smūgis gali ateiti pačiu blogiausiu momentu per maždaug 25 metus“, – CNN sakė rinkos analitikas Robertas Yawgeris.

    CNN taip pat citavo „Lipow Oil Associates“ vadovą Andy Lipową, kuris vertino, kad rafinerijos prognozuojamoje uragano zonoje sudaro reikšmingą JAV perdirbimo pajėgumų dalį. Jo teigimu, bent daliai gamyklų gali tekti mažinti perdirbimo tempus, o tai tiesiogiai mažina pagamintų degalų kiekį.

    Trumpuoju laikotarpiu tokios naujienos dažnai didina kainų svyravimus didmeninėje rinkoje, o poveikis vartotojams gali pasirodyti per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo sutrikimų masto ir trukmės. Galutinę įtaką degalų kainoms lemia ir tai, kaip greitai atnaujinamas darbas uostuose, vamzdynuose bei terminaluose.

  • „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    Žemų kainų oro linijų „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad Europoje reaktyvinio kuro trūkumo šią žiemą ir iki 2027 metų vasaros jis nesitiki, nors tiekimo grandines toliau veikia karinis konfliktas su Iranu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, didžiausia problema keliautojams ir vežėjams išliks ne prieinamumas, o užsitęsusios aukštos kainos.

    Šie komentarai nuskambėjo Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Airlines for Europe (A4E). Michaelas O’Leary pabrėžė, kad kuro tiekimas, jo vertinimu, turėtų išlikti stabilus, jei neįvyks naujų nenumatytų sukrėtimų, galinčių staigiai paveikti perdirbimo pajėgumus ar logistiką.

    Kodėl tiekimas gali išsilaikyti?

    Rinkos dalyviai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad žiemą tradiciškai krenta sezoninė aviacinio kuro paklausa, todėl Europai lengviau subalansuoti atsargas. Papildomai prie to prisideda importo srautai iš Azijos, kurie, analitikų vertinimu, gali sumažinti riziką, kad atskirose rinkose pritrūks kuro.

    Europos Komisija anksčiau yra nurodžiusi, kad didesnė Europos Sąjungos naftos perdirbimo gamyklų gamyba ir alternatyvūs importo kanalai padeda patenkinti paklausą. Vis dėlto institucijos yra perspėjusios, kad bet koks reikšmingesnis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose galėtų vėl sugriežtinti pasiūlą ir didinti kainų spaudimą.

    Kainos kyla greičiau nei nafta

    Nors dėl tiekimo situacija, anot „Ryanair“ vadovo, atrodo valdoma, kuro sąnaudos aviakompanijoms išlieka viena didžiausių eilučių biudžete. Aviacinio kuro kainos, rinkos vertinimu, kilo sparčiau nei žaliavinės naftos, nes karinių veiksmų fone daugiausia rizikų tenka ne gavybai, o perdirbimui ir produktų logistikai.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos stebėsenos duomenys rodo, kad Europoje fiksuotos vienos aukščiausių vidutinių aviacinio kuro kainų pasaulyje. Rinkoje taip pat išsiplėtė vadinamasis priedas virš žaliavinės naftos kainos, o tai reiškia, kad galutinio produkto brangimas nebūtinai juda koja kojon su nafta.

    „Kuro Europoje užteks, tačiau kainos išliks aukštos dar 12–18 mėnesių“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Jo teigimu, spaudimą kainoms gali palaikyti keli veiksniai iš karto: ribotas perdirbimo pajėgumų lankstumas, atakų rizika prieš perdirbimo infrastruktūrą, taip pat tanklaivių prieinamumo ir logistikos ribojimai. Papildomą reikšmę turi ir tai, kad aviacinis kuras glaudžiai susijęs su dyzelino rinka, kurioje įtampa gali persiduoti ir aviacijai.

    Kaip tai veikia skrydžius ir keleivius?

    Aukštos kuro kainos oro linijoms reiškia didesnę riziką maršrutų pelningumui, ypač žiemos sezonu, kai paklausa mažesnė. „Ryanair“ jau yra signalizavusi, kad, siekdama sumažinti poveikį dėl brangesnio kuro, koreguoja žiemos skrydžių planus ir kiek sumažina visų metų keleivių tikslą.

    Keleiviams tai dažniausiai atsispindi keliais būdais: brangesniais bilietais populiariausiais laikais, griežtesne kainodara už papildomas paslaugas ir atsargesniu maršrutų planavimu mažesniuose oro uostuose. Rinkoje įprasta, kad vežėjai dalį rizikos dengia kuro apsidraudimu, tačiau ilgesnė brangimo banga dažniausiai vis tiek persiduoda kainoms.

    Tuo pat metu energetikos rinkose situaciją bandoma stabilizuoti ir politiniais sprendimais, įskaitant strateginių atsargų naudojimo spartinimą. Vis dėlto tokios priemonės paprastai greičiau padeda sušvelninti staigius šuolius, nei greitai grąžina kainas į ankstesnį lygį.

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 signalas rinkoms

    G7 šalių darbotvarkėje šiuo metu nėra sprendimo artimiausiu metu koordinuotai išleisti papildomas strategines naftos atsargas, tačiau ši galimybė nėra galutinai atmetama. Tai rodo Prancūzijos ekonomikos ministro Bruno Le Maire’o aplinkoje skambėjusios žinutės, kad tema gali sugrįžti, jei kainų spaudimas vėl sustiprėtų.

    Tokie pareiškimai paprastai vertinami kaip signalas rinkoms, jog didžiosios ekonomikos stebi situaciją ir turi instrumentų kainų šuoliams švelninti. Vis dėlto sprendimai dėl atsargų naudojimo dažniausiai priklauso nuo geopolitinių rizikų, tiekimo sutrikimų ir vidaus politikos spaudimo dėl degalų kainų.

    Kas vyksta naftos kainoms?

    Pasaulinėse biržose naftos kainos svyruoja reaguodamos į Artimųjų Rytų įtampas, JAV ir Irano santykių dinamiką bei OPEC ir OPEC plius gavybos politiką. Net ir trumpalaikės žinutės apie derybų strigimą ar eskalacijos riziką gali didinti kainų nepastovumą.

    Rinkos taip pat vertina paklausos perspektyvą: ją veikia ekonomikos augimo tempai, transporto sektoriaus aktyvumas, taip pat sezoniniai veiksniai. Jei kainos kyla per greitai, politinis spaudimas vyriausybėms didėja, o strateginių rezervų tema grįžta į viešą diskusiją.

    Ką reiškia strateginių rezervų išleidimas?

    Strateginės naftos atsargos paprastai naudojamos kaip „pagalvė“ tiekimo sutrikimų atvejais, tačiau kartais jos pasitelkiamos ir kainų šuoliams amortizuoti. Koordinuotas kelių šalių žingsnis gali turėti didesnį psichologinį efektą rinkai nei pavienis sprendimas, tačiau poveikis dažnai būna laikinas, jei fundamentinės priežastys nesikeičia.

    G7 atveju svarbus ir politinis aspektas: sprendimas išleisti atsargas signalizuoja, kad šalys yra pasirengusios aktyviai stabilizuoti energijos rinką. Kita vertus, per dažnas atsargų naudojimas mažina manevro laisvę ateityje, jei įvyktų rimtesni tiekimo sutrikimai.

    Kontekstas: žaliavos ir strateginė priklausomybė

    Prancūzijos ekonomikos ministras taip pat akcentavo, kad strateginė priklausomybė aktuali ne tik naftai. Pastaraisiais metais Europa ir G7 vis dažniau kalba apie retųjų žemių metalus ir kitus kritinius mineralus, kurių tiekimas svarbus pramonei, energetikos transformacijai ir gynybai.

    Prancūzija yra pristačiusi planus mažinti priklausomybę šioje srityje, daugiau dėmesio skirdama perdirbimui ir rafinavimui. Tokie projektai rodo platesnę tendenciją: valstybės siekia turėti daugiau kontrolės kritinių žaliavų grandinėse, kad geopolitiniai sukrėtimai mažiau paveiktų kainas ir pramonės pajėgumus.

    „Diskusija dėl papildomo strateginių naftos rezervų išleidimo dabar neplanuojama, bet ši tema gali iškilti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – sakė Prancūzijos ekonomikos ministras.

    Artimiausiu metu investuotojai ir vartotojai labiausiai stebės, ar įtampa tiekimo regionuose mažės, kaip keisis OPEC plius gavybos sprendimai ir ar didžiosios ekonomikos nesugriežtins ar neatšauks planų, galinčių paveikti paklausą. Jei kainos vėl pradės sparčiai kilti, G7 instrumentų rinkinys, įskaitant rezervus, gali vėl tapti aktualus.