CP v2

Tag: Strateginės naftos atsargos

  • IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA svarsto naują naftos rezervų išleidimą: Europai gresia brangus dyzelinas žiemą

    IEA signalas rinkoms

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) leidžia suprasti, kad prireikus gali vėl pasitelkti strategines naftos atsargas, jei dėl tiekimo sutrikimų rinkoje dar labiau pritrūktų žaliavos. Agentūros vadovas Fatihas Birolis pabrėžė, kad toks sprendimas įmanomas tik suderinus jį su IEA narėmis.

    Pasak jo, nuo kovo mėnesio iš strateginių atsargų jau buvo išleista apie 400 mln. barelių naftos, tačiau dalis šio kiekio dar nėra pilnai pasiekusi rinkos. IEA akcentuoja, kad papildomas išleidimas šiuo metu nėra svarbiausias darbotvarkės klausimas, bet išlieka kaip priemonė krizinėms situacijoms.

    Europa prieš žiemą – pažeidžiamiausia dėl dyzelino

    Didžiausias Europos galvos skausmas artėjant šaltajam sezonui – dyzelino pasiūlos įtampa. Europa istoriškai yra didelė dyzelino importuotoja, o tiekimo grandinės tapo trapesnės dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasikeitusių srautų po sankcijų Rusijos naftos produktams įsigaliojimo.

    Prie rizikų prisideda ir sutrikimai per Hormūzo sąsiaurį, kuris iki karo regione buvo vienas svarbiausių pasaulinių naftos gabenimo kelių. Dėl to brangsta ne tik nafta, bet ir perdirbti produktai, o dyzelino kainos ypač jautriai reaguoja į bet kokius logistikos trikdžius.

    „Europa yra viena labiausiai pažeidžiamų pasaulio vietų dėl dyzelino, nes jo importuojama labai daug, o mes įžengiame į žiemos sezoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    Importo sąskaita auga, naudos mažai

    Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas, kalbėdamas apie karo regione pasekmes, nurodė, kad Europos Sąjungos šalys nuo karo pradžios už energijos importą sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai. Pasak jo, net ir išleidus šias sumas Europa negavo papildomų naftos ar dujų kiekių – mokama daugiau už tą patį ar net mažesnį tiekimą.

    Tokia dinamika kelia riziką infliacijai, nes dyzelinas yra kritiškai svarbus krovinių pervežimui, žemės ūkiui ir daliai pramonės. Dėl to energijos kainų šuoliai greitai persiduoda į prekių ir paslaugų kainas.

    JAV dyzelino eksporto ribojimai – didžiausia baimė

    Po to, kai ES sumažino priklausomybę nuo rusiškos energetikos, reikšmingai išaugo importas iš JAV, ypač dyzelino segmente. Skelbiama, kad vasaros pabaigoje JAV sudarė apie pusę ES dyzelino importo, todėl bet koks Vašingtono sprendimas riboti eksportą Europai būtų itin skausmingas.

    Ekonomistai perspėja, kad griežtas JAV eksporto ribojimas galėtų ženkliai pakelti didmenines dyzelino kainas Europoje, o dalis šio šoko pasiektų vartotojus degalinėse. Tuo pat metu net ir JAV perdirbėjai viešai signalizuoja, kad eksporto ribojimai gali atsisukti bumerangu – mažėjant galimybei eksportuoti perteklinį dyzeliną, kristų perdirbimo apimtys, o tai reikštų spaudimą ir benzino bei aviacinių degalų kainoms.

    „Turime būti budrūs. Negalime būti ramūs“, – sakė Airijos energetikos ministras Darraghas O’Brienas.

    Ką gali daryti Europa

    Europos Komisija ir dalis valstybių narių akcentuoja, kad ilgalaikė išeitis – spartesnės investicijos į elektros gamybą, tinklų plėtrą ir energijos infrastruktūrą, kad ekonomika mažiau priklausytų nuo importuojamų iškastinių degalų. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu, ypač žiemą, dyzelino rinka išlieka viena jautriausių, o IEA rezervai tampa svarbia draudimo priemone, jei sutrikimai gilėtų.

    Rinkos dalyviai dabar stebi du pagrindinius veiksnius: geopolitikos raidą naftos gabenimo maršrutuose ir JAV politinius sprendimus dėl eksporto. Nuo jų priklausys, ar Europa į žiemą eis su valdoma rizika, ar su nauju kainų šoku degalų rinkoje.

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 signalas rinkoms

    G7 šalių darbotvarkėje šiuo metu nėra sprendimo artimiausiu metu koordinuotai išleisti papildomas strategines naftos atsargas, tačiau ši galimybė nėra galutinai atmetama. Tai rodo Prancūzijos ekonomikos ministro Bruno Le Maire’o aplinkoje skambėjusios žinutės, kad tema gali sugrįžti, jei kainų spaudimas vėl sustiprėtų.

    Tokie pareiškimai paprastai vertinami kaip signalas rinkoms, jog didžiosios ekonomikos stebi situaciją ir turi instrumentų kainų šuoliams švelninti. Vis dėlto sprendimai dėl atsargų naudojimo dažniausiai priklauso nuo geopolitinių rizikų, tiekimo sutrikimų ir vidaus politikos spaudimo dėl degalų kainų.

    Kas vyksta naftos kainoms?

    Pasaulinėse biržose naftos kainos svyruoja reaguodamos į Artimųjų Rytų įtampas, JAV ir Irano santykių dinamiką bei OPEC ir OPEC plius gavybos politiką. Net ir trumpalaikės žinutės apie derybų strigimą ar eskalacijos riziką gali didinti kainų nepastovumą.

    Rinkos taip pat vertina paklausos perspektyvą: ją veikia ekonomikos augimo tempai, transporto sektoriaus aktyvumas, taip pat sezoniniai veiksniai. Jei kainos kyla per greitai, politinis spaudimas vyriausybėms didėja, o strateginių rezervų tema grįžta į viešą diskusiją.

    Ką reiškia strateginių rezervų išleidimas?

    Strateginės naftos atsargos paprastai naudojamos kaip „pagalvė“ tiekimo sutrikimų atvejais, tačiau kartais jos pasitelkiamos ir kainų šuoliams amortizuoti. Koordinuotas kelių šalių žingsnis gali turėti didesnį psichologinį efektą rinkai nei pavienis sprendimas, tačiau poveikis dažnai būna laikinas, jei fundamentinės priežastys nesikeičia.

    G7 atveju svarbus ir politinis aspektas: sprendimas išleisti atsargas signalizuoja, kad šalys yra pasirengusios aktyviai stabilizuoti energijos rinką. Kita vertus, per dažnas atsargų naudojimas mažina manevro laisvę ateityje, jei įvyktų rimtesni tiekimo sutrikimai.

    Kontekstas: žaliavos ir strateginė priklausomybė

    Prancūzijos ekonomikos ministras taip pat akcentavo, kad strateginė priklausomybė aktuali ne tik naftai. Pastaraisiais metais Europa ir G7 vis dažniau kalba apie retųjų žemių metalus ir kitus kritinius mineralus, kurių tiekimas svarbus pramonei, energetikos transformacijai ir gynybai.

    Prancūzija yra pristačiusi planus mažinti priklausomybę šioje srityje, daugiau dėmesio skirdama perdirbimui ir rafinavimui. Tokie projektai rodo platesnę tendenciją: valstybės siekia turėti daugiau kontrolės kritinių žaliavų grandinėse, kad geopolitiniai sukrėtimai mažiau paveiktų kainas ir pramonės pajėgumus.

    „Diskusija dėl papildomo strateginių naftos rezervų išleidimo dabar neplanuojama, bet ši tema gali iškilti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – sakė Prancūzijos ekonomikos ministras.

    Artimiausiu metu investuotojai ir vartotojai labiausiai stebės, ar įtampa tiekimo regionuose mažės, kaip keisis OPEC plius gavybos sprendimai ir ar didžiosios ekonomikos nesugriežtins ar neatšauks planų, galinčių paveikti paklausą. Jei kainos vėl pradės sparčiai kilti, G7 instrumentų rinkinys, įskaitant rezervus, gali vėl tapti aktualus.