CP v2

Tag: Strėvos upė

  • Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Liūtys perkrovė Žiežmarių nuotekų valyklą: į Strėvos upę pateko aktyviojo dumblo dalis

    Gegužės 7 dieną po intensyvių liūčių Žiežmarių miesto nuotekų tinklai sulaukė neįprastai didelio paviršinių nuotekų kiekio. Dėl to staigiai išaugo Žiežmarių nuotekų valyklos apkrova, o į Strėvos upę kartu su išvalytomis nuotekomis pateko dalis aktyviojo dumblo.

    Įprastai valyklą pasiekia apie 40–60 kubinių metrų per valandą srautas, tačiau šįkart debitas šoktelėjo iki maždaug 135 kubinių metrų per valandą. Toks staigus šuolis reiškia, kad valymo procesai nespėja stabiliai „susidoroti“ su hidrauline apkrova, ypač kai į tinklus patenka dideli lietaus vandens kiekiai.

    Kas nutiko ir kaip sureaguota

    Aktyvusis dumblas yra esminė biologinio valymo dalis, todėl jo patekimas į gamtinį vandens telkinį vertinamas kaip incidentas. Pranešama, kad priemonių situacijai suvaldyti imtasi nedelsiant, o visas suvaldymo procesas truko iki 2 valandų.

    Į įvykio vietą atvyko aplinkos apsaugos specialistai, o laboratorijos atstovai paėmė mėginius. Mėginių rezultatai paprastai leidžia įvertinti, ar trumpalaikis išleidimas galėjo paveikti vandens kokybę, pavyzdžiui, pagal skendinčių dalelių, biocheminio deguonies suvartojimo ar maistinių medžiagų rodiklius.

    Kodėl liūtys taip veikia nuotekų sistemas

    Įmonė pažymi, kad į Žiežmarių miesto nuotekų sistemą nuolat patenka dideli paviršinių nuotekų kiekiai iš daugiabučių, privačių sklypų, viešųjų įstaigų teritorijų ir gatvių. Kai krituliai iškrenta palaipsniui, valykla su apkrova paprastai susitvarko, tačiau trumpalaikės liūtys sukelia momentinį perkrovimą.

    Toks reiškinys dažniausiai susijęs su neteisėtais ar techniškai netinkamais lietaus nuotekų prijungimais prie buitinių nuotekų tinklų. Klimato kaitos kontekste intensyvių kritulių epizodai tampa dažnesni, todėl savivaldybėms ir vandentvarkos įmonėms vis dažniau tenka spręsti tinklų pralaidumo ir perteklinių srautų valdymo klausimus.

    Kokie veiksmai planuojami

    UAB „Kaišiadorių vandenys“ artimiausiu metu planuoja pradėti patikrinimus, siekdama nustatyti nelegalius prisijungimus ir paviršinių nuotekų patekimą į nuotekų tinklus. Tam numatoma naudoti dūmų mašinas, kurios padeda aptikti vietas, kur lietaus vanduo ar netinkamos jungtys patenka į buitinių nuotekų infrastruktūrą.

    Taip pat planuojama Žiežmarių nuotekų valykloje įrengti talpas, kurios ateityje leistų amortizuoti staigius srautų šuolius. Tokios talpos veikia kaip laikinas rezervuaras, padedantis išlyginti debitą ir sumažinti riziką, kad dėl perkrovos sutriks biologinio valymo procesas.

  • Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1816 Liutonys–Žiežmariai–Dovainonys, ties 0,18 kilometru, pradedami tilto per Strėvos upę paprastojo remonto darbai. Dėl darbų numatomi laikini eismo ribojimai ir vairuotojų nukreipimas apylanka.

    Remonto metu eismas per vieną iš tiltų bus uždaromas, todėl transporto priemonėms teks rinktis alternatyvų maršrutą. Eismas bus organizuojamas apylanka, o vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones ir įvertinti galimus vėlavimus piko metu.

    Darbus vykdo AB „Via Lietuva“. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metais gegužės 6 dieną, o planuojama trukmė siekia apie du mėnesius, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir technologinių sprendimų.

    Paprastasis tilto remontas paprastai apima konstrukcijų ir dangos atnaujinimą, sandarinimo bei apsaugos sprendinius, taip pat kitas priemones, kurios skirtos užtikrinti saugų eismą ir sumažinti konstrukcijų dėvėjimąsi. Tokie darbai dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo labiau ribojamas eismo pralaidumas, tačiau laikini uždarymai neišvengiami, kai būtina užtikrinti darbuotojų ir eismo dalyvių saugą.

    Vairuotojams rekomenduojama sekti laikinąją kelio ženklinimo informaciją vietoje ir laikytis greičio ribojimų apylankos ruožuose. Taip pat patariama palikti didesnį atstumą tarp automobilių, nes siauresniuose apylankų keliuose didėja staigių stabdymų ir susidūrimų rizika.