Tag: STS

  • Ormuzo sąsiauryje brangsta naftos kelias: Persijos įlankos eksportuotojai vis dažniau renkasi STS

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai vis dažniau remiasi krovinių perpylimu tarp laivų (STS), kai įprasti maršrutai per Ormuzo sąsiaurį tampa rizikingi ir brangūs. Tokia taktika leidžia dalį kelio įveikti mažesniems tanklaiviams, o krovinį saugesniuose vandenyse perduoti didesnėms transporto priemonėms.

    STS veikimo principas paprastas: mažesnis tanklaivis, pakrovęs naftą uoste, kerta jautriausią ruožą ir jūroje perpumpuoja krovinį į didesnį laivą. Pastarasis keliauja toliau į galutinį uostą, o mažesnis laivas grįžta pakartoti ciklo, taip sumažinant didžiųjų tanklaivių buvimo laiką pavojingiausioje zonoje.

    Brangus sprendimas, bet mažiau rizikos

    Agentūra Reuters pažymi, kad išaugus grėsmėms regione dalis laivybos bendrovių vengia plukdyti laivus į aktyvaus konflikto zoną. Tuo pat metu tie vežėjai, kurie ryžtasi, prašo didesnių tarifų, nes auga draudimo, apsaugos ir operacinės rizikos kaštai.

    Tokioje aplinkoje STS tampa kompromisu: maršrutas pabrangsta dėl papildomų operacijų, laiko ir reikalingos infrastruktūros, tačiau sumažėja didžiausios vertės laivų ir įgulų rizika. Be to, tai leidžia lanksčiau valdyti laivų parką, kai didelių tanklaivių pasiūla yra ribota.

    ADNOC taktika ir augančios apimtys

    Reuters išskiria, kad Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė Abu Dhabi National Oil Company (ADNOC) pradėjo plačiau naudoti STS modelį, dalį tanklaivių paversdama švytuokliniais. Jie gabena naftą iš Persijos įlankos terminalų į santykinai saugesnius Omano įlankos vandenis, kur kroviniai perduodami didesniems laivams.

    Remiantis analitikos bendrovės „Kpler“ vertinimais, vien per rugsėjį Omano įlankoje pagal STS schemą planuota perkrauti apie 2 500 000 barelių naftos. Rugpjūtį šis kiekis siekė apie 1 400 000 barelių, o tai rodo greitą rinkos prisitaikymą ir augantį šio metodo mastą.

    Ar STS tampa nauja norma?

    Didėjantis STS operacijų skaičius signalizuoja ne tik apie trumpalaikį atsaką į krizę, bet ir apie struktūrinį pokytį logistikos grandinėje. Kai geopolitinė rizika ilgam išlieka aukšta, rinkai prireikia sprendimų, kurie leidžia bent iš dalies palaikyti eksportą, net jei tai reiškia didesnę savikainą.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali turėti ilgalaikių pasekmių: didesnės transportavimo išlaidos paprastai persiduoda į galutines žaliavos kainas, o laivybos rinkoje auga paklausa specializuotoms paslaugoms ir infrastruktūrai. Tuo pačiu bet koks įtampos sumažėjimas Ormuze galėtų greitai grąžinti dalį srautų į tradicinę schemą.