Nugaros smegenys perduoda signalus tarp galvos smegenų ir viso kūno, o jas saugo slanksteliai ir stuburo kanalas. Vis dėlto po avarijos, kritimo ar sportinės traumos kaklo srityje gali įvykti lūžis, slankstelio pasislinkimas ar disko pažeidimas, sukeliantis spaudimą nugaros smegenims.
Svarbu tai, kad pavojingi neurologiniai sutrikimai ne visada prasideda stipriu kaklo skausmu. Kartais pirmieji požymiai pasireiškia rankose ar kojose, o žmogus jaučia ne skausmą, bet neįprastus jutimus ar silpnumą.
Po kaklo ar galvos traumos nerimą turėtų kelti naujai atsiradęs rankų, pirštų, pėdų ar kojų tirpimas, dilgčiojimas, deginimas, sumažėjęs jautrumas. Taip pat svarbūs signalai yra raumenų silpnumas, miklumo praradimas, daiktų slydimas iš rankų ar netikėtas nevikrumas.
Neurologiniai pažeidimai gali pasireikšti ir pusiausvyros sutrikimais, pasikeitusiu ėjimu, koordinacijos problemomis. Jei po traumos darosi sunku tiksliai atlikti smulkius judesius, pavyzdžiui, užsisegti sagas ar suimti smulkius daiktus, tai gali reikšti rimtesnį sutrikimą nei paprastas patempimas.
Elektrinio impulso pojūtis
Vienas labiau atpažįstamų simptomų yra Lhermitte’o požymis, kai lenkiant galvą į priekį staiga trumpam pajuntamas tarsi elektros impulsas, nubėgantis nuo kaklo žemyn per stuburą. Kartais šis pojūtis gali plisti ir į rankas ar kojas, trukti vos kelias sekundes.
Šis požymis nėra vienos konkrečios ligos diagnozė ir gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant kaklinės stuburo dalies suspaudimą, degeneracinius pakitimus, disko išvaržą ar uždegiminius procesus. Tačiau po traumos toks simptomas yra priežastis kreiptis į gydytoją ir nebandyti jo aiškintis savarankiškai.
Kodėl simptomai gali stiprėti vėliau?
Po traumos būklė ne visada apsiriboja pirmąja minute. Pirminį pažeidimą gali sustiprinti vėliau atsirandantis patinimas, kraujavimas ar uždegiminiai procesai, todėl neurologiniai simptomai gali ryškėti per kelias valandas ar net ilgiau.
Ypač klastingas gali būti vadinamasis centrinis nugaros smegenų sindromas, kai dėl kaklo per didelio atlošimo labiau nusilpsta rankos nei kojos. Tokiais atvejais žmogus gali iš pažiūros vaikščioti, tačiau rankose atsiranda ryškus silpnumas, sutrinka griebimas ir smulkioji motorika.
Kitas svarbus perspėjantis ženklas yra šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimai, kurie gali rodyti rimtesnį nervinių struktūrų pažeidimą. Jei tokie simptomai atsiranda po traumos, būtina skubi medicininė apžiūra.
Ką daryti po įtariamos traumos?
Įtarus kaklo ar stuburo traumą negalima savarankiškai judinti nukentėjusiojo ar bandyti „pramankštinti“ kaklo. Saugiausia kviesti pagalbą ir iki medikų atvykimo kiek įmanoma riboti galvos bei kaklo judesius.
Gydytojas vertina raumenų jėgą, jutimus, refleksus, koordinaciją ir eiseną, o prireikus skiriami vaizdiniai tyrimai. Kompiuterinė tomografija dažniau padeda nustatyti kaulų lūžius, o magnetinio rezonanso tyrimas leidžia įvertinti nugaros smegenis, diskus, raiščius, patinimą ar galimą spaudimą.
Esminė taisyklė paprasta: po kaklo traumos stipraus skausmo nebuvimas nereiškia, kad viskas gerai. Naujas tirpimas, silpnumas, koordinacijos sutrikimai ar šlapinimosi problemos yra signalai neatidėlioti medicininės apžiūros.