Tag: Studio Ghibli

  • Astūrijos princesės apdovanojimai: Leonoros kalba apie demokratiją ir DI nuskambėjo politiškai

    Astūrijos princesės apdovanojimai: Leonoros kalba apie demokratiją ir DI nuskambėjo politiškai

    Apdovanojimai, virtę politiniu signalu

    Ovjede surengtoje Astūrijos princesės apdovanojimų ceremonijoje šiemet daug dėmesio teko ne tik kultūrai ar mokslui, bet ir politinėms nuotaikoms Europoje. Ispanijos sosto įpėdinė Leonora bei dalis laureatų savo kalbose akcentavo bendrystę, demokratijos trapumą ir visuomenės nusivylimą.

    Renginys, tradiciškai laikomas vienu svarbiausių Ispanijos visuomeninių ir kultūrinių įvykių, šįkart tapo scena temoms, kurios peržengia šalies ribas. Kalbose kartojosi mintis, kad neapibrėžtumas ir „tamsesni laikai“ skatina ieškoti aiškesnių vertybinių orientyrų.

    Patti Smith ir vienybės tema

    Menų apdovanojimą pelniusi Patti Smith ceremonijoje priminė savo kūrybos pradžią ir atliko kūrinį, kuriame pabrėžiama žmogaus laisvė, bet kartu ir tarpusavio priklausomybė. Šis akcentas atliepė bendrą vakaro toną, kai individualumo gynyba siejama su atsakomybe visuomenei.

    Pastarosiomis dienomis Ovjede juntamas didelis susidomėjimas laureatais, o plojimų daugiausia sulaukė būtent Patti Smith pasirodymas. Ceremonijos organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimų tikslas yra išryškinti darbus, darančius ilgalaikę įtaką visuomenei.

    DI tema: emocijų nepakeis

    Vienas ryškiausių akcentų tapo kalbos apie dirbtinį intelektą ir žmogaus kūrybos vertę. Leonora, kalbėdama apie literatūros laureatą Julianą Barnesą, pabrėžė, kad technologijos gali būti efektyvios, tačiau jos nepajėgios atkartoti kūrybos sukeliamų emocijų ir patirties.

    „Joks DI niekada neatkartos emocijos, kurią sukelia jūsų darbas“, – sakė Leonora.

    Karalius Felipe VI mintį pratęsė dar tiesiau, pažymėdamas, jog DI dėl savo greičio ir tikslumo neretai klaidingai pradedamas laikyti patikimesniu už žmogaus sprendimą. Jo teigimu, laureatų pasiekimai primena, kad talentas be pastangų ir atkaklumo nevirsta realiais rezultatais.

    „Gyvename pasaulyje, kuriame DI kartais atrodo patikimesnis už žmogaus protą, tačiau laureatų darbai šią iliuziją išsklaido“, – sakė karalius Felipe VI.

    Demokratija kaip kasdienis darbas

    Felipe VI kalboje taip pat akcentavo artėjančių Ispanijos rinkimų kontekstą ir priminė, kad demokratija nėra vienkartinis veiksmas. Jo teigimu, brandžioje visuomenėje demokratinė kultūra reikalauja laiko, nuolatinio įsitraukimo ir institucijų stiprinimo.

    „Demokratijai reikia kasdienio, reikalaujančio pilietinio įsipareigojimo ir rūpesčio institucijomis“, – sakė Felipe VI.

    Politinį atspalvį turėjo ir britų istoriko Timothy Garton Asho pasisakymai, kuriuose jis pabrėžė Europos vienybės idėją ir gynė akademinės bendruomenės, žiniasklaidos bei teisės svarbą. Ceremonijoje taip pat nuskambėjo palaikymas tarptautinėms institucijoms, kurios pastaraisiais metais patiria didėjantį politinį spaudimą.

    Studio Ghibli citata ir vakaro žinutė

    Renginio pabaigoje Leonora pasirinko simbolinę citatą, susietą su komunikacijos ir humanitarinių mokslų laureatu Studio Ghibli, kurį atstovavo studijos vadovas Kenichi Yoda. Ji pacitavo frazę, priskiriamą Paul Valéry, išgarsintą vieno studijos filmo herojaus lūpomis.

    „Vėjas kyla, turime bandyti gyventi“, – sakė Leonora.

    Ši citata tapo savotišku ceremonijos apibendrinimu: nerimo ir susiskaldymo fone laureatai bei Ispanijos karališkoji šeima ragino neprarasti vilties, bet kartu atsigręžti į kasdienį darbą, kuris palaiko demokratiją, bendruomeniškumą ir kultūrą.

  • „Studio Ghibli“ vadovas Kenichi Yoda: karas, DI ir kodėl studija nenori atsiriboti nuo savo laikmečio

    „Studio Ghibli“ vadovas Kenichi Yoda: karas, DI ir kodėl studija nenori atsiriboti nuo savo laikmečio

    Legendinės japonų animacijos studijos „Studio Ghibli“ prezidentas Kenichi Yoda Ovjede, prieš atsiimdamas Princesės Astūrijos apdovanojimą, pabrėžė, kad studija ir toliau kalbės apie šiandienos temas. Pasak jo, „Ghibli“ kūryba nuo pat pradžių buvo susieta su epochos nuotaikomis ir visuomenės klausimais.

    K. Yoda į studijos vadovo pareigas atėjo 2026 metų birželio 22 dieną, perimdamas vairą po vadovų kaitos. Paradoksalu, kad anksčiau jis buvo kultūros žurnalistas ir dar karjeros pradžioje rašė apie „Studio Ghibli“, todėl jos virtuvę pažino iš stebėtojo pusės.

    „Klausantis jūsų klausimų supratau, kad „Ghibli“ yra labai stipriai susieta su savo laikmečiu. Kasdien diskutuojame, ką studija gali padaryti šiandien ir kokioje epochoje gyvename“, – sakė Kenichi Yoda.

    Studijos kūrybinį pamatą suformavo režisieriai Isao Takahata ir Hayao Miyazaki bei maždaug 200 žmonių komanda, kuri, pasak Yodos, ir šiandien saugo principą kurti ne pagal verslo planą, o pagal meninį sąžiningumą. „Ghibli“ filmai daugeliui žiūrovų tapo vienu ryškiausių vartų į Japonijos kultūrą.

    Karas kaip nuolatinė tema

    Paklaustas apie karą, kuris studijos filmuose kartojasi greta gamtos apsaugos, draugystės ir stiprių moterų personažų, Yoda akcentavo vaizdavimo atsakomybę. Jis teigė, kad geriausia būtų, jei karų nebūtų, tačiau menui tenka pareiga reflektuoti realybę.

    „Kaip vaizduoti karą – labai svarbus klausimas „Studio Ghibli“. Žinoma, geriau, kad karų nebūtų. Tačiau žaviuosi tuo, kaip Hayao Miyazaki geba matyti ginklų ir naikintuvų grožį kaip formą, kaip objektą, nors jis visiškai nejaučia simpatijos karui“, – sakė Kenichi Yoda.

    Ši studijos įtampa tarp pacifizmo ir vizualinės technikos estetikos gerai matoma filmuose, kuriuose karo patirtys ar jų šešėliai tampa siužeto varikliu. Tokie kūriniai kaip „Ugniagesių kapai“ ar „Vėjas kyla“ dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip animacija gali kalbėti apie istorines traumas be supaprastinimo.

    DI klausimas, kuris persekioja studiją

    Ne mažiau jautri tema – dirbtinis intelektas, apie kurį, Yodos teigimu, jo nuolat klausiama praktiškai kiekviename interviu. Jis pripažino, kad technologijų raida sunkiai prognozuojama, o kūrėjams tenka gyventi neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Įsivaizduokite du restoranus: viename maistą gamina DI, kitame – žmonės. Aš be jokių abejonių rinkčiausi antrąjį“, – sakė Kenichi Yoda.

    Tokia pozicija dera su senesniais viešai girdėtais H. Miyazaki vertinimais apie automatizuotą kūrybą, kai jis pabrėžė žmogiško darbo vertę ir atsakomybę. „Studio Ghibli“ atveju tai tampa ir reputacijos, ir kūrybinės tapatybės klausimu, ypač tuo metu, kai generatyvinės technologijos keičia iliustracijos, animacijos ir vaizdo gamybos industrijas.

    Kas laukia po Miyazaki eros?

    Interviu pabaigoje Yoda grįžo prie minties, kad studijos kasdienybę labiausiai apibrėžia ne finansiniai tikslai, o bandymas tiksliai nusakyti, kokiame pasaulyje gyvenama. Jo teigimu, „Studio Ghibli“ siekia išlaikyti proporciją ir neprarasti jautrumo laikui, net jei visuomenės lūkesčiai ir technologinis fonas keičiasi.

    Artimiausias dešimtmetis, kaip pripažįsta pats vadovas, bus svarbus dėl kartų kaitos ir studijos savarankiškumo išbandymų. H. Miyazaki, kuriam yra 85-eri, tebėra aktyvus, tačiau „Ghibli“ ateities klausimas vis dažniau siejamas su tuo, ar pavyks išlaikyti tą pačią kūrybinę kryptį ir principus jau be pagrindinių studijos simbolių kasdienio dalyvavimo.

  • „Studio Ghibli“ pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą: kodėl jo filmai laikomi universaliais

    „Studio Ghibli“ pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą: kodėl jo filmai laikomi universaliais

    Japonijos animacijos studija „Studio Ghibli“ 2026 metais pelnė Ispanijos Princesės Astūrijos apdovanojimą už komunikaciją ir humanitarinius mokslus. Tai vienas svarbiausių šalies tarptautinių įvertinimų, skiriamų už reikšmingą kultūrinį ir visuomeninį poveikį.

    Apdovanojimo komisija pabrėžė studijos indėlį į pasaulinę animaciją ir gebėjimą kine skleisti humanistines, ekologines ir universalias vertybes. Pasak komisijos, „Studio Ghibli“ kūryba peržengia kartų ir valstybių ribas, tapdama savotišku kultūriniu tiltu.

    Kas slypi už „universalaus kino“

    „Studio Ghibli“ įkurta 1985 metais, kai ją subūrė Hayao Miyazaki, Isao Takahata ir Toshio Suzuki. Studijos filmai išsiskiria ranka kuriamos animacijos estetika, jautriu pasakojimu ir dėmesiu kasdienybės grožiui, kuris animacijoje dažnai nustumiama į šalį.

    Temos, nuolat grįžtančios šiuose filmuose, apima žmogaus santykį su gamta, empatiją, toleranciją ir žmogaus orumą. Kūriniuose dažnai matomi sudėtingi, stiprūs ir besikeičiantys moterų personažai, kurie nėra vien dekoracija siužetui, o jo variklis.

    Filmai, tapę pasauliniais etalonais

    Tarp žinomiausių studijos darbų minimi filmai „Mano kaimynas Totoro“, „Princesė Mononokė“ ir „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“. Pastarasis pelnė „Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausias animacinis filmas ir ilgainiui įsitvirtino kaip vienas ryškiausių šiuolaikinio kino kūrinių.

    Studija tarptautinio dėmesio sulaukė ir pastaraisiais metais, kai 2023 metais pristatytas filmas „Berniukas ir garnys“ buvo įvertintas dar vienu JAV Kino akademijos apdovanojimu. Šis pripažinimas sustiprino „Studio Ghibli“ poziciją kaip retą pavyzdį, kai autorinis animacinis kinas tampa masiškai žiūrimas visame pasaulyje.

    Tylos ir kontempliacijos efektas

    Komisija taip pat išskyrė studijos pasakojimo ritmą, kuriame tyla ir stebėjimas tampa ne pauze, o svarbia dramaturgijos dalimi. Tokia stilistika leidžia emocijoms skleistis natūraliai ir, anot kritikų, daro „Studio Ghibli“ filmus atpažįstamus nuo pirmųjų kadrų.

    „Jų filmai tylą ir susikaupimą paverčia esmine pasakojimo dalimi“, – teigiama apdovanojimą skyrusios komisijos vertinime.

    Princesės Astūrijos apdovanojimas šiuo atveju tampa ne tik įvertinimu už meninę kokybę, bet ir ženklu, kad animacija laikoma lygiaverte kino kalba, galinčia kalbėti apie vertybes taip pat rimtai kaip vaidybiniai filmai. „Studio Ghibli“ pavyzdys rodo, kad globalus populiarumas gali eiti greta lėto, jautraus ir brandžiai sukurto pasakojimo.