CP v2

Tag: Stumbrai

  • Šveicarijoje pirmą kartą per 1 000 metų gimė stumbras: kuo tai svarbu ekologams ir ūkiams

    Šveicarijos Alpėse užfiksuotas retas įvykis: šalyje gimė europinio stumbro jauniklis, o tai laikoma pirmuoju tokiu atveju maždaug per 1 000 metų. Šis faktas siejamas su stumbrų grąžinimo programa, kurią gamtosaugininkai vertina kaip reikšmingą žingsnį atkuriant kadaise dėl žmogaus veiklos išnykusią rūšį.

    Europiniai stumbrai Šveicarijoje išnyko pirmiausia dėl intensyvios medžioklės ir buveinių nykimo. Daugelyje Europos vietų miškų kirtimas, žemdirbystės plėtra ir infrastruktūra sumažino laukinių didžiųjų žolėdžių erdves, todėl iki XX amžiaus ši rūšis buvo atsidūrusi ant išnykimo ribos.

    Šiuolaikinės populiacijos atkūrimas Europoje remiasi ilgalaikėmis veisimo programomis ir griežtu genetinės įvairovės valdymu. Specialistai pabrėžia, kad šiandien gyvenantys stumbrai kilę iš labai nedidelio skaičiaus individų, todėl bet koks naujas, sėkmingas bandos plėtros etapas yra svarbus ir demografiškai, ir genetiškai.

    Šveicarijoje vykdomas projektas, kuriuo siekiama suformuoti stabilią stumbrų bandą ir įvertinti, ar gyvūnai gali ilgainiui gyventi šioje teritorijoje. Pirmoji nedidelė banda į kalnų regioną buvo perkelta 2022 metais, o per kelis sezonus jos dydis išaugo iki keliolikos individų.

    Po kelerius metus trukusių stebėjimų ekologai vertino gyvūnų sveikatą, judėjimą ir poveikį aplinkai. Duomenys rodė, kad stumbrai naudojasi ir miško masyvais, ir atviromis erdvėmis, o jų elgsena atitinka tipinę laukinių bandų dinamiką.

    Buvo vertinama ir tai, ar stumbrai nedaro reikšmingos žalos jaunuolynams. Stebėjimuose fiksuota, kad masinio jaunų medžių naikinimo nepastebėta, o žievės pažeidimai aptikti tik palyginti nedidelėje dalyje tirtų medžių.

    Didieji žolėdžiai ekosistemose atlieka svarbų vaidmenį: ganydamiesi jie keičia augalijos struktūrą, padeda formuotis atviroms buveinėms ir didina kraštovaizdžio įvairovę. Tokie pokyčiai gali būti naudingi daliai vabzdžių, paukščių ir augalų rūšių, kurioms reikalingos mozaikiškos, nevienodos buveinės.

    Kita vertus, stumbrų sugrįžimas kelia ir praktinių klausimų vietos bendruomenėms. Tyrėjai stebėjo, kad pievose, kur ganėsi gyvūnai, derlingumas kai kur galėjo mažėti maždaug penktadaliu, todėl ūkininkams aktualus kompensacijų ir prevencijos priemonių klausimas.

    Gamtosaugininkai taip pat vertino, ar įprastos elektrinės tvoros gali apsaugoti žemės ūkio plotus. Pirminės išvados rodė, kad tinkamai įrengtos priemonės veiksmingai mažina konfliktų riziką, nors ilgalaikių duomenų vis dar trūksta.

    Projekto autoriai akcentuoja, kad vienas gimęs jauniklis dar nereiškia galutinės sėkmės: norint tvirtų išvadų reikia ilgesnio laikotarpio, didesnės bandos ir nuoseklaus poveikio vertinimo. Vis dėlto pats gimimas laikomas signalu, jog parinkta teritorija gali būti tinkama stumbro sugrįžimui ir sugyvenimui su žmogaus veikla.

  • Miškas suviliojo minias: Miškininko dienos renginiuose visoje Lietuvoje – 4 500 dalyvių

    Miškininko diena šiemet Lietuvoje virto viso mėnesio trukmės renginių ciklu, kuris pritraukė daugiau nei 4 500 žmonių. Valstybinių miškų urėdija pakvietė į per 30 nemokamų veiklų nuo pažintinių žygių iki edukacijų šeimoms įvairiuose šalies regionuose.

    Šių metų šūkis „Nepraeik pro šalį“ ragino mišką pamatyti plačiau nei pasivaikščiojimo vietą. Renginiuose daug dėmesio skirta miškų atkūrimui, buveinių apsaugai, infrastruktūros priežiūrai ir priešgaisrinei apsaugai, kuri pastaraisiais metais išlieka itin aktuali dėl dažnesnių sausrų.

    Nuo elnių baubimo iki istorijos

    Viena ryškiausių rudens patirčių tapo elnių baubimo klausymosi vakarai, vykę Anykščių, Biržų, Jurbarko, Mažeikių, Ukmergės, Raseinių, Šilutės ir Panevėžio apylinkėse. Panevėžio krašte šis vakaras sutraukė apie 150 dalyvių, o Kuršėnų pusėje lankytojai stebėjo ir į šiltuosius kraštus besiruošiančias gerves.

    Miškininkų vedami pėsčiųjų žygiai driekėsi nuo pajūrio pušynų iki Punios šilo bei kitų pažintinių takų, kur dalyviai sužinojo apie kraštovaizdžio formavimą ir miško priežiūros darbus. Švenčionėlių apylinkėse žygis papildytas istoriniu kontekstu, pristatant Adutiškio miške išlikusius Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektus.

    Dalis veiklų priminė, kad miškas Lietuvoje dažnai yra ir atminties erdvė. Žygiuose aptartos laisvės kovų vietos, partizaninio pasipriešinimo istorija, o kai kur dalyviai įveikė net didesnius atstumus, nei planuota, pavyzdžiui, pajūryje nuo numatytų 8 iki 10 kilometrų.

    Dėmesys biologinei įvairovei

    Renginiuose akcentuota biologinė įvairovė ir miškų atsparumas, kuris tampa vis svarbesnis klimato kaitos kontekste. Telšių krašte pristatytas „Žvėrinčius“ su atnaujintu pažintiniu taku ir stovyklaviete, o Rokiškyje vyko kūrybinės dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, kur dalyviai iš miške rastų medžiagų kūrė simbolinius talismanus.

    Varėnos apylinkėse daug dėmesio skirta Dzūkijos žemyninių kopų buveinėms ir jų išsaugojimui, pabrėžiant, kad atviros smėlio buveinės kai kurioms rūšims yra kritiškai svarbios. Tauragės krašte lankytojai su specialistais aptarė sengirių vertę ir praktinius sprendimus, kaip derinti miškų naudojimą su gamtos apsauga.

    Vienu gausiausių renginių tapo Pašilių stumbryne surengtos stumbriukų vardynos, į kurias susirinko daugiau nei 220 žmonių. Šiemet birželį gimusiems stumbriukams vaikai išrinko vardus Gimė ir Gizmo, o lankytojai turėjo progą iš arti pamatyti bandą ir sužinoti daugiau apie šios rūšies apsaugą.

    Kur žmonės sužinojo daugiausia

    Edukacinėse programose lankytojai ne tik klausė pasakojimų, bet ir praktiškai susipažino su miškininkų darbu. Druskininkuose miško muziejuje „Girios aidas“ vyko užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, o Kazlų Rūdos miško muziejuje edukacijos derintos su pasivaikščiojimu miško taku.

    Nemenčinėje pristatyta miško gaisrų stebėsena, gesinimo darbai ir naudojama technika, o Dubravos bei Panevėžio medelynuose lankytojai sužinojo, kaip auginami sodmenys, ruošiamos sėklos ir kokį kelią turi nueiti sėkla iki naujo miško. Šalčininkų krašte surengtas orientavimosi žygis Petešos miške, kuriame žinios tikrintos užduotimis.

    Didžiausia šventė įvyko Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu. Juodkrantėje dalyviai leidosi į žygius, išbandė miško terapijos užsiėmimus, apžiūrėjo parodą „Gamtos vertybės miškininko akimis“, o „Miško akademijoje“ mokėsi atpažinti sėklas, pėdsakus ir plunksnas bei sužinojo, kaip nustatomas medžių amžius.

    Organizatoriai skaičiuoja, kad vien Neringoje apsilankė apie 3 500 žmonių, o visoje šalyje Miškininko dienos veiklos dar kartą priminė, jog miškas yra ir ekosistema, ir poilsio erdvė, ir visuomenei svarbus saugumo bei atsparumo išteklius. Pasak miškininkų, tokie susitikimai padeda geriau suprasti, kodėl miškų priežiūra apima ne tik medžių auginimą, bet ir rūšių apsaugą, prevenciją bei atsakingą lankymąsi.

  • Varėnoje atsidaro naujas šeimų maršrutas: vištos, žirgai, elniai ir stumbrai vienoje dienoje

    Varėnoje atsidaro naujas šeimų maršrutas: vištos, žirgai, elniai ir stumbrai vienoje dienoje

    Varėnos rajone Pasaulinės turizmo dienos proga pristatytas naujas pažintinis maršrutas, kviečiantis šeimas su vaikais iš arti susipažinti su gyvūnais ir juos prižiūrinčiais žmonėmis. Kelionė suplanuota taip, kad per vieną dieną būtų galima aplankyti kelias skirtingas vietas, kur gyvūnai laikomi ne ekspozicijai, o kasdieniam ūkiui ir veikloms.

    Maršrutą parengė Varėnos rajono turizmo ir verslumo centras „Korys“. Organizatoriai pabrėžia, kad dauguma stotelių yra veikiantys ūkiai ir privačios valdos, todėl po renginio čia vykti reikėtų tik iš anksto susitarus, o lankymo laikas gali kisti dėl oro, sezono ir gyvūnų ritmo.

    Kur ves kelionė ir ką pamatysite

    Pirmoji stotelė numatyta Čižiūnų kaime, netoli Valkininkų aerodromo esančiame „Žemaitukų slėnyje“. Čia auginami žemaitukai, viena seniausių lietuviškų žirgų veislių, o lankytojams pasakojama, kaip saugiai prieiti prie žirgo, ką apie jo nuotaiką išduoda laikysena ir ausys.

    Ūkyje siūloma ne tik stebėti žirgus, bet ir susitarti dėl jojimo ar pasivažinėjimo vežimu. Tokios veiklos, kaip nurodo organizatoriai, turėtų būti derinamos registruojantis, kad būtų užtikrintas ir žmonių, ir gyvūnų saugumas.

    Kita maršruto dalis veda į Karpiškių kaimą, kur veikia Marytės ir Broniaus Jurgelevičių žvėrynėlis. Sodyboje galima pamatyti įvairių paukščių, o aptvaruose laikomi ir laukiniai gyvūnai, kurių dalis čia atsidūrė po sužeidimų ar gelbėjimo.

    Nuo sūrinės iki vištų ūkio

    Maršrute numatyta stotelė ir Kabeliuose veikiančioje sūrinėje „Varinis puodas“, kur lankytojai gali sužinoti, kaip pienas virsta brandintais sūriais, jogurtu ar varške. Taip pat čia pasakojama apie ganyklų priežiūrą ir ūkininkavimo sprendimus, kurie leidžia gyvuliams gauti šviežios žolės, o pievoms atsinaujinti.

    Vėliau keliautojai kviečiami užsukti į Kapiniškiuose veikiantį šeimos vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Čia vištos laikomos laisvai, o šeimininkai supažindina su pulko kasdienybe, apsaugos priemonėmis nuo plėšrūnų ir tuo, kaip skiriasi kiaušiniai pagal dydį bei spalvą.

    Rujos metas elniams ir stumbrų bandos stebėjimas

    Margionių kaime įsikūrusiame ūkyje „Taurusis elnias“ lankytojai gali pamatyti tauriuosius elnius, o rugsėjo pabaigoje, prasidėjus rujai, dažniau išgirsti patinų baubimą. Organizatoriai rekomenduoja gyvūnus stebėti ramiai, jų neliesti ir nešerti, o apsilankymą planuoti trumpą, kad nebūtų trikdomas elnių elgesys.

    Kelionės pabaiga numatyta Dzūkijos nacionaliniame parke esančiame Stėgalių stumbryne, tarp Marcinkonių ir Zervynų. Čia formuojama nauja stumbrų banda, o lankytojams primenama, kad stumbras yra didžiausias Europos sausumos žinduolis, todėl stebėti jį būtina laikantis saugaus atstumo.

    Didžiausia tikimybė vienu metu pamatyti daugiau stumbrų siejama su šėrimo laiku apie vidurdienį. Stumbrininko namelyje lankytojai gali sužinoti daugiau apie stumbrų istoriją Lietuvoje, jų apsaugą ir tai, kodėl bandų išskaidymas skirtinguose regionuose svarbus mažinant konfliktus su ūkininkais.

    Centro „Korys“ teigimu, šis maršrutas turėtų likti ir po Turizmo dienos, o informacija apie stoteles bus atnaujinama Varėnos turizmo kanaluose. Keliautojai galės patys susidaryti trumpesnį ar ilgesnį planą pagal metų laiką, vaikų amžių ir interesus, tačiau vizitus su šeimininkais turės derinti individualiai.

    „Norėjome, kad vaikai ir jų tėvai gyvūnus pažintų ne iš knygų, o pamatytų ten, kur jie auga, ir išgirstų šeimininkų istorijas“, – sakė centro „Korys“ vadovė Rūta Kedytė.

  • 30 stumbrų Kansas prerijoje: mokslininkai fiksuoja, kaip per 30 metų pasikeitė augalų įvairovė

    1987 metais į Kansas valstijos preriją JAV mokslininkų prižiūrimame plote buvo išleista 30 stumbrų. Po beveik trijų dešimtmečių fiksuotas efektas nustebino net tyrėjus: vietinių augalų rūšių gausa stumbrų ganytuose plotuose išaugo daugiau nei dvigubai.

    Tyrimas vyko Konza Prairie biologinėje stotyje rytų Kansas regione, kur ilgą laiką buvo lyginami skirtingi ganymo režimai. Mokslininkai analizavo plotus, kuriuose stumbrai ganėsi ištisus metus, teritorijas su sezoniniu galvijų ganymu ir zonas, kuriose stambių žolėdžių nebuvo.

    Rezultatai parodė, kad vietinių augalų rūšių įvairovė stumbrų teritorijose buvo 103 proc. didesnė atskiruose tyrimo ploteliuose ir 86 proc. didesnė platesniu, vandens baseinų mastu, palyginti su vietomis, kuriose stambių žolėdžių nebuvo. Svarbu ir tai, kad augalų gausėjimas buvo siejamas su vietinėmis prerijų rūšimis, o ne su invaziniais augalais.

    Vienas pagrindinių paaiškinimų susijęs su stumbrų elgsena. Jie daugiausia minta žolėmis ir dažnai sugrįžta į tas vietas, kur atželia nauji ūgliai, todėl ilgainiui silpnėja kelių dominuojančių žolių rūšių įsigalėjimas ir atsiranda erdvės kitiems augalams.

    Be to, stumbrai kuria vadinamąsias ganymo mozaikas: vienur nuėda intensyviau, kitur palieka daugiau augmenijos, o kai kur fiziškai suardo dirvos paviršių, pavyzdžiui, dulkėse voliodamiesi suformuoja atvirus plotelius. Tokia nevienalytė struktūra sudaro skirtingas mikrobuveines ir leidžia greta įsitvirtinti platesniam augalų spektrui.

    Įdomu, kad teigiamas poveikis nebuvo trumpalaikis ir laikui bėgant stiprėjo. Skaičiuota, jog 1994–2010 metais vietinių rūšių skaičius stumbrų plotuose kasmet augo vidutiniškai maždaug 0,58 rūšies atskiruose ploteliuose ir 1,06 rūšies vandens baseinų mastu.

    Tyrėjai vertino ir ekstremalių klimato sąlygų įtaką. Per 2011–2012 metais fiksuotą itin stiprią sausrą augalų įvairovė iš pradžių sumenko, tačiau vėliau grįžo į ankstesnę augimo trajektoriją: atskiruose ploteliuose atsigavimas truko apie ketverius metus, o platesniu mastu užteko maždaug dvejų.

    „Didesnė augalų įvairovė gali padėti ekosistemai lengviau ištverti sausrą, nes skirtingi augalai nevienodai naudoja išteklius“, – teigė tyrėjai.

    Stumbrai buvo lyginami ir su naminiais galvijais, kurie ganyklose taip pat gali didinti augalų įvairovę, tačiau pastebėta, kad efektas gerokai silpnesnis. Sezoninio galvijų ganymo teritorijose vietinių augalų rūšių pagausėjimas siekė apie 41 proc. atskiruose ploteliuose ir 30 proc. vandens baseinų mastu.

    Mokslininkai tai sieja su skirtingu ganymo pobūdžiu: stumbrai prerijoje išbūna visus metus ir labiau orientuojasi į žoles, o galvijai dažniausiai ganomi tik vegetacijos sezonu. Dėl to stumbrų kuriamas ilgalaikis spaudimas augalijai ir nuolatinė „mozaika“ laikoma viena priežasčių, kodėl prerijų bioįvairovė gali augti stabiliau.

    Ši istorija dažnai minima kaip argumentas diskusijose apie ekosistemų atkūrimą ir stambių žolėdžių grąžinimą į natūralias buveines. Tyrėjų teigimu, tokie gyvūnai gali veikti kaip natūralūs ekosistemų „inžinieriai“, o didesnė biologinė įvairovė ilgainiui tampa svarbia atsparumo klimato svyravimams dalimi.