Ilgalaikis stebėjimas parodė, kad stumbrų ganymas gali reikšmingai keisti prerijų ekosistemas ir didinti vietinių augalų įvairovę.
1987 metais į Kansas valstijos preriją JAV mokslininkų prižiūrimame plote buvo išleista 30 stumbrų. Po beveik trijų dešimtmečių fiksuotas efektas nustebino net tyrėjus: vietinių augalų rūšių gausa stumbrų ganytuose plotuose išaugo daugiau nei dvigubai.
Tyrimas vyko Konza Prairie biologinėje stotyje rytų Kansas regione, kur ilgą laiką buvo lyginami skirtingi ganymo režimai. Mokslininkai analizavo plotus, kuriuose stumbrai ganėsi ištisus metus, teritorijas su sezoniniu galvijų ganymu ir zonas, kuriose stambių žolėdžių nebuvo.
Rezultatai parodė, kad vietinių augalų rūšių įvairovė stumbrų teritorijose buvo 103 proc. didesnė atskiruose tyrimo ploteliuose ir 86 proc. didesnė platesniu, vandens baseinų mastu, palyginti su vietomis, kuriose stambių žolėdžių nebuvo. Svarbu ir tai, kad augalų gausėjimas buvo siejamas su vietinėmis prerijų rūšimis, o ne su invaziniais augalais.
Vienas pagrindinių paaiškinimų susijęs su stumbrų elgsena. Jie daugiausia minta žolėmis ir dažnai sugrįžta į tas vietas, kur atželia nauji ūgliai, todėl ilgainiui silpnėja kelių dominuojančių žolių rūšių įsigalėjimas ir atsiranda erdvės kitiems augalams.
Be to, stumbrai kuria vadinamąsias ganymo mozaikas: vienur nuėda intensyviau, kitur palieka daugiau augmenijos, o kai kur fiziškai suardo dirvos paviršių, pavyzdžiui, dulkėse voliodamiesi suformuoja atvirus plotelius. Tokia nevienalytė struktūra sudaro skirtingas mikrobuveines ir leidžia greta įsitvirtinti platesniam augalų spektrui.
Įdomu, kad teigiamas poveikis nebuvo trumpalaikis ir laikui bėgant stiprėjo. Skaičiuota, jog 1994–2010 metais vietinių rūšių skaičius stumbrų plotuose kasmet augo vidutiniškai maždaug 0,58 rūšies atskiruose ploteliuose ir 1,06 rūšies vandens baseinų mastu.
Tyrėjai vertino ir ekstremalių klimato sąlygų įtaką. Per 2011–2012 metais fiksuotą itin stiprią sausrą augalų įvairovė iš pradžių sumenko, tačiau vėliau grįžo į ankstesnę augimo trajektoriją: atskiruose ploteliuose atsigavimas truko apie ketverius metus, o platesniu mastu užteko maždaug dvejų.
„Didesnė augalų įvairovė gali padėti ekosistemai lengviau ištverti sausrą, nes skirtingi augalai nevienodai naudoja išteklius“, – teigė tyrėjai.
Stumbrai buvo lyginami ir su naminiais galvijais, kurie ganyklose taip pat gali didinti augalų įvairovę, tačiau pastebėta, kad efektas gerokai silpnesnis. Sezoninio galvijų ganymo teritorijose vietinių augalų rūšių pagausėjimas siekė apie 41 proc. atskiruose ploteliuose ir 30 proc. vandens baseinų mastu.
Mokslininkai tai sieja su skirtingu ganymo pobūdžiu: stumbrai prerijoje išbūna visus metus ir labiau orientuojasi į žoles, o galvijai dažniausiai ganomi tik vegetacijos sezonu. Dėl to stumbrų kuriamas ilgalaikis spaudimas augalijai ir nuolatinė „mozaika“ laikoma viena priežasčių, kodėl prerijų bioįvairovė gali augti stabiliau.
Ši istorija dažnai minima kaip argumentas diskusijose apie ekosistemų atkūrimą ir stambių žolėdžių grąžinimą į natūralias buveines. Tyrėjų teigimu, tokie gyvūnai gali veikti kaip natūralūs ekosistemų „inžinieriai“, o didesnė biologinė įvairovė ilgainiui tampa svarbia atsparumo klimato svyravimams dalimi.