Spalį Rusijos karinė aviacija galėjo patirti itin didelius nuostolius – mažiausiai 14 orlaivių. Tokį skaičių pateikia ukrainiečių atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) projektas „Oko Gora“.
Jo suvestinėje minimi septyni naikintuvai-bombonešiai Su-34 (dar du Su-34, nurodoma, buvo apgadinti), vienas Su-35S, du Su-30 ir vienas penktos kartos Su-57.
Į bendrą sąrašą taip pat įtraukti du transporto sraigtasparniai Mi-8: vienas, teigiama, mėnesio pradžioje sunaikintas „draugiškos ugnies“, o kitas – per ukrainiečių dronų ataką.
Rusijos institucijos viešai patvirtino tik dvi katastrofas mokomųjų skrydžių metu, tačiau dėl nuostolių, siejamų su Ukrainos smūgiais, oficialiai nepasisakė. Vis dėlto dalį epizodų galima identifikuoti pagal internete skelbiamą vaizdinę medžiagą.
Didžiausi smūgiai – Su-34 parkui
Suvestinė rodo, kad didžiausius nuostolius patyrė Su-34 flotilė. Šiuos orlaivius Rusija intensyviai naudoja smūgiams prieš Ukrainos pozicijas ir miestus, įskaitant atakas sklendžiančiomis bombomis.
Skaičiuojama, kad spalį buvo sunaikintos mažiausiai septynios Su-34 mašinos, o įdomu tai, kad atakų metu jos visos buvo ant žemės.
Spalio 4 dieną Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai smogė Chanska aviacijos bazei Adygėjoje. Taikiniais įvardyti Su-34, Su-35 ir amunicijos sandėlis; bazė yra maždaug 500 km nuo Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.
Kitas smūgis surengtas naktį iš spalio 14-osios į 15-ąją, kai ukrainietiškos sparnuotosios raketos „Neptun“ atakavo Borisoglebsko bazę Voronežo srityje. Palydovinių nuotraukų analizė rodė keturių Su-34 sunaikinimą ir dviejų kitų stiprų apgadinimą.
Spalio 29 dieną to paties tipo raketos, kaip teigiama, smogė dar dviem Su-34 bombonešiams Marinovkos bazėje Volgogrado srityje – palydoviniuose vaizduose matyti nuolaužos lėktuvų stovėjimo vietose.
Katastrofos ir nepatvirtintas Su-57 epizodas
Tarp minimų praradimų – ir strateginis bombonešis Tu-95MS: jis sudužo rugsėjo 29 dieną per kilimą netoli Ukrainkos bazės Amūro srityje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tai buvo mokomasis skrydis, o orlaivis ginklų negabeno.
Spalio 21 dieną Kaliningrado srityje sudužo Su-30SM; pranešta, kad abu įgulos nariai katapultavosi. Į suvestinę taip pat įtraukti du Mi-8 sraigtasparniai.
Labiausiai neįprastas atvejis susijęs su Su-57: pagal ukrainiečių OSINT kanalą „Absolutely Reliable Source“, spalio 29 dieną bandymų centre Achtubinske orlaivis užsidegė variklio paleidimo metu ir visiškai sudegė. Skelbti palydoviniai vaizdai, esą rodantys gaisro pėdsakus, tačiau Rusija šios netekties nepatvirtino.
Jei ši informacija pasitvirtintų, teigiama, tai būtų jau ketvirtas šiemet prarastas ar apgadintas Su-57. Suvestinės autoriai akcentuoja, kad nuostoliai patiriami ir dėl avarijų, ir dėl smūgių, suduodamų toli nuo fronto linijos.
Ką rodo skaičiai apie Rusijos galimybes
Spalio nuostolių mastas įgauna reikšmę lyginant su Rusijos gynybos pramonės pajėgumais. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) skelbia, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 47 Su-34, o dar septyni buvo apgadinti.
Anot HUR, tarp 2025 metų spalio ir 2026 metų spalio Rusijos oro pajėgos gavo 22 naujus Su-34. Tai reikštų, kad vien per spalį sunaikintų orlaivių skaičius prilygtų maždaug trečdaliui metinių tiekimų.
HUR vertinimu, vidutinis Su-34 gamybos tempas siekia 14–18 orlaivių per metus, todėl toks skaičius gali reikšti didesnę gamybą, nors viešai prieinami duomenys neatskleidžia, kaip tai pasiekta.
Panašius nuostolių mastus fiksuoja ir kiti šaltiniai: projektas „Oryx“ yra dokumentavęs 48 prarastus rusiškus Su-34, o britų analitinis centras RUSI 2026 metų sausį vertino, kad Rusija neteko apie 40 šio tipo orlaivių. Tai rodo, kad net ir patirdama didelius praradimus, Rusija vis dar sugeba papildyti parką, todėl vien orlaivių naikinimas gali neužtikrinti ilgalaikio jos aviacijos pajėgumų sumažinimo.