Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.
Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.
Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.
Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.
Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.
Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.
„Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.
Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.
Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.
Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.
