Tag: Su-34

  • Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Ukrainiečių OSINT: spalį Rusija neteko mažiausiai 14 karinių orlaivių, dalis sudegė bazėse

    Spalį Rusijos karinė aviacija galėjo patirti itin didelius nuostolius – mažiausiai 14 orlaivių. Tokį skaičių pateikia ukrainiečių atvirojo šaltinio žvalgybos (OSINT) projektas „Oko Gora“.

    Jo suvestinėje minimi septyni naikintuvai-bombonešiai Su-34 (dar du Su-34, nurodoma, buvo apgadinti), vienas Su-35S, du Su-30 ir vienas penktos kartos Su-57.

    Į bendrą sąrašą taip pat įtraukti du transporto sraigtasparniai Mi-8: vienas, teigiama, mėnesio pradžioje sunaikintas „draugiškos ugnies“, o kitas – per ukrainiečių dronų ataką.

    Rusijos institucijos viešai patvirtino tik dvi katastrofas mokomųjų skrydžių metu, tačiau dėl nuostolių, siejamų su Ukrainos smūgiais, oficialiai nepasisakė. Vis dėlto dalį epizodų galima identifikuoti pagal internete skelbiamą vaizdinę medžiagą.

    Didžiausi smūgiai – Su-34 parkui

    Suvestinė rodo, kad didžiausius nuostolius patyrė Su-34 flotilė. Šiuos orlaivius Rusija intensyviai naudoja smūgiams prieš Ukrainos pozicijas ir miestus, įskaitant atakas sklendžiančiomis bombomis.

    Skaičiuojama, kad spalį buvo sunaikintos mažiausiai septynios Su-34 mašinos, o įdomu tai, kad atakų metu jos visos buvo ant žemės.

    Spalio 4 dieną Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) dronai smogė Chanska aviacijos bazei Adygėjoje. Taikiniais įvardyti Su-34, Su-35 ir amunicijos sandėlis; bazė yra maždaug 500 km nuo Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.

    Kitas smūgis surengtas naktį iš spalio 14-osios į 15-ąją, kai ukrainietiškos sparnuotosios raketos „Neptun“ atakavo Borisoglebsko bazę Voronežo srityje. Palydovinių nuotraukų analizė rodė keturių Su-34 sunaikinimą ir dviejų kitų stiprų apgadinimą.

    Spalio 29 dieną to paties tipo raketos, kaip teigiama, smogė dar dviem Su-34 bombonešiams Marinovkos bazėje Volgogrado srityje – palydoviniuose vaizduose matyti nuolaužos lėktuvų stovėjimo vietose.

    Katastrofos ir nepatvirtintas Su-57 epizodas

    Tarp minimų praradimų – ir strateginis bombonešis Tu-95MS: jis sudužo rugsėjo 29 dieną per kilimą netoli Ukrainkos bazės Amūro srityje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tai buvo mokomasis skrydis, o orlaivis ginklų negabeno.

    Spalio 21 dieną Kaliningrado srityje sudužo Su-30SM; pranešta, kad abu įgulos nariai katapultavosi. Į suvestinę taip pat įtraukti du Mi-8 sraigtasparniai.

    Labiausiai neįprastas atvejis susijęs su Su-57: pagal ukrainiečių OSINT kanalą „Absolutely Reliable Source“, spalio 29 dieną bandymų centre Achtubinske orlaivis užsidegė variklio paleidimo metu ir visiškai sudegė. Skelbti palydoviniai vaizdai, esą rodantys gaisro pėdsakus, tačiau Rusija šios netekties nepatvirtino.

    Jei ši informacija pasitvirtintų, teigiama, tai būtų jau ketvirtas šiemet prarastas ar apgadintas Su-57. Suvestinės autoriai akcentuoja, kad nuostoliai patiriami ir dėl avarijų, ir dėl smūgių, suduodamų toli nuo fronto linijos.

    Ką rodo skaičiai apie Rusijos galimybes

    Spalio nuostolių mastas įgauna reikšmę lyginant su Rusijos gynybos pramonės pajėgumais. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) skelbia, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 47 Su-34, o dar septyni buvo apgadinti.

    Anot HUR, tarp 2025 metų spalio ir 2026 metų spalio Rusijos oro pajėgos gavo 22 naujus Su-34. Tai reikštų, kad vien per spalį sunaikintų orlaivių skaičius prilygtų maždaug trečdaliui metinių tiekimų.

    HUR vertinimu, vidutinis Su-34 gamybos tempas siekia 14–18 orlaivių per metus, todėl toks skaičius gali reikšti didesnę gamybą, nors viešai prieinami duomenys neatskleidžia, kaip tai pasiekta.

    Panašius nuostolių mastus fiksuoja ir kiti šaltiniai: projektas „Oryx“ yra dokumentavęs 48 prarastus rusiškus Su-34, o britų analitinis centras RUSI 2026 metų sausį vertino, kad Rusija neteko apie 40 šio tipo orlaivių. Tai rodo, kad net ir patirdama didelius praradimus, Rusija vis dar sugeba papildyti parką, todėl vien orlaivių naikinimas gali neužtikrinti ilgalaikio jos aviacijos pajėgumų sumažinimo.

  • Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešama smogė sparnuotąja raketa R-360 „Neptun“ į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje. Šis objektas yra šimtai kilometrų nuo Ukrainos sienos ir, remiantis viešai skelbiama informacija, buvo naudojamas modernių Su-34 orlaivių bazavimui bei parengimui.

    Socialiniuose tinkluose ir atviruose šaltiniuose po atakos ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisrai ir apgadinta infrastruktūra. Skirtingi karo stebėtojai teigia, kad ant žemės galėjo būti sunaikinti keli orlaiviai, dar keli smarkiai apgadinti, tačiau tikslaus patvirtinto skaičiaus iš nepriklausomų institucijų pateikta nebuvo.

    Smūgis giliai Rusijos teritorijoje

    Tokie smūgiai, jei informacija pasitvirtina, rodo didėjantį Ukrainos gebėjimą pasiekti taikinius Rusijos gilumoje ir trikdyti logistiką bei aviacijos operacijas. Kariniai aerodromai laikomi vienais svarbiausių taikinių, nes iš jų vykdomi bombardavimai ir užtikrinamas lėktuvų rotavimas, remontas bei amunicijos papildymas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainai būtina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos kariniam potencialui. Šių operacijų tikslas paprastai įvardijamas kaip siekis mažinti spaudimą fronte ir didinti kainą už kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus.

    Kas žinoma apie „Neptun“

    „Neptun“ yra Ukrainoje sukurta raketų sistema, pradžioje projektuota kaip priešlaivinis ginklas, o vėliau pritaikyta smūgiams į antžeminius taikinius. Viešai skelbiama, kad tolimojo nuotolio variantas, dažnai vadinamas ilgojo nuotolio „Neptun“, gali siekti iki 1 000 kilometrų, todėl teoriškai leidžia pasiekti taikinius gerokai už fronto linijos.

    Atviruose šaltiniuose nurodoma, kad kovinė galvutė gali sverti apie 260 kilogramų, o skriejimo greitis gali siekti apie 900 kilometrų per valandą. Taip pat teigiama, kad valdymo sistema derina inercinę navigaciją su palydoviniu koregavimu, o tai didina tikslumo tikimybę net esant trikdžiams.

    Kodėl tai kelia įtampą Rusijoje

    Rusijos karo komentatorių reakcijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, rodo, kad smūgiai tokiu atstumu kelia papildomą psichologinį spaudimą ir didina neapibrėžtumą dėl užnugario saugumo. Kuo daugiau taikinių tampa pasiekiami, tuo daugiau išteklių reikia oro gynybai, bazėms išskaidyti ir aviacijos veiksmams riboti.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad atakų pasekmių vertinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas: abi pusės informaciją filtruoja, o dalis duomenų sąmoningai slepiama. Todėl galutinį smūgio efektyvumą dažniausiai parodo ne pavieniai kadrai, bet ilgalaikiai pokyčiai aviacijos aktyvume ir logistikos tempuose.

  • Rusija meta į mūšį atnaujintus Su-34: UAC patvirtino naują partiją, įspėja dėl rudens

    Rusija meta į mūšį atnaujintus Su-34: UAC patvirtino naują partiją, įspėja dėl rudens

    Rusijos valstybinė aviacinės pramonės grupė UAC pranešė perdavusi Rusijos oro pajėgoms dar vieną taktinių bombonešių Su-34 partiją. Oficialiai neatskleidžiama, kiek lėktuvų pristatyta, tačiau tokie pranešimai paprastai naudojami signalizuoti apie tęsiamą gamybą ir pasirengimą intensyvesnėms operacijoms.

    Su-34 nuo plataus masto karo pradžios išlieka viena pagrindinių platformų, iš kurios Rusija vykdo smūgius prieš Ukrainos pozicijas ir infrastruktūrą. Pastaraisiais mėnesiais ypač išryškėjo taktika, kai iš didesnio nuotolio naudojamos valdomos sklendžiančios bombos, leidžiančios smogti neprisiartinant prie dalies oro gynybos zonų.

    Kas žinoma apie atnaujinimus

    UAC nurodė, kad naujai pristatyti Su-34 yra modernizuoti, o tai paprastai reiškia atnaujintą avioniką, ryšio ir radioelektroninės kovos sprendimus. Tokie patobulinimai svarbūs ne tik taikinių aptikimui, bet ir išlikimui ore, kai didėja grėsmė iš oro gynybos bei bepiločių sistemų.

    Pramonės ir analitikų vertinimu, modernizavimas glaudžiai susijęs su poreikiu geriau integruoti naujesnius ginklus ir taikymo priemones, kurios sparčiai tobulinamos karo metu. Praktikoje tai gali reikšti tikslesnį smūgių planavimą ir didesnį lankstumą renkantis užduotis.

    Kuo pavojingas Su-34

    Su-34 sukurtas Su-27 pagrindu, tačiau tai atskira platforma, pritaikyta ilgesnėms smogiamosioms misijoms. Vienas iš išskirtinumų yra šarvuota kabina ir dviejų įgulos narių išdėstymas greta, kas palengvina darbą vykdant sudėtingas užduotis.

    Orlaivis gali veikti dieną ir naktį, sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, skristi mažame aukštyje ir nešti platų ginkluotės spektrą. Skirtingos konfigūracijos leidžia atakuoti antžeminius taikinius, o tam tikrais scenarijais ir jūrinius objektus, jei integruotos atitinkamos priemonės.

    Karo tendencijos ir ribojantys veiksniai

    Nors Rusija viešai akcentuoja naujus pristatymus, gamybos tempai priklauso nuo pramoninių pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Tarptautinės sankcijos, technologijų kontrolė ir ribota modernių elektronikos komponentų pasiūla gali lėtinti tiek gamybą, tiek sudėtingesnius modernizavimo darbus.

    Kita vertus, Ukrainos pusė nuolat siekia mažinti šių orlaivių keliamą grėsmę, todėl Su-34 tampa prioritetiniu taikiniu, kai tik susidaro sąlygos smogti aerodromams ar orlaiviams ore. Tai reiškia, kad net ir papildymai parku dažnai nereiškia automatinio pranašumo, o tik bandymą kompensuoti nuostolius ir palaikyti smūgių intensyvumą.

  • Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.

    Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.

    Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.

    Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.

    Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.

    Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.

    „Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.

    Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.

    Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.