CP v2

Tag: Subaru

  • Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Naujasis „Subaru“ Trailseeker daug kam atrodo kaip beveik identiškas „Toyota“ elektrinio visureigio giminaitis, tačiau autoserviso specialisto apžvalga parodė, kad skirtumų vis dėlto yra. Mechanikas, išnagrinėjęs konstrukciją ir kasdienio naudojimo detales, išskyrė kelias priežastis, kodėl daliai pirkėjų „Subaru“ gali būti patrauklesnis pasirinkimas.

    Techniniai parametrai abiejų modelių atveju labai panašūs: elektrinė visų varančiųjų ratų pavara su dviem elektros varikliais ir 280 arklio galių bendra galia. Akumuliatoriaus talpa siekia 67 kilovatvalandes, o gamintojų deklaruojamas maksimalus nuvažiuojamas atstumas yra apie 450 kilometrų, nors realiame kelyje jis priklauso nuo greičio, temperatūros ir maršruto profilio.

    Mechanikas pabrėžė, kad „Subaru“ pasirinko įprastą, daugeliui vairuotojų pažįstamą valdymo logiką: tradicinis raktelis, įprastas užvedimo mygtukas ir aiškūs fiziniai valdikliai. Tai reiškia mažesnį prisitaikymo laiką tiems, kurie pereina nuo benzininių ar hibridinių automobilių ir nenori radikaliai kitokios naudotojo sąsajos.

    Detalė, kuri keičia kasdienybę

    Didžiausiu praktiniu pranašumu apžvalgininkas įvardijo vairo sprendimą, kuris gerina prietaisų skydelio matomumą. „Subaru“ vairo viršutinė dalis suformuota taip, kad neuždengtų rodmenų, todėl vairuotojui nereikia ieškoti nepatogios sėdėsenos ar koreguoti vairo padėties iki kraštutinumų.

    „Man didžiausias skirtumas yra tai, kad pagaliau normaliai matai prietaisų skydelį, o ne spėlioji greitį“, – sakė mechanikas, vertinęs automobilio ergonomiką ir kasdienio naudojimo patogumą.

    Kaina ir komplektacija: ką svarbu pasverti?

    Kitas argumentas pirkėjų naudai gali būti kaina: JAV rinkoje „Subaru“ startinė kaina yra mažesnė, o skirtumas siekia kelis tūkstančius eurų perskaičiavus pagal dabartinį kursą. Vis dėlto mechanikas atkreipė dėmesį, kad pigesnė pradinė versija gali turėti kuklesnę standartinę įrangą, todėl verta lyginti konkrečių komplektacijų turinį, o ne tik bazinę kainą.

    Elektromobilių rinkoje tokios „dvynių“ strategijos tampa vis dažnesnės, nes gamintojai dalijasi platformomis, baterijų moduliais ir pavaromis, taip mažindami kūrimo kaštus ir spartindami modelių atnaujinimą. Tačiau galutinį pasirinkimą dažnai nulemia ne vien skaičiai brošiūroje, o ergonomika, valdymo logika, salono sprendimai ir tai, kaip automobilis jaučiasi kasdien.

  • „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    „Subaru“ pila pinigus į elektromobilius: išlaidos trigubos, bet pardavimai stringa

    Reklamos biudžetas auga, rezultatai nuvilia

    „Subaru“ JAV per balandžio–birželio ketvirtį elektromobiliams skyrė maždaug tris kartus daugiau pardavimo skatinimo lėšų nei benzininiams modeliams, tačiau ryškaus pirkėjų proveržio tai neatnešė. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės Motor Intelligence duomenys, kuriais remiasi JAV automobilių verslo žiniasklaida.

    Skaičiai iškalbingi: vienam parduotam „Solterra“ esą teko apie 8 900 eurų gamintojo paskatų, o „Uncharted“ ir „Trailseeker“ atvejais suma siekė maždaug 8 400–8 500 eurų už automobilį. Tuo metu vienam „Outback“ pardavimui paskatos vidutiniškai sudarė apie 2 800 eurų.

    Pelnas krito, elektromobilių dalis išlieka maža

    Didelės paskatos prisidėjo prie prastėjančių finansinių rezultatų: „Subaru“ skelbė, kad jos veiklos pelnas pirmąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį birželio 30 dieną, smuko apie 44 proc. Nuo maždaug 439 mln. eurų prieš metus jis sumažėjo iki maždaug 245 mln. eurų.

    Tuo pat metu „Solterra“ pardavimai JAV pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito apie 21 proc. Naujesni „Uncharted“ ir „Trailseeker“ iki birželio pabaigos kiekvienas sukaupė maždaug po 2 500 pardavimų.

    Iš viso „Subaru“ per sausį–birželį JAV pardavė 10 064 elektromobilius, kai bendri markės pardavimai siekė 307 340 vienetų. Tai reiškia, kad elektromobiliai sudarė tik apie 3,3 proc. visų pardavimų, o pagrindinį srautą generavo „Forester“ ir „Crosstrek“ modeliai.

    Kodėl gamintojai didina paskatas?

    Tokio masto paskatos automobilių rinkoje dažniausiai naudojamos tada, kai gamintojas nori greitai padidinti paklausą, sumažinti kainos jautrumą ar kompensuoti pasikeitusią valstybės paramą. JAV kontekste svarbus veiksnys yra tai, kad daliai modelių pasikeitė ar susiaurėjo galimybės gauti federalines lengvatas, todėl gamintojai dažniau bando „užpildyti spragą“ nuolaidomis ir palankesniu finansavimu.

    Motor Intelligence akcentuoja, kad fiksuojamos išlaidos apima gamintojo paskatas, tokias kaip grąžinamosios išmokos, nuolaidos ar subsidijuotos lizingo ir paskolų sąlygos. Tai nėra vien reklama tradicine prasme, tačiau realiai veikia tą patį tikslą: sumažinti galutinę kainą ir paskatinti sprendimą pirkti.

    „Subaru“ atvejis parodo platesnę tendenciją: kai elektromobilio kaina, įkrovimo infrastruktūros įpročiai ir konkurentų pasiūla keičiasi greičiau nei pirkėjų lūkesčiai, vien nuolaidos ne visada sukuria tvarų pardavimų augimą. Dėl to gamintojams tenka laviruoti tarp rinkos dalies siekio ir pelningumo, o trumpalaikės paskatos gali smarkiai spausti maržas.

    Signalas apie lėtėjančią paklausą

    Šių metų pavasarį „Subaru“ taip pat skelbė apie maždaug 336 mln. eurų vertės turto vertės sumažėjimo (impairment) sąnaudas, susijusias su lėtėjančia elektromobilių paklausa. Be to, bendrovė atidėjo savarankiškai kuriamo elektromobilio gamybos startą Japonijoje, kuris buvo planuotas naujoje Oizumi gamykloje.

    Šie sprendimai rodo, kad elektromobilių strategija vis dažniau perskaičiuojama ne tik rinkodaros, bet ir investicijų planavimo lygmenyje. Gamintojams svarbu ne tik pristatyti daugiau modelių, bet ir užtikrinti, kad jų pardavimai vyktų be itin brangių paskatų, kurios ilgainiui gali tapti sunkiai pakeliama našta.

  • „Subaru“ stabdo didžiausio elektromobilio planą: 7 vietų visureigis vėluos, aiškėja priežastys

    „Subaru“ stabdo didžiausio elektromobilio planą: 7 vietų visureigis vėluos, aiškėja priežastys

    Automobilių gamintoja „Subaru“ pranešė atidedanti savo didžiausio iki šiol elektrinio modelio – trijų eilių, septynviečio visureigio „Getaway“ – gamybos pradžią. Modelis turėjo būti pradėtas gaminti Kentukyje, tačiau įmonė teigia, kad reikia daugiau laiko galutiniams parengiamiesiems darbams.

    Gamintojas nenurodė naujos tikslios starto datos, todėl neaišku, kada automobiliai išriedės iš gamyklos ir pasieks pirkėjus. Iki šiol buvo komunikuojama, kad modelio prekyba galėtų prasidėti jau šių metų rudenį, tačiau dabar šie planai koreguojami.

    Kas lėmė nukėlimą?

    „Subaru“ pabrėžia, kad atidėjimas susijęs su būtinybe atlikti galutinius patikslinimus prieš oficialų pristatymą ir gamybos startą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia papildomus bandymus, programinės įrangos kalibravimą, tiekimo grandinės suderinimą ar gamybos linijos paruošimą serijinei produkcijai.

    Šis sprendimas sutampa su panašiu „Toyota“ žingsniu atidėti naujo elektrinio „Highlander“ gamybą. Abu modeliai siejami bendra technine baze ir planuojami surinkti toje pačioje Kentukio gamykloje, todėl vieno projekto grafiko pokyčiai gali turėti įtakos ir kitam.

    Ką žadėjo „Getaway“ specifikacijos?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, „Subaru Getaway“ turėtų būti komplektuojamas su dviem elektros varikliais ir visų varančiųjų ratų pavara. Numatoma didesnė 95,8 kilovatvalandės baterija, kurios gamintojo vertinimu turėtų pakakti daugiau nei 480 kilometrų nuvažiuoti vienu įkrovimu.

    Taip pat minėta ir mažesnės talpos, 77 kilovatvalandžių baterijos versija, tačiau ir joje visų varančiųjų ratų pavara turėtų likti standartinė. Greitojo įkrovimo galios riba įvardyta iki 150 kilovatų, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. esą galėtų užtrukti apie 30 minučių.

    Didelių elektrinių visureigių varžybos

    Dideli, šeimai skirti elektriniai visureigiai tampa vienu konkurencingiausių segmentų, nes pirkėjai tikisi ir erdvės, ir ilgo nuotolio, ir greito įkrovimo. Kartu šis segmentas ypač jautrus baterijų kainoms, svoriui ir programinės įrangos brandai, todėl gamintojai dažnai renkasi atidėti startą, kad išvengtų brangių vėlesnių taisymų ar reputacinių smūgių.

    „Subaru“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia elektrinę kryptį, remdamasi glaudžiu bendradarbiavimu su „Toyota“. Po santūriai sutikto „Solterra“ starto gamintojas siekia pasiūlyti konkurencingesnius modelius ir stiprinti pozicijas rinkoje, tačiau „Getaway“ vėlavimas rodo, kad perėjimas prie elektromobilių vis dar reikalauja papildomo laiko ir investicijų.

  • Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Dujos vis dar vilioja vairuotojus

    Nors automobilių su dujų įranga keliuose daugelyje šalių mažėja, LPG vis dar laikomas vienu pigiausių būdų sumažinti kasdienes išlaidas kurui. Pagrindinė priežastis paprasta: net ir esant didesnėms sąnaudoms, galutinė vieno kilometro kaina dažnai būna mažesnė nei važiuojant benzinu.

    Praktikoje automobilis su LPG dažniausiai sunaudoja maždaug 10–20 proc. daugiau degalų nei važiuodamas benzinu. Vis dėlto finansinė nauda priklauso ne tik nuo kainų degalinėje, bet ir nuo to, ar variklis „draugauja“ su dujomis, o įranga parinkta ir sureguliuota teisingai.

    Didžiausią reikšmę turi variklio konstrukcija: paprastesnis įpurškimas, atsparūs vožtuvai ir aiški, patikima mechanika. Dujoms dažniausiai geriausiai tinka benzininiai varikliai su netiesioginiu įpurškimu, nes jų dujų įrangos sprendimai paprastai pigesni, o eksploatacija kelia mažiau rizikų.

    Kokie sprendimai laikomi saugiausiais

    Dažnai išskiriami varikliai, kurie turi netiesioginį įpurškimą ir hidraulinę vožtuvų tarpelių kompensaciją. Tokia konstrukcija mažina priežiūros kaštus, nes paprastai nereikia dažnai reguliuoti vožtuvų, o dujų sistema gali būti sukonfigūruota stabiliau.

    Vienu iš gerai žinomų pavyzdžių laikomas „Volkswagen“ koncerno 1.6 MPI. Nors naujuose automobiliuose šis variklis seniai nebediegiamas, antrinėje rinkoje jo dar daug, o dalys paprastai lengvai randamos ir nėra brangios.

    Šio tipo varikliams būdinga paprasta konstrukcija ir pakankamai nuspėjamas darbas su ketvirtos kartos LPG įranga. Visgi ir jie nėra „amžini“: pasitaiko tepalo prasisunkimų, užsiteršusios droselinės sklendės ar uždegimo sistemos gedimų, kurie važiuojant dujomis gali pasijusti greičiau.

    Prieš montuojant LPG svarbu įsitikinti, kad variklis techniškai tvarkingas: patikrinti uždegimą, žvakes, kompresiją, kuro korekcijas, atlikti išmetamųjų dujų analizę. Tipinė tokios įrangos montavimo kaina šiandien dažnai sukasi apie 800–1 000 eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo komplektacijos ir darbų apimties.

    Japonų ir kitų gamintojų alternatyvos

    Tarp dujoms tinkamų variklių dažnai minimi ir japoniški sprendimai, ypač „Toyota“ Valvematic šeimos 1.6, 1.8 ir 2.0 litro benzininiai varikliai. Jie vertinami dėl konstrukcinių sprendimų, kurie gali palengvinti eksploataciją su LPG, jei įranga parinkta ir sureguliuota profesionaliai.

    Vis dėlto svarbu neskubėti visų „Toyota“ benzininių variklių vertinti vienodai. Kai kuriuose sprendimuose vožtuvų tarpeliai reguliuojami plokštelėmis, o tai važiuojant dujomis gali reikšti sudėtingesnę ir brangesnę periodinę priežiūrą.

    Dar vienas pasirinkimas – „Subaru“ opoziciniai varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos kai kuriais atvejais sėkmingai dirba su LPG. Dažniausiai minimi 2.0 ir 2.5 litro sprendimai, tačiau čia ypač svarbi montuotojų kompetencija ir teisingas sistemos sureguliavimas, nes net smulkios klaidos gali virsti brangiais remontais.

    Tarp naujesnių mažatūrių variklių minimas „Renault“ 1.0 TCe, kuris kai kuriose versijose buvo siūlomas ir su gamykline dujų įranga. Tokie automobiliai dažnai patrauklūs tuo, kad gamintojas jau būna numatęs suderinamumą ir kalibracijas, o vairuotojui lieka laikytis aptarnavimo grafiko.

    Vis dėlto šis variklis turi ir savo taisykles: kai kuriuose variantuose nėra hidraulinės vožtuvų kompensacijos, todėl rekomenduojama periodiškai tikrinti vožtuvų tarpelius. Praktikoje tai daroma maždaug kas 30 000–40 000 kilometrų, kad sumažėtų vožtuvų lizdų dėvėjimosi rizika.

    LPG turi aukštesnį oktaninį skaičių nei benzinas ir degimo procesas gali vykti aukštesnėje temperatūroje, todėl prasta uždegimo sistema ar netikslus mišinio sureguliavimas greitai išryškėja. Dėl to realios sutaupytos sumos priklauso ne tik nuo variklio pasirinkimo, bet ir nuo montavimo kokybės bei reguliaraus aptarnavimo.

    Jei dujų sistema sumontuota profesionaliai, o variklis prižiūrimas laiku, LPG gali tapti racionaliu sprendimu ilgoms kelionėms ir kasdieniam važiavimui. Tačiau perkant automobilį su jau sumontuota įranga verta reikalauti serviso istorijos ir diagnostikos, nes klaidos čia dažnai kainuoja daugiau nei pati įranga.