Naujausi BIG InfoMonitor tyrimo „Skaner MŚP“ duomenys rodo, kad atsiskaitymų vėlavimai statybų sektoriuje tapo beveik kasdienybe: su vadinamaisiais mokėjimų kamščiais susiduria 97 proc. įmonių. Tyrimo autoriai pažymi, kad beveik pusei bendrovių vėluojantys mokėjimai tiesiogiai blogina apyvartinių lėšų padėtį ir trukdo laiku dengti savo įsipareigojimus.
Kovo pabaigoje 2026 metais statybų sektoriaus įsiskolinimai per metus padidėjo daugiau kaip 234 mln. zlotų, tai yra apie 54 mln. eurų, arba 4,1 proc. Bendra pradelstų įsipareigojimų suma priartėjo prie 6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 1,4 mlrd. eurų.
Kur skolos didžiausios?
Didžiausią pradelstų skolų dalį sukaupia įmonės, užsiimančios pastatų statyba. Jų neapmokėtų įsipareigojimų vertė viršija 3 mlrd. zlotų, arba apie 700 mln. eurų, o tai rodo, kad būtent ši grandis yra jautriausia kainų ir paklausos svyravimams.
Ataskaitoje akcentuojama, kad pastatų statybos segmentui ypač kenkia statybinių medžiagų kainų pokyčiai, darbo užmokesčio spaudimas ir žemas seniau sudarytų sutarčių pelningumas. Dalis projektų buvo pasirašyti esant aukštai infliacijai, todėl maržos iki šiol išlieka menkos.
Dar viena probleminė sritis – specializuotus statybos darbus atliekančios įmonės. Tyrime nurodoma, kad finansiniai sunkumai paliečia daugiau kaip 31 000 šio segmento bendrovių, o jų pradelstos skolos viršija 2 mlrd. zlotų, tai yra apie 470 mln. eurų.
Šis segmentas fiksuoja ir sparčiausią pradelstų įsipareigojimų augimą: per metus daugiau kaip 161 mln. zlotų, tai yra apie 37 mln. eurų, arba 8,5 proc. Tai signalizuoja, kad net ir esant atsargiam rinkos atsigavimui smulkesni rangovai bei subrangovai lieka labiausiai pažeidžiami.
Pirmi atsigavimo ženklai, bet rizikos išlieka
Nors įmonių, susiduriančių su mokėjimų problemomis, skaičius sumažėjo beveik 2 900, skolininkų registre vis dar yra arti 50 000 statybų sektoriaus bendrovių. Ataskaitoje pažymima, kad dalis mažiausių įmonių stabdo veiklą arba pasitraukia iš rinkos, prisitaikydamos prie sumažėjusio užsakymų srauto.
Taip pat matyti, kad verslas atsargiau vertina naujas investicijas ir naujus kontraktus, ypač jei numatomi ilgi atsiskaitymo terminai. Kartu didesnė dalis įmonių stengiasi griežčiau vertinti partnerių mokumą ir mažinti riziką grandinėje.
Ataskaitoje pateikiama, kad vidutiniškai vienai statybų įmonei tenka daugiau kaip 120 000 zlotų pradelstų įsipareigojimų, tai yra apie 28 000 eurų. Prieš metus šis vidurkis buvo apie 109 000 zlotų, arba maždaug 25 000 eurų, todėl skolos našta per metus išaugo ne tik bendroje statistikoje, bet ir vienai įmonei tenkančia suma.
BIG InfoMonitor vyriausiasis analitikas dr. hab. Waldemaras Rogowskis pabrėžia, kad dalis įmonių ir toliau nuogąstauja dėl sąnaudų augimo, ypač energijos bei dujų kainų. Nors rinka rodo tam tikrus stabilizacijos ženklus, daugelis sutarčių vis dar vykdomos su minimalia pelno marža.
Kodėl vėlavimai tapo norma?
Analitikai išskiria, kad viena didžiausių statybų sektoriaus problemų – įprasta praktika atsiskaityti po termino. Tai ypač skaudžiai atsiliepia subrangovams, kuriems tenka finansuoti darbus iš savo apyvartinių lėšų, kol užsakovai ar pagrindiniai rangovai apmoka sąskaitas.
„Mokėjimų kamščiai paliečia 97 proc. statybų sektoriaus įmonių, o vėlavimai iki 90 dienų, kuriuos nurodė 46 proc. bendrovių, neretai laikomi patogiu veiklos finansavimo būdu kitų sąskaita“, – sakė dr. hab. Waldemaras Rogowskis.
Tyrimo įžvalgos rodo, kad net ir atsirandant atsigavimo požymių, atsiskaitymų disciplina lieka vienu esminių sektoriaus iššūkių. Kol mokėjimų terminai ir realūs apmokėjimo įpročiai nesikeis, skolos grandinėje ir toliau darys spaudimą įmonių likvidumui bei jų galimybėms stabiliai planuoti darbus.