CP v2

Tag: Sūduva

  • Jubiliejinė paroda Marijampolėje: Dailės galerijoje susitinka ryškiausi Sūduvos meno vardai

    Jubiliejinė paroda Marijampolėje: Dailės galerijoje susitinka ryškiausi Sūduvos meno vardai

    Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje atidaryta jubiliejinė paroda subūrė žinomiausius su Sūduva siejamus kūrėjus ir jų skirtingus laikotarpius. Vienoje erdvėje pristatomi darbai leidžia pamatyti, kaip krašto patirtys ir charakteris virsta vizualiu pasakojimu.

    Parodoje susitinka skirtingos kartos ir braižai, tačiau visus autorius jungia bendras atspirties taškas – Sūduva. Ekspozicija kalba apie tapatybę, atmintį ir kūrybinį atkaklumą, kuris dažnai slypi už lakoniško, santūraus šio regiono įvaizdžio.

    Lankytojai gali išvysti Viktorijos Daniliauskaitės, Valentino Antanavičiaus, Dinos Budgino, Viktoro Petravičiaus, Juliaus Narušio, Juzės Katiliūtės, Audriaus Plioplio ir Izio Bidermanso kūrybą. Šie vardai Lietuvos dailės lauke siejami su skirtingomis mokyklomis ir ieškojimais, todėl paroda veikia kaip gyvas dialogas tarp epochų.

    Atidaryme dalyvavęs Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad tokie renginiai stiprina miesto kultūrinį pulsą ir bendruomenės savivoką.

    „Tokie renginiai kaip šis ne tik telkia bendruomenę, bet ir primena, kiek daug kūrybinės jėgos slypi mūsų krašte. Didžiuojamės menininkais, kurie garsina Sūduvą ir kuria mūsų kultūrinį veidą“, – sakė Artūras Visockis.

    Ši jubiliejinė ekspozicija kviečia neskubėti ir žiūrėti į kraštą per meną, kuriame atsiveria ir istorija, ir asmeniškos patirtys. Dailės galerijoje išdėstyti darbai leidžia palyginti, kaip kinta meninės priemonės, bet išlieka temos, susijusios su žmogumi, jo aplinka ir laikmečiu.

    Paroda Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje veiks iki 2027 metų gegužės 28 dienos. Organizatoriai pažymi, kad tai proga vienu apsilankymu pamatyti kelių kartų kūrėjų darbus ir iš naujo atrasti Sūduvos kultūrinį žemėlapį.

  • Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Marijampolėje paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, subūrusi žurnalistus, komunikacijos specialistus, bibliotekininkus, leidėjus ir visus, kurių kasdienybėje svarbiausias įrankis yra žodis. Renginys šiemet įgijo daugiau istorinio turinio ir pakvietė ne tik pasveikinti profesinę bendruomenę, bet ir prisiminti, kaip formavosi lietuviška spauda bei moderni valstybės idėja.

    Šventės ašimi tapo simbolinis pasivaikščiojimas su Prezidentu Kaziu Griniumi ir jo žmona Joana, skirtas Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Marijampolė su šiuo valstybės vadovu siejama ne tik atminties ženklais, bet ir platesne regiono istorija, kai miestas buvo svarbus švietimo, visuomeninės veiklos ir lietuvybės židinys.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant lietuviškos spaudos draudimo pabaigą carinės Rusijos imperijoje. 1904 metais panaikinus draudimą, lietuviškas raštas ir periodika įgavo naują pagreitį, o visuomeninis gyvenimas sparčiai modernėjo, todėl ši data šiandien vertinama kaip laisvo žodžio ir pilietinės savimonės simbolis.

    Pasivaikščiojimo metu dėmesys skirtas Kazio Griniaus politiniam keliui ir jo ryšiui su švietimu, kultūra bei spaudos svarba visuomenei. Renginio organizatoriai akcentavo, kad spaudos laisvė nėra vien istorinė pergalė, o kasdienė atsakomybė, ypač skaitmeninės informacijos laikais, kai auditorijų dėmesį vis dažniau veikia algoritmai, dezinformacija ir greitas turinio vartojimas.

    Į programą įtrauktas ir interaktyvus spektaklis „Amerika pirtyje“, laikomas vienu lietuviško teatro pradžios simbolių. Dalyviai neapsiribojo stebėtojo vaidmeniu: jie buvo įtraukti į veiksmą, kad ano laikmečio humoras ir kasdienybė būtų pajuntami gyvai, o istorija virstų ne data, bet patirtimi.

    Vakaro dalyje pristatyta Sūduvos krašto skonių degustacija restobare „Kampas“, kur tradiciniai patiekalai pateikti šiuolaikiškai. Tokie akcentai, anot organizatorių, padeda regiono tapatybę pasakoti įvairiais kanalais: per kalbą, istoriją, sceną ir kulinarinį paveldą.

    Renginys Marijampolėje tapo priminimu, kad spauda, kalba ir knyga Lietuvoje istoriškai buvo neatsiejamos nuo bendruomeniškumo ir pilietinės drąsos. Šiandien, kai informacija plinta akimirksniu, o turinį vis dažniau kuria ir DI, ypač svarbu išlaikyti patikimumo standartus ir kritinį mąstymą, kad laisvas žodis išliktų prasmingas.

  • Mažučių kaime įamžinti Sūduvos kunigai šviesuoliai: ką primena atidengtas ženklas?

    Mažučių kaime įamžinti Sūduvos kunigai šviesuoliai: ką primena atidengtas ženklas?

    Atminimo ženklas prie Kunigų kryžiaus

    Mažučių kaime, prie Kunigų kryžiaus, atidengtas atminimo ženklas Sūduvos krašto kunigams šviesuoliams Juozui Montvilai ir Justinui Dabrilui. Iniciatyva skirta ne tik pagerbti dvasininkus, bet ir priminti jų vaidmenį krašto istorijoje bei bendruomenės gyvenime.

    Vietos bendruomenė pabrėžia, kad tokie ženklai padeda išlaikyti gyvą atmintį apie žmones, kurie prisidėjo prie švietimo, kultūros ir pilietiškumo stiprinimo. Kunigai Sūduvoje neretai buvo ir organizatoriai, ir mokytojai, ir pagalbininkai sunkmečiais.

    Mišios ir informacinis stendas

    Renginio dieną koplytėlėje buvo aukotos šventosios Mišios, o vėliau pristatytas ir atidarytas informacinis stendas. Jame pateikta svarbiausia informacija apie J. Montvilos ir J. Dabrilų gyvenimą, darbus bei jų reikšmę Sūduvos kraštui.

    Tokie stendai vis dažniau tampa vietos istorijos „atvira klase“: jie padeda atvykusiems suprasti, kodėl konkreti vieta svarbi, ir skatina domėtis artimiausios apylinkės paveldu. Tai ypač aktualu mažesnėse bendruomenėse, kur istorijos perdavimas dažnai remiasi gyva atmintimi.

    Žinutė bendruomenei ir ateičiai

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Jo teigimu, istorinės atminties ženklai tampa ne tik pagarbos išraiška, bet ir bendruomenę telkiančiu veiksmu.

    „Įamžindami šiuos žmones, stipriname savo tapatybę. Tai pagarba praeičiai ir atsakomybė ateičiai“, – sakė V. Gavėnas.

    Organizatoriai dėkojo visiems prisidėjusiems prie iniciatyvos įgyvendinimo ir pabrėžė, kad tokie renginiai kuria tęstinumą: nuo istorijos pažinimo iki realių veiksmų, kurie išsaugo vietos atmintį kasdienėje aplinkoje.