Tag: Sulaikymai

  • Chaosas Lenkijos Konstituciniame Tribunole: policija, sulaikymai ir peilio ataka

    Lenkijos Konstituciniame Tribunole kilo rimtas konfliktas dėl vadovybės ir teisėtų sprendimų. Skirtingi pranešimai apie pareigų sustabdymą, interneto svetainės kontrolę ir policijos įsikišimą peraugo į naktinę krizę, kurią dar labiau aptemdė pranešimas apie peiliu ginkluoto vyro išpuolį prieš moterį.

    Viešojoje erdvėje paskelbta, kad teisėja Anna Korwin-Piotrowska esą mėnesiui sustabdė tribuno pirmininko Bogdano Święczkowskio ir jo pavaduotojo Bartłomiejaus Sochańskio pareigų vykdymą. Pagal šią versiją ji būtų perėmusi vadovavimą institucijai, o tai iš karto sukėlė klausimų dėl sprendimo pagrįstumo ir procedūrų.

    Netrukus pasirodė ir priešinga pozicija, paneigianti pirminį pranešimą. Joje tvirtinta, kad įvyko neteisėtas Konstitucinio Tribunolo interneto išteklių perėmimas, o pirmininku toliau laikomas Bogdanas Święczkowskis, pavaduotoju – Bartłomiejus Sochańskis.

    Policija ir sulaikymai

    Įtampą papildė policijos įsikišimas Konstitucinio Tribunolo patalpose. Pareigūnai nurodė atlikę veiksmus gavę pranešimą apie galimą grėsmę teisėjų ir darbuotojų saugumui, o situacijos metu buvo sulaikyti trys asmenys.

    Vienas vadovybės atstovų viešai teigė, kad jam esą buvo trukdoma patekti į pastatą, todėl kilo papildomų abejonių, kas tuo metu realiai kontroliavo patekimą į instituciją. Šie epizodai dar labiau išryškino, kad ginčas peržengė vidinės administracijos ribas ir tapo viešo saugumo klausimu.

    Naktiniai pareiškimai ir politinis fonas

    Konfliktas vystėsi valandomis, o nauji pareiškimai pasirodydavo beveik be pertraukų. Pranešta, kad po vidurnakčio į Konstitucinio Tribunolo teritoriją atvyko Karolas Nawrockis, o tai dar labiau padidino žiniasklaidos ir politikų dėmesį.

    Ši istorija vyksta platesniame Lenkijos teisinės sistemos įtampos kontekste, kai pastaraisiais metais daug ginčų kelia teismų nepriklausomumo, skyrimų ir institucijų kompetencijų klausimai. Dėl to bet koks signalas apie bandymus keisti vadovybę ar perimti komunikacijos kanalus iš karto tampa ir politinės kovos objektu.

    Pranešimas apie peilio išpuolį

    Lygiagrečiai su įvykiais Konstituciniame Tribunole pasirodė informacija apie smurtinį incidentą, kai 30 metų vyras su peiliu sužalojo moterį. Kol kas nėra pakankamai viešai patvirtintų detalių, leidžiančių aiškiai pasakyti, ar šis epizodas tiesiogiai susijęs su institucijoje kilusiu konfliktu.

    Atsakingos tarnybos aiškinasi aplinkybes, o visuomenė laukia oficialių patikslinimų dėl abiejų įvykių eigos. Situacija išlieka dinamiška, todėl tikėtini nauji pareiškimai ir sprendimai, kurie lems tolesnę Konstitucinio Tribunolo veiklą.

  • Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūzijoje pirmadienį dėl besitęsiančių mokinių protestų visiškai arba iš dalies uždaromos 400–500 vidurinių mokyklų. Šalies švietimo ministerija teigia, kad dalyje ugdymo įstaigų negalima užtikrinti saugumo, o situacija kai kur peraugo į vandalizmą.

    Pastarosiomis dienomis protestai išplito per kelis didžiuosius miestus ir lydimi susirėmimų su policija. Pranešama apie deginamus atliekų konteinerius, mėtomas įvairias priemones į pareigūnus, apgadintus mokyklų pastatus ir viešąją infrastruktūrą.

    Švietimo ministerijos duomenimis, 24 iš 735 su neramumais siejamų mokyklų buvo padegtos arba nuniokotos. Taip pat skelbiama, kad nuo judėjimo pradžios sužeisti 78 švietimo sistemos darbuotojai.

    Policijos veiksmai ir sulaikymai

    Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad nuo praėjusios savaitės pradžios šalyje sulaikyta beveik 5 000 žmonių. Policija protestų metu naudojo ašarines dujas, gumines kulkas, vadinamuosius gynybinius kamuolinius šovinius ir lazdas, siekdama išvaikyti dalį minios.

    Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñez viešai gynė pareigūnų veiksmus ir atmetė kaltinimus dėl neproporcingos jėgos. Jis tvirtino, kad policija esą ne „slopina jaunimą“, o saugo tuos, kurie nori reikalavimus reikšti taikiai.

    „Policija jaunimo nerepresuoja, ji užtikrina saugumą ir gina tuos, kurie nori protestuoti taikiai“, – sakė Laurentas Nuñez.

    Kas įžiebė protestus?

    Judėjimas prasidėjo prieš dvi savaites Saint-Exupéry mokykloje Kreteilyje, Paryžiaus priemiestyje, kaip parama streikavusiems mokytojams. Pedagogai ir mokiniai kalba apie darbuotojų trūkumą, ribotus išteklius ir tai, kad pamokos dažnai neįvyksta dėl nepakeičiamų mokytojų.

    Mokiniai taip pat kelia klausimus dėl nesaugių ir nehigieniškų pastatų, perpildytų klasių bei, jų teigimu, nepakeliamų tvarkaraščių. Tarp reikalavimų minimas ir nepasitenkinimas mobiliųjų telefonų draudimu mokyklose.

    Švietimo ministras Édouard Geffray penktadienį susitiko su mokinių atstovais, tačiau šie po pokalbio teigė negavę konkrečių sprendimų. Dėl to protestus ketinama tęsti, o antradieniui planuojama dar viena visos šalies mobilizacijos diena.

    Neramumai ir politinės pasekmės

    Protestų metu fiksuota ir sunkių incidentų. Tūro mieste per susirėmimus su policija sužeistas jaunuolis neteko regėjimo viena akimi, o La Ciotat mieste per demonstraciją užpultas mokytojas; įtariamasis nepilnametis buvo sulaikytas Marselyje.

    Taip pat pranešta apie išpuolį prieš policijos pareigūną Belforte, po kurio keli asmenys atsidūrė areštinėje. Didėjant žalai prie mokyklų ir viešose erdvėse, valdžia svarsto paspartinti įstatymo, vadinamo „casseurs-payeurs“, svarstymą, kad smurtiniuose susibūrimuose dalyvavę asmenys prisidėtų prie remonto išlaidų net ir nebūdami tiesioginiai niokojimo vykdytojai.

    Senate šį projektą planuojama nagrinėti spalio pabaigoje, o tuo metu profesinės sąjungos signalizuoja, kad ketina prisijungti prie mokinių protestų. Jos pabrėžia, kad mokinių keliamos problemos atitinka ilgametes švietimo sektoriaus pretenzijas dėl nepakankamo finansavimo ir žmonių trūkumo.