Tag: Sulaukėję gyvūnai

  • Prie Černobylio sulaukėjusios karvės įsikūrė apleistoje fermoje: mokslininkai paaiškino, kodėl

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate užfiksuota netikėta, bet jau nebe išskirtinė detalė: sulaukėjusių karvių banda blogu oru prisiglaudžia apleistoje fermoje. Rezervato specialistai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gyvūnai ilsisi pastato viduje ir po likusiomis stogo konstrukcijomis.

    Pasak tyrėjų, karvės laisvai juda po saugomą teritoriją, pačios randa vandens ir pašaro, laikosi būriu ir pasirenka skirtingas poilsio vietas. Apleisti ūkiniai statiniai joms tapo praktišku prieglobsčiu, ypač rudenį, kai orai greitai keičiasi, o naktys atšąla.

    „Kadaise šioje fermoje buvo žmonės ir ūkinė veikla, o dabar liko tik pastatai, užžėlusios teritorijos ir tyla. Tačiau fermos gyvenimas nesibaigė – ją seniai perėmė sulaukėjusios karvės“, – teigė rezervato specialistai.

    Černobylio zona po 1986 metais įvykusios avarijos tapo vieta, kurioje žmonių veikla smarkiai sumažėjo, o dalis gyvūnų populiacijų prisitaikė prie gyvenimo be nuolatinės žmogaus priežiūros. Mokslininkai pabrėžia, kad tokios bandos dažniausiai renkasi teritorijas, kuriose yra atvirų pievų ganytis ir miško juostų ar statinių pasislėpti nuo vėjo bei kritulių.

    Apleistos fermos sienos ir išlikusios stogo dalys veikia kaip natūrali užuovėja. Tai leidžia gyvūnams sumažinti šilumos nuostolius, pailsėti ir išvengti ilgalaikio lietaus ar šlapdribos, o pagerėjus orams sugrįžti į ganyklas.

    Rezervato stebėsenos duomenys rodo, kad ši sulaukėjusių karvių grupė laikosi drauge, tačiau bandos sudėtis laikui bėgant gali kisti. Anksčiau buvo skelbta, kad stebėtoje bandoje buvo suskaičiuota 12 gyvūnų, o pastaraisiais mėnesiais fiksuota, jog į grupę sugrįžo du anksčiau atskirai laikęsi buliai.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į galimus hierarchijos pokyčius bandoje: stebėjimuose pasitaiko laikotarpių, kai anksčiau minėtas bandos vedlys nebematyti su grupe. Tokios situacijos gali reikšti natūralią kaitą, konkurenciją tarp patinų arba laikiną pasitraukimą į kitą teritorijos dalį.

  • Černobylio draustinis užfiksavo sulaukėjusių karvių bandą: retas naktinis žygis laukinės gamtos koridoriumi

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai naktį fotospąstais užfiksavo sulaukėjusių karvių bandą, judančią miško taku. Tokie vaizdai čia pasitaiko retai, todėl kiekvienas įrašas laikomas vertingu stebėjimu, padedančiu suprasti gyvūnų elgesį ir judėjimo maršrutus.

    Rezervato darbuotojai pabrėžia, kad šie galvijai jau daug metų gyvena savarankiškai ir yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Nors atrodytų, kad stambius gyvūnus pastebėti paprasta, realybėje jie fotospąstuose pasirodo ne taip dažnai, nes juda nevienodais ritmais ir laikosi gana pastovių, bet ne visuomet kameromis dengtų kelių.

    Stebėjime matyti, kad banda ramiai ir neskubėdama seka pažįstamu taku. Tokie takai gamtoje dažnai vadinami judėjimo koridoriais: juos naudoja įvairios rūšys, nes jie natūraliai veda į maitinimosi vietas, vandens telkinius ar poilsio teritorijas ir leidžia saugiau judėti tankesnėje augmenijoje.

    Pasak rezervato specialistų, bėgant metams šie maršrutai tampa neatsiejama laukinių gyvūnų kasdienybės dalimi. Sulaukėjusios karvės, kurios ilgainiui įsiliejo į teritorijos ekosistemas, taip pat remiasi tais pačiais įpročiais, kaip ir kiti stambūs žinduoliai: renkasi patikimus kelius, ypač aktyviau judėdamos sutemus.

    Černobylio zona mokslininkams ir gamtosaugininkams jau ne vieną dešimtmetį yra svarbi stebėjimų teritorija, kurioje fiksuojami įvairių rūšių judėjimo ir prisitaikymo modeliai. Fotospąstų medžiaga leidžia kaupti duomenis be tiesioginio žmogaus įsikišimo, o tai ypač svarbu vertinant gyvūnų elgesį jų įprastoje aplinkoje.

    Rezervate anksčiau taip pat būdavo fiksuojami ir kiti laukiniai gyvūnai, kurių judėjimas per vandens kliūtis ar siaurus miško praėjimus atskleidžia, kaip teritorijoje susiformuoja nuolatiniai migracijos ir kasdienio judėjimo keliai. Tokie stebėjimai padeda tiksliau suprasti, kaip gyvūnai pasiskirsto kraštovaizdyje ir kaip naudojasi jiems palankiais gamtiniais koridoriais.