Tag: Sulforafanas

  • Kaip gaminti brokolius, kad išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų: svarbi 3 minučių taisyklė

    Brokoliai laikomi viena naudingiausių daržovių, tačiau netinkamas gaminimas gali gerokai sumažinti jų maistinę vertę. Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų junginių, ypač svarbu neperkepti ir rinktis trumpą terminį apdorojimą.

    Kaip rašo „Foodie“, vienas geriausių būdų – brokolius lengvai apkepinti keptuvėje maišant (stir-fry). Tokiu būdu galima geriau išsaugoti procesus, susijusius su junginių virtimu į organizmui naudingas medžiagas.

    Tekste aiškinama, kad brokoliuose esantis fermentas mirozė (myrosinase) padeda paversti gliukorafaniną (glucoraphanin) į sulforafaną (sulforaphane) – antioksidacinį junginį, siejamą su apsauga nuo laisvųjų radikalų ir aprašomą kaip turintį priešvėžinių savybių.

    Tačiau kuo ilgiau brokoliai kaitinami, tuo labiau silpsta fermento aktyvumas, o kartu mažėja ir potenciali nauda. Tyrime, publikuotame „Journal of Agricultural and Food Chemistry“, nurodoma, kad po vos 3 minučių kepinimo maišant mirozės aktyvumas sumenko 80 proc.

    Smulkinimo triukas prieš kepimą

    Straipsnyje išskiriamas dar vienas būdas padidinti sulforafano kiekį dar prieš gaminimą: brokolius susmulkinti maždaug 90 minučių iki kepimo. Teigiama, kad fermentai suaktyvėja, kai daržovė kramtoma, pjaustoma ar laužoma.

    Remiantis aptariamu tyrimu, toks „palaukimo laikas“ prieš trumpą apkepimą gali reikšmingai padidinti sulforafano kiekį – jis gali beveik patrigubėti.

    Ką dar verta žinoti apie šią daržovę

    Brokoliai – ne vien sulforafano šaltinis. Tekste primenama, kad jie taip pat turi vitaminų C, A ir K, o taip pat skaidulų, kalio ir geležies.

    Greitas apkepimas maišant padeda išlaikyti tekstūrą: brokoliai lieka iškepę, bet dar traškūs, o ne suminkštėję ir vandeningi. Tai ypač aktualu tiems, kurie brokolių vengia būtent dėl „pervirtos“ konsistencijos.

    Jei kepimas keptuvėje nėra mėgstamas būdas, švelnus kaitinimas mikrobangų krosnelėje ar garinimas taip pat gali padėti išsaugoti dalį naudingų savybių – geriau taip, nei daržoves pervirti.

  • Dietologai įvardijo daržoves, kurios gali būti siejamos su mažesne kasos vėžio rizika

    Kryžmažiedės daržovės – tokios kaip brokoliai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai ar paprasti kopūstai – gali būti siejamos su mažesne kasos vėžio rizika. Apie tai kalba dietologai, remdamiesi moksliniais tyrimais, kurie nagrinėjo šių daržovių vartojimo ir kasos vėžio tikimybės sąsajas.

    Kasos vėžys – viena sunkiausiai anksti nustatomų onkologinių ligų, todėl natūralu, kad visuomenę domina, kokie kasdieniai pasirinkimai gali padėti sumažinti riziką. Kaip rašoma „EatingWell“, nors nėra vieno produkto, kuris užkirstų kelią ligai, mitybos kryptis ir tam tikri maisto produktai gali būti reikšminga bendros prevencijos dalis.

    Minimos daržovės išsiskiria tuo, kad jose gausu biologiškai aktyvių augalinių junginių. Vienas dažniausiai tyrinėtų – sulforafanas, kuris aptinkamas būtent kryžmažiedėse daržovėse ir siejamas su galimu apsauginiu poveikiu.

    Svarbu pabrėžti: kalbama apie rizikos mažinimą, o ne garantuotą prevenciją. Vis dėlto tokie pasirinkimai, kaip dažnesnis daržovių įtraukimas į mitybą, gali būti paprastas žingsnis, prisidedantis prie geresnės sveikatos.

    Kuo išsiskiria kryžmažiedės daržovės

    Dietologų teigimu, vienas pagrindinių kryžmažiedžių daržovių „stipriųjų ginklų“ yra sulforafanas. Laboratoriniuose tyrimuose šis junginys buvo siejamas su kasos vėžio ląstelių augimo lėtinimu ir dalies jų žūtimi, tačiau tokie rezultatai nebūtinai tiesiogiai persikelia į realias mitybos situacijas.

    Vis dėlto epidemiologiniai tyrimai leidžia kalbėti apie ryšį: viename tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie per savaitę suvalgydavo daugiau nei tris ketvirtadalius puodelio žalių kryžmažiedžių daržovių, turėjo mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu nei tie, kurie suvalgydavo mažiau nei ketvirtadalį puodelio.

    Dar vienas svarbus niuansas – paruošimo būdas. Nors daržovių nebūtina valgyti žalių, švelnesni terminio apdorojimo metodai (pavyzdžiui, trumpas garinimas ar šildymas mikrobangų krosnelėje) gali geriau išsaugoti sulforafaną nei ilgas virimas.

    Skaidulos ir vitaminas C – papildomas argumentas

    Kryžmažiedės daržovės vertinamos ne tik dėl sulforafano. Jose gausu skaidulų – maistinės medžiagos, kuri įvairiuose tyrimuose siejama su mažesne kasos vėžio rizika, taip pat su geresne virškinimo sistemos veikla.

    Be to, šios daržovės aprūpina vitaminu C ir kitais antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčiais junginiais. Dietologai atkreipia dėmesį, kad lėtinis uždegimas organizme gali sudaryti palankesnes sąlygas onkologinių ligų vystymuisi, o antioksidantų turintis maistas gali būti viena iš priemonių, padedančių mažinti oksidacinį stresą.

    Pavyzdžiui, nurodoma, kad vienas puodelis virtų brokolių gali suteikti daugiau nei 100 proc. rekomenduojamos vitamino C paros normos. Tai viena priežasčių, kodėl kryžmažiedės daržovės minimos kaip vertingas šio vitamino šaltinis.

    Kiti kasos vėžio rizikos veiksniai, kuriuos galima keisti

    Nors mityba svarbi, dietologai pabrėžia ir kitus kasos vėžio riziką galinčius veikti dalykus. Tarp jų minimas kūno svoris – perteklinis riebalinis audinys siejamas su didesne kasos vėžio rizika, todėl rekomenduojama siekti sveiko svorio per fizinį aktyvumą ir augalinio maisto gausesnę mitybą.

    Taip pat išskiriamas alkoholis: didesnis vartojimas siejamas su didesne kasos vėžio rizika, o gausus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie pankreatito (kasos uždegimo), kuris laikomas vienu rizikos veiksnių.

    Dar vienas itin reikšmingas veiksnys – rūkymas. Metimas rūkyti įvardijamas kaip vienas svarbiausių žingsnių, mažinančių kasos vėžio riziką, o nerūkantiems patariama kiek įmanoma vengti pasyvaus rūkymo.

    Specialistai apibendrina: vienas maisto produktas ligos neapsaugo, tačiau reguliariai įtraukiant kryžmažiedes daržoves į subalansuotą mitybą galima prisidėti prie mažesnės rizikos ir geresnės bendros savijautos.

  • Ne brokoliai: saujelė šių daigų gali turėti iki 100 kartų daugiau vertingų medžiagų

    Brokolių daigai vis dažniau vadinami vienu praktiškiausių būdų praturtinti kasdienę mitybą. Juose aptinkama kalcio ir geležies, taip pat nemažai vitamino C, folio rūgšties ir kitų mikroelementų, todėl užtenka nedidelės saujos, kad patiekalas taptų maistingesnis.

    Didžiausias brokolių daigų išskirtinumas siejamas su gliukorafaninu, iš kurio organizme susidaro sulforafanas. Tyrimuose nurodoma, kad daigai gali turėti nuo 10 iki net 100 kartų daugiau gliukorafanino nei subrendę brokoliai, todėl būtent daigai dažnai minimi kaip ypač koncentruotas šios grupės junginių šaltinis.

    Sulforafanas mokslo literatūroje dažniausiai aptariamas dėl antioksidacinių savybių ir galimo vaidmens mažinant uždegiminius procesus. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o sveikatai didžiausią įtaką daro bendras mitybos ir gyvenimo būdo paveikslas.

    Palyginimui, subrendę brokoliai paprastai turi daugiau maistinių skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir sotumui, taip pat dažnai išskiriamas didesnis vitamino K kiekis. Dėl to praktinis patarimas paprastas: mityboje verta rasti vietos ir brokoliams, ir jų daigams, nes jų maistinė sudėtis papildo viena kitą.

    Daigus rekomenduojama valgyti termiškai neapdorotus, nes kaitinant dalis biologiškai aktyvių medžiagų gali mažėti. Patogiausia juos berti ant sumuštinių, dėti į salotas ar įmaišyti į varškės užtepėlę, o norint švelnesnio skonio galima derinti su jogurtiniu padažu ar avokadu.

    Renkantis daigus svarbu atkreipti dėmesį į higieną ir laikymo sąlygas, nes daiginti produktai yra jautresni mikrobiologinei taršai. Jei daigus auginate namuose, pravartu naudoti švarius indus, reguliariai perplauti sėklas ir laikyti juos šaldytuve, kai tik pasiekia norimą dydį.

  • Atrodo nekaltas priedas, bet poveikis stebina: kodėl verta kasdien valgyti daigus?

    Atrodo nekaltas priedas, bet poveikis stebina: kodėl verta kasdien valgyti daigus?

    Daigai yra jauni augalai ankstyviausioje augimo stadijoje, todėl juose koncentruojasi daug biologiškai aktyvių medžiagų. Mitybos požiūriu tai patogus būdas papildyti racioną skaidulomis, vitaminais, mineralais ir įvairiais augaliniais junginiais.

    Specialistai pabrėžia, kad daigai nėra stebuklingas vaistas ir nepakeičia subalansuotos mitybos, tačiau gali padėti lengviau didinti daržovių kiekį lėkštėje. Ypač vertinga tai, kad jie dažniausiai valgomi be papildomo gaminimo, tad tinka greitiems patiekalams.

    Kas daiguose vertingiausia?

    Daiguose, priklausomai nuo rūšies, gali būti daugiau vitamino C, folio rūgšties ir kitų mikroelementų, taip pat fermentų bei antioksidantų. Daigumas keičia sėklos sudėtį: dalis krakmolo ir kitų atsarginių medžiagų paverčiama lengviau pasisavinamais junginiais.

    Dėl šios priežasties daigai dažnai vertinami kaip maistingas, bet mažai kalorijų turintis priedas prie kasdienio maisto. Be to, skaidulos prisideda prie sotumo jausmo ir padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą.

    Brokolio daigai ir sulforafanas

    Tarp populiariausių išsiskiria brokolio daigai, kuriuose randama gliukorafanino. Organizme iš jo gali susidaryti sulforafanas – junginys, dažnai tiriamas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.

    Mokslinėje literatūroje sulforafanas siejamas su organizmo apsaugos nuo oksidacinio streso mechanizmais ir detoksikacijos procesuose dalyvaujančių fermentų aktyvumu. Vis dėlto tai nereiškia, kad daigai gydo ligas, todėl jie turėtų būti vertinami kaip bendros mitybos dalis, o ne gydymo pakaitalas.

    Kaip valgyti ir ką svarbu žinoti?

    Daigus lengviausia dėti į patiekalus prieš pat valgant, kad išliktų traškumas ir skonis. Jie tinka sumuštiniams, varškės užtepėlėms, salotoms, omletams, košių dubenėliams ar trintoms sriuboms, jei užberiami jau patiekiant.

    Skirtingos rūšys suteikia skirtingą skonį: ridikėlių daigai būna aštresni, liucernos – švelnesni, saulėgrąžų – sotesnio, riešutinio poskonio. Tai leidžia lengvai pasirinkti pagal įpročius ir derinti su įvairiais patiekalais.

    Kadangi daigai dažnai valgomi žali, svarbiausia yra higiena ir saugus laikymas. Drėgna ir šilta dygimo aplinka gali būti palanki mikroorganizmams, todėl daigus verta pirkti iš patikimų tiekėjų, laikyti šaldytuve ir suvartoti kuo greičiau po pakuotės atidarymo.

    Prieš valgant daigus galima perplauti po tekančiu vandeniu, tačiau geriau to nedaryti iš anksto, nes papildoma drėgmė trumpina galiojimą. Jei atsirado nemalonus kvapas, gleivėtumas ar akivaizdūs gedimo požymiai, jų vartoti nereikėtų.

    Didesnį atsargumą turėtų taikyti nėščiosios, maži vaikai, senjorai ir žmonės su nusilpusia imunine sistema. Tokiais atvejais saugesnis pasirinkimas gali būti termiškai apdoroti daigai arba jų atsisakymas, jei kyla abejonių dėl produkto šviežumo.

  • Brokoliai – tikras uždegimo „gesintuvas“: štai kas nutinka organizmui juos valgant reguliariai

    Brokoliai (Brassica oleracea var. italica) dažnai vadinami vienomis maistingiausių daržovių, o jų reputacija paremta ne vien tradicija. Šiuolaikiniai tyrimai išskiria kryžmažiedėms daržovėms būdingus junginius, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: brokoliai prisideda prie bendros mitybos kokybės, kai racione trūksta skaidulų, vitaminų ir augalinių medžiagų. Reguliarus daržovių vartojimas siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, tačiau svarbu nepamiršti viso gyvenimo būdo.

    Kas brokoliuose svarbiausia?

    Didžiausio dėmesio sulaukia glukozinolatai, ypač glukorafaninas, iš kurio pjaustant ar kramtant susidaro sulforafanas. Tai vienas plačiausiai tiriamų kryžmažiedžių daržovių junginių, siejamas su ląstelių apsaugos mechanizmais ir uždegimo reguliavimu.

    Skirtingos brokolio dalys taip pat skiriasi sudėtimi: žiedynuose dažniau aptinkama glukorafanino, o lapuose gali būti daugiau chlorofilo, karotenoidų, vitaminų E ir K. Net kotą verta panaudoti: jį nulupus ir supjausčius plonai, jis tinka sriuboms, troškiniams ar greitam apkepimui.

    Nauda širdžiai, žarnynui ir akims

    Brokoliuose esančios skaidulos padeda virškinimui ir gali prisidėti prie palankesnių kraujo lipidų rodiklių, nes dalis tulžies rūgščių pašalinama su maistu. Kalis svarbus kraujospūdžio kontrolei, o vitaminas C ir polifenoliai prisideda prie apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Žarnynui reikšminga tai, kad skaidulos yra maistas naudingoms bakterijoms, o fermentacijos metu susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, įskaitant sviesto rūgštį. Pastaroji laikoma svarbia žarnyno barjero funkcijai ir gleivinės būklei palaikyti.

    Dar viena sritis – regėjimas: brokoliai suteikia liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi akies tinklainėje. Nors šių karotenoidų gausu ir kitose žalialapėse daržovėse, brokoliai yra paprastas būdas kasdien padidinti jų suvartojimą, ypač daug laiko praleidžiant prie ekranų.

    Klaida, dėl kurios prarandama dalis vertės

    Dažniausias netikslumas virtuvėje – ilgas virimas dideliame vandens kiekyje. Tokiu atveju brokoliai praranda dalį vandenyje tirpių medžiagų, įskaitant vitaminą C, o skonis ir tekstūra dažnai tampa prastesni.

    Geresnis pasirinkimas – trumpas garinimas: taip lengviau išsaugoti spalvą, traškumą ir dalį biologiškai aktyvių junginių. Dar vienas paprastas triukas: brokolį susmulkinti ir palikti 30–40 minučių prieš šildymą, kad fermentai spėtų „įjungti“ sulforafano susidarymo procesą.

    Kasdienybėje pakanka 2–3 porcijų per savaitę, kad mityba būtų praturtinta skaidulomis ir augalinėmis medžiagomis. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite specifinių sveikatos būklių, didesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju.

  • Virtuvės triukas, kurį daro retas: česnaką ir brokolį supjaustykite ir palaukite 10 min.

    Supjaustyti daržoves reiškia ne tik pakeisti jų formą. Pjaunant suardomos augalo ląstelės, o tuomet susimaišo iki tol atskirai buvusios medžiagos ir pradeda vykti fermentinės reakcijos, kurios gali padidinti biologiškai aktyvių junginių kiekį. Būtent todėl česnakui, svogūnui ir kryžmažiedėms daržovėms dažnai rekomenduojama skirti kelias papildomas minutes prieš kaitinimą.

    Augalų ląstelėse daugelis junginių laikomi atskirose „talpose“, kad neliestų vieni kitų. Kai pjauname, tarkuojame ar traiškome, šios „pertvaros“ suardomos, fermentai pasiekia savo „žaliavas“ ir greitai sukuria naujus junginius. Augalui tai natūrali gynyba, o žmogui – galimybė iš maisto gauti daugiau vertingų medžiagų.

    Česnakas ir 10 minučių taisyklė

    Neapdorotame česnako skiltelės viduje alicinas dar nebūna susidaręs – jam reikia reakcijos, kuri prasideda tik susmulkinus česnaką. Česnake yra junginys aliinas ir fermentas aliinazė, kurie susilietę po pjaustymo ar traiškymo pradeda gaminti aliciną. Šiam procesui įsibėgėti paprastai reikia maždaug 10 minučių.

    Jei česnaką iškart dedate ant įkaitusios keptuvės, aukšta temperatūra greitai susilpnina fermentų veiklą, todėl alicino gali susidaryti mažiau. Praktinis patarimas paprastas: česnaką sutraiškykite arba smulkiai supjaustykite pačioje gaminimo pradžioje, palikite kambario temperatūroje ir tik vėliau kaitinkite. Dažnai pabrėžiama, kad sutraiškymas išgauna daugiau aktyvių junginių nei stambūs griežinėliai.

    Brokolis: kodėl verta palaukti ilgiau

    Brokoliuose veikia kitas mechanizmas: susmulkinus audinius fermentas mirozinazė gali paversti glukorafaniną į sulforafaną – junginį, siejamą su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Problema ta, kad mirozinazė jautri karščiui, todėl į verdantį vandenį be pauzės įmestas brokolis dalį šio potencialo gali prarasti.

    Virtuvėje tai išsprendžiama paprastai: brokolių žiedynus susmulkinkite, palaukite apie 30–40 minučių ir tik tuomet trumpai apdorokite garuose arba trumpai blanširuokite. Ilgas virimas vandenyje ne tik silpnina fermentų darbą, bet ir gali išplauti dalį vandenyje tirpių medžiagų, todėl dažnai rekomenduojamas trumpas terminis apdorojimas.

    Svogūnas, kopūstai ir šilumos riba

    Svogūnuose, kaip ir česnakuose, aktyvios reakcijos prasideda pjaustant, o jų „šalutinis efektas“ visiems žinomas – ašarojimas. Aštresnis, gerai pagaląstas peilis paprastai mažiau traiško audinius, todėl į orą patenka mažiau dirginančių junginių. Kai kurie virtuvės įpročiai, pavyzdžiui, svogūno atšaldymas prieš pjaustymą, gali sumažinti diskomfortą.

    Kryžmažiedėms daržovėms priskiriami kopūstai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai, ropės, ridikėliai ir kiti panašūs augalai. Juose veikiantys fermentai, kaip ir česnakuose, yra jautrūs karščiui: apytikriai virš 60 laipsnių Celsijaus jų aktyvumas sparčiai mažėja. Dėl to dažnai patariama rinktis trumpą garinimą, trumpą blanširavimą ar švelnesnį kaitinimą.

    Norint neprarasti naudos, svarbiausia laikytis paprastos logikos: česnaką, svogūną ir kryžmažiedes daržoves paruoškite pirmiausia, palikite trumpai „pailsėti“ ir tik tada kaitinkite. Taip namų virtuvėje galima išnaudoti natūralias fermentines reakcijas be sudėtingų metodų. Galiausiai, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai terminis apdorojimas trumpas, o daržovės neperverdamas iki minkštumo.

  • Pamirškite brokolius: šios daigintos daržovės nauda gali nustebinti net skeptikus

    Brokolių daigai pastaraisiais metais vis dažniau vadinami vienu stipriausių maistinių augalų kasdienėje mityboje. Tyrimai rodo, kad labai ankstyvoje augimo stadijoje juose gali būti gerokai daugiau sulforafano nei subrendusiuose brokolių žiedynuose, o būtent šis junginys siejamas su svarbiu poveikiu sveikatai.

    Sulforafanas susidaro tik tuomet, kai daržovė yra pažeidžiama, pavyzdžiui, sukramtoma ar supjaustoma. Kryžmažiedžiuose augaluose esantys gliukozinolatai, veikiant fermentui mirosinazei, virsta sulforafanu, todėl valgymo būdas ir produktų šviežumas tampa reikšmingi galutinei naudai.

    Mokslinėje literatūroje sulforafanas dažniausiai minimas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Jis tiriamas kaip galintis prisidėti prie organizmo ląstelių apsaugos, o kai kurie tyrimai sieja didesnį kryžmažiedžių daržovių vartojimą su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nors tai nėra gydymas ir poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Taip pat aptariamas galimas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai. Kai kuriuose klinikiniuose ir stebėjimo tyrimuose brokolių daigai buvo siejami su palankesniais kraujospūdžio ir gliukozės kontrolės rodikliais, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams patvirtinti reikia daugiau didesnės apimties tyrimų.

    Kaip užsiauginti brokolių daigų

    Brokolių daigai dažniausiai auginami iš sėklų daiginimo indelyje arba stiklainyje su tinkliuku. Sėklos įprastai mirkomos iki 12 valandų, tuomet nuskalaujamos ir laikomos šiltoje vietoje, vengiant tiesioginės šviesos, o vėliau per dieną kelis kartus perplaunamos, kad nesikauptų drėgmė.

    Daigai dažniausiai tinkami vartoti po 3–4 dienų, kai jau matosi mažos tamsios lapelės. Skonis gali nustebinti: daugelis jų nelaiko panašiais į brokolius, o kai kurie apibūdina kaip švelniai aštresnius, primenančius ridikėlius.

    Kaitinimas gali sumažinti naudą

    Šiluma gali sumažinti sulforafano susidarymą, nes aukštesnėje temperatūroje inaktyvinamas fermentas mirosinazė. Dėl to dažnai rekomenduojama daigus valgyti šviežius, o jei kryžmažiedės daržovės visgi kaitinamos, vertėtų rinktis trumpą terminį apdorojimą.

    Yra duomenų, kad mirosinazės šaltinį galima papildyti prieskoniais, pavyzdžiui, garstyčių miltelių žiupsneliu, taip padedant organizmui suformuoti daugiau sulforafano iš likusių junginių. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad svarbiausia yra bendra mitybos kokybė, įvairovė ir reguliarus daržovių vartojimas.