CP v2

Tag: Sulforafanas

  • Brokoliai – tikras uždegimo „gesintuvas“: štai kas nutinka organizmui juos valgant reguliariai

    Brokoliai (Brassica oleracea var. italica) dažnai vadinami vienomis maistingiausių daržovių, o jų reputacija paremta ne vien tradicija. Šiuolaikiniai tyrimai išskiria kryžmažiedėms daržovėms būdingus junginius, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: brokoliai prisideda prie bendros mitybos kokybės, kai racione trūksta skaidulų, vitaminų ir augalinių medžiagų. Reguliarus daržovių vartojimas siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, tačiau svarbu nepamiršti viso gyvenimo būdo.

    Kas brokoliuose svarbiausia?

    Didžiausio dėmesio sulaukia glukozinolatai, ypač glukorafaninas, iš kurio pjaustant ar kramtant susidaro sulforafanas. Tai vienas plačiausiai tiriamų kryžmažiedžių daržovių junginių, siejamas su ląstelių apsaugos mechanizmais ir uždegimo reguliavimu.

    Skirtingos brokolio dalys taip pat skiriasi sudėtimi: žiedynuose dažniau aptinkama glukorafanino, o lapuose gali būti daugiau chlorofilo, karotenoidų, vitaminų E ir K. Net kotą verta panaudoti: jį nulupus ir supjausčius plonai, jis tinka sriuboms, troškiniams ar greitam apkepimui.

    Nauda širdžiai, žarnynui ir akims

    Brokoliuose esančios skaidulos padeda virškinimui ir gali prisidėti prie palankesnių kraujo lipidų rodiklių, nes dalis tulžies rūgščių pašalinama su maistu. Kalis svarbus kraujospūdžio kontrolei, o vitaminas C ir polifenoliai prisideda prie apsaugos nuo oksidacinio streso.

    Žarnynui reikšminga tai, kad skaidulos yra maistas naudingoms bakterijoms, o fermentacijos metu susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, įskaitant sviesto rūgštį. Pastaroji laikoma svarbia žarnyno barjero funkcijai ir gleivinės būklei palaikyti.

    Dar viena sritis – regėjimas: brokoliai suteikia liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi akies tinklainėje. Nors šių karotenoidų gausu ir kitose žalialapėse daržovėse, brokoliai yra paprastas būdas kasdien padidinti jų suvartojimą, ypač daug laiko praleidžiant prie ekranų.

    Klaida, dėl kurios prarandama dalis vertės

    Dažniausias netikslumas virtuvėje – ilgas virimas dideliame vandens kiekyje. Tokiu atveju brokoliai praranda dalį vandenyje tirpių medžiagų, įskaitant vitaminą C, o skonis ir tekstūra dažnai tampa prastesni.

    Geresnis pasirinkimas – trumpas garinimas: taip lengviau išsaugoti spalvą, traškumą ir dalį biologiškai aktyvių junginių. Dar vienas paprastas triukas: brokolį susmulkinti ir palikti 30–40 minučių prieš šildymą, kad fermentai spėtų „įjungti“ sulforafano susidarymo procesą.

    Kasdienybėje pakanka 2–3 porcijų per savaitę, kad mityba būtų praturtinta skaidulomis ir augalinėmis medžiagomis. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite specifinių sveikatos būklių, didesnius mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju.

  • Virtuvės triukas, kurį daro retas: česnaką ir brokolį supjaustykite ir palaukite 10 min.

    Supjaustyti daržoves reiškia ne tik pakeisti jų formą. Pjaunant suardomos augalo ląstelės, o tuomet susimaišo iki tol atskirai buvusios medžiagos ir pradeda vykti fermentinės reakcijos, kurios gali padidinti biologiškai aktyvių junginių kiekį. Būtent todėl česnakui, svogūnui ir kryžmažiedėms daržovėms dažnai rekomenduojama skirti kelias papildomas minutes prieš kaitinimą.

    Augalų ląstelėse daugelis junginių laikomi atskirose „talpose“, kad neliestų vieni kitų. Kai pjauname, tarkuojame ar traiškome, šios „pertvaros“ suardomos, fermentai pasiekia savo „žaliavas“ ir greitai sukuria naujus junginius. Augalui tai natūrali gynyba, o žmogui – galimybė iš maisto gauti daugiau vertingų medžiagų.

    Česnakas ir 10 minučių taisyklė

    Neapdorotame česnako skiltelės viduje alicinas dar nebūna susidaręs – jam reikia reakcijos, kuri prasideda tik susmulkinus česnaką. Česnake yra junginys aliinas ir fermentas aliinazė, kurie susilietę po pjaustymo ar traiškymo pradeda gaminti aliciną. Šiam procesui įsibėgėti paprastai reikia maždaug 10 minučių.

    Jei česnaką iškart dedate ant įkaitusios keptuvės, aukšta temperatūra greitai susilpnina fermentų veiklą, todėl alicino gali susidaryti mažiau. Praktinis patarimas paprastas: česnaką sutraiškykite arba smulkiai supjaustykite pačioje gaminimo pradžioje, palikite kambario temperatūroje ir tik vėliau kaitinkite. Dažnai pabrėžiama, kad sutraiškymas išgauna daugiau aktyvių junginių nei stambūs griežinėliai.

    Brokolis: kodėl verta palaukti ilgiau

    Brokoliuose veikia kitas mechanizmas: susmulkinus audinius fermentas mirozinazė gali paversti glukorafaniną į sulforafaną – junginį, siejamą su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Problema ta, kad mirozinazė jautri karščiui, todėl į verdantį vandenį be pauzės įmestas brokolis dalį šio potencialo gali prarasti.

    Virtuvėje tai išsprendžiama paprastai: brokolių žiedynus susmulkinkite, palaukite apie 30–40 minučių ir tik tuomet trumpai apdorokite garuose arba trumpai blanširuokite. Ilgas virimas vandenyje ne tik silpnina fermentų darbą, bet ir gali išplauti dalį vandenyje tirpių medžiagų, todėl dažnai rekomenduojamas trumpas terminis apdorojimas.

    Svogūnas, kopūstai ir šilumos riba

    Svogūnuose, kaip ir česnakuose, aktyvios reakcijos prasideda pjaustant, o jų „šalutinis efektas“ visiems žinomas – ašarojimas. Aštresnis, gerai pagaląstas peilis paprastai mažiau traiško audinius, todėl į orą patenka mažiau dirginančių junginių. Kai kurie virtuvės įpročiai, pavyzdžiui, svogūno atšaldymas prieš pjaustymą, gali sumažinti diskomfortą.

    Kryžmažiedėms daržovėms priskiriami kopūstai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, lapiniai kopūstai, ropės, ridikėliai ir kiti panašūs augalai. Juose veikiantys fermentai, kaip ir česnakuose, yra jautrūs karščiui: apytikriai virš 60 laipsnių Celsijaus jų aktyvumas sparčiai mažėja. Dėl to dažnai patariama rinktis trumpą garinimą, trumpą blanširavimą ar švelnesnį kaitinimą.

    Norint neprarasti naudos, svarbiausia laikytis paprastos logikos: česnaką, svogūną ir kryžmažiedes daržoves paruoškite pirmiausia, palikite trumpai „pailsėti“ ir tik tada kaitinkite. Taip namų virtuvėje galima išnaudoti natūralias fermentines reakcijas be sudėtingų metodų. Galiausiai, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai terminis apdorojimas trumpas, o daržovės neperverdamas iki minkštumo.

  • Pamirškite brokolius: šios daigintos daržovės nauda gali nustebinti net skeptikus

    Brokolių daigai pastaraisiais metais vis dažniau vadinami vienu stipriausių maistinių augalų kasdienėje mityboje. Tyrimai rodo, kad labai ankstyvoje augimo stadijoje juose gali būti gerokai daugiau sulforafano nei subrendusiuose brokolių žiedynuose, o būtent šis junginys siejamas su svarbiu poveikiu sveikatai.

    Sulforafanas susidaro tik tuomet, kai daržovė yra pažeidžiama, pavyzdžiui, sukramtoma ar supjaustoma. Kryžmažiedžiuose augaluose esantys gliukozinolatai, veikiant fermentui mirosinazei, virsta sulforafanu, todėl valgymo būdas ir produktų šviežumas tampa reikšmingi galutinei naudai.

    Mokslinėje literatūroje sulforafanas dažniausiai minimas dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Jis tiriamas kaip galintis prisidėti prie organizmo ląstelių apsaugos, o kai kurie tyrimai sieja didesnį kryžmažiedžių daržovių vartojimą su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nors tai nėra gydymas ir poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Taip pat aptariamas galimas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai. Kai kuriuose klinikiniuose ir stebėjimo tyrimuose brokolių daigai buvo siejami su palankesniais kraujospūdžio ir gliukozės kontrolės rodikliais, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams patvirtinti reikia daugiau didesnės apimties tyrimų.

    Kaip užsiauginti brokolių daigų

    Brokolių daigai dažniausiai auginami iš sėklų daiginimo indelyje arba stiklainyje su tinkliuku. Sėklos įprastai mirkomos iki 12 valandų, tuomet nuskalaujamos ir laikomos šiltoje vietoje, vengiant tiesioginės šviesos, o vėliau per dieną kelis kartus perplaunamos, kad nesikauptų drėgmė.

    Daigai dažniausiai tinkami vartoti po 3–4 dienų, kai jau matosi mažos tamsios lapelės. Skonis gali nustebinti: daugelis jų nelaiko panašiais į brokolius, o kai kurie apibūdina kaip švelniai aštresnius, primenančius ridikėlius.

    Kaitinimas gali sumažinti naudą

    Šiluma gali sumažinti sulforafano susidarymą, nes aukštesnėje temperatūroje inaktyvinamas fermentas mirosinazė. Dėl to dažnai rekomenduojama daigus valgyti šviežius, o jei kryžmažiedės daržovės visgi kaitinamos, vertėtų rinktis trumpą terminį apdorojimą.

    Yra duomenų, kad mirosinazės šaltinį galima papildyti prieskoniais, pavyzdžiui, garstyčių miltelių žiupsneliu, taip padedant organizmui suformuoti daugiau sulforafano iš likusių junginių. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad svarbiausia yra bendra mitybos kokybė, įvairovė ir reguliarus daržovių vartojimas.