CP v2

Tag: Sundaras Pichai

  • „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Google I/O „Google“ pristatė naujus „Gemini“ modelius ir vadinamuosius agentinius sprendimus, kurie turi padėti bendrovei išlaikyti tempą sparčiai augančioje DI rinkoje. Pranešimai pasirodė tuo metu, kai vis daugiau vartotojų dalį užklausų perkelia iš tradicinės paieškos į pokalbių robotus.

    Pagrindinis naujienų akcentas – atnaujinta „Gemini“ modelių šeima. „Google“ skelbia, kad „Gemini 3.5 Flash“ sukurtas greitam atsakui ir taps numatytuoju modeliu „Gemini“ programėlėje bei DI režime paieškoje daugelyje rinkų, o „Gemini 3.5 Pro“ pirmiausia naudojamas viduje ir platesniam naudojimui turėtų būti atvertas vėliau.

    „Jums nebereikia rinktis tarp kokybės ir greičio“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    Bendrovė taip pat akcentavo saugumo kryptį: žadama sustiprinta apsauga, kad modelis rečiau generuotų žalingą turinį ir rečiau nepagrįstai atsisakytų atsakyti į saugias užklausas. Pastaruoju metu tai tampa vienu svarbiausių kriterijų, nes reguliuotojai ir verslas vis griežčiau vertina DI patikimumą, šališkumo rizikas ir turinio saugą.

    DI agentai persikelia į programėles

    Kita didelė naujiena – „Gemini Spark“, bendros paskirties DI agentas „Gemini“ programėlėje. „Google“ teigia, kad jis gali samprotauti naudodamas informaciją iš sujungtų programėlių ir atlikti veiksmus vartotojo vardu, bet tik pagal jo nurodymus.

    „Google“ pabrėžia, kad tikslas yra padėti žmonėms tvarkytis su kasdienėmis skaitmeninėmis užduotimis, kai vartotojui reikia kuo mažiau rankinio darbo. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: nuo vien tik tekstinių atsakymų pereinama prie agentų, kurie planuoja žingsnius, vykdo užduotis ir integruojasi su paslaugomis.

    „Gemini Spark“ kol kas pristatomas kaip bandomoji versija, prieinama ribotam testuotojų ratui ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams. Tai rodo, kad pažangesnės funkcijos vis dažniau bus siejamos su mokamais planais, o konkurencija persikelia į paketų vertę ir integracijų gylį.

    Modelis, kuris imituoja fizinį pasaulį

    „Google“ taip pat pristatė „Omni“ – vadinamąjį pasaulio modelį, skirtą imituoti fizines aplinkas ir prognozuoti, kas nutiks toliau, priklausomai nuo vartotojo veiksmų. Tokie modeliai plačiai taikomi robotikoje, žaidimų kūrime ir simuliacijose, o „Google“ grupėje šią kryptį ilgą laiką tyrinėjo „DeepMind“ komandos.

    Pasak bendrovės, „Omni“ turėtų veikti kartu su „Gemini“ sprendimais ir būti pasiekiamas įvairiuose produktuose, įskaitant „Youtube“ trumpuosius vaizdo įrašus. Taip „Google“ siekia sujungti DI generavimą, redagavimą ir paiešką į vieną vartotojo patirtį, kad užduotis būtų galima atlikti toje pačioje ekosistemoje.

    Rinkos kontekste „Google“ žingsniai signalizuoja dvi pagrindines kryptis: vis glaudesnę DI integraciją į kasdienius produktus ir perėjimą prie agentų, kurie ne tik atsako, bet ir vykdo. Kartu tai didina klausimų ratą apie duomenų privatumo valdymą, atsakomybę už automatizuotus veiksmus ir tai, kaip tokios sistemos bus prižiūrimos realiomis sąlygomis.

  • „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Meta“ ir „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pranešė toliau didinsiančios investicijas į DI infrastruktūrą. Vis dėlto rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po ataskaitos šoktelėjo, o „Meta“ smuko.

    Skirtumą investuotojai pirmiausia aiškina tuo, kaip bendrovės gali paversti DI išlaidas apčiuopiama grąža. „Google“ turi didelį debesijos verslą „Google Cloud“, todėl DI infrastruktūra gali būti monetizuojama tiesiogiai, parduodant skaičiavimo pajėgumus ir paslaugas.

    Tuo metu „Meta“ neturi analogiško, didelio masto debesijos padalinio, todėl jos DI investicijų grąža labiau priklauso nuo reklamos verslo: didesnio vartotojų įsitraukimo, tikslesnio taikymo ir efektyvesnio reklamos pirkimo. Toks modelis rinkai dažnai atrodo sunkiau pamatuojamas trumpuoju laikotarpiu.

    Milijardai infrastruktūrai ir lustams

    Abi bendrovės didina kapitalo išlaidų planus, nes DI lenktynėse daugiausia kainuoja duomenų centrai, energija ir pažangūs lustai. Pastaraisiais metais rinką papildomai veikia aukštos našumo atminties ir kitų komponentų pasiūlos ribotumas, kuris kelia kainas ir verčia įmones iš anksto rezervuoti pajėgumus.

    „Alphabet“ atnaujino 2026 metų kapitalo išlaidų gaires iki 180–190 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat signalizavo, kad 2027 metais išlaidos gali dar reikšmingai didėti, nes DI paklausa auga tiek vartotojų produktuose, tiek verslo sprendimuose.

    „Meta“ kapitalo išlaidų planą kilstelėjo iki 125–145 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 116–135 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad tam įtakos turi brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams.

    Kodėl „Google“ lengviau pagrįsti išlaidas

    „Google“ DI infrastruktūrą parduoda per „Google Cloud“ ir gali remtis ilgalaikiais užsakymais, kurie suteikia daugiau matomumo pajamoms. Be to, „Alphabet“ vysto nuosavus „Tensor Processing Units“ lustus, kurie padeda mažinti priklausomybę nuo brangių rinkoje dominuojančių GPU ir optimizuoti kaštus dideliuose klasteriuose.

    „Yra milžiniška paklausa ir DI sprendimams, ir DI infrastruktūrai, įskaitant didelį susidomėjimą mūsų GPU pasiūlymais bei TPU“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Investuotojams tai svarbu, nes debesijos verslas leidžia DI išlaidas „paversti“ klientų sutartimis, o lustų strategija suteikia daugiau kontrolės tiekimo grandinėje. Tokia kombinacija rinkoje dažnai vertinama kaip aiškesnis kelias į pelningumą.

    „Meta“ statymas: grąža per reklamą

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rezultatus lydėjusiuose komentaruose pabrėžė, kad didelės DI investicijos, jo vertinimu, ilgainiui didina vartotojų įsitraukimą ir kuria daugiau vertės reklamuotojams. Tačiau rinka paprastai reikalauja įrodymų, kad tokia grąža bus tvari ir greitai atsispindės maržose.

    „Pastarųjų metų tendencija gana aiški: kuo labiau pageriname įsitraukimą žmonėms ir vertę reklamuotojams, tuo didesnę grąžą matome“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat investuoja į nuosavo silicio kryptį ir plečia skaičiavimo bazę, kad galėtų treniruoti naujus DI modelius ir kurti produktus vartotojams bei verslams. Vis dėlto investuotojai kol kas atsargiai vertina, kada šie produktai taps reikšmingu naujų pajamų šaltiniu, o ne tik sąnaudų eilute.

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.