Lenkija sparčiai plečia elektros gamybos pajėgumus, tačiau vien naujų elektrinių statybų nepakanka, kad sistema būtų saugi. Energetikos atstovai įspėja: vis daugiau lemia tinklų atsparumas, energijos kaupimas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis.
Tai ypač aktualu, kai daugėja rizikų – nuo kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą iki karo Ukrainoje, ekstremalių orų ir realios „blackout“ grėsmės. Apie iššūkius kalbėta ir „Open Eyes Economy Summit“ renginyje Krokuvoje.
Pasak „Tauron Zielona Energia“ valdybos viceprezidentės Annos Jedynak-Rykałos, anksčiau įmonės daugiausia koncentravosi į energijos tiekimą ir infrastruktūros plėtrą, o dabar vis svarbesnė tampa tiekimo tęstinumo ir saugumo tema, įskaitant kibernetines grėsmes.
Kitaip tariant, vien pagaminti pakankamai elektros nebeužtenka – sistema turi atlaikyti sutrikimus, o įvykus avarijai kuo greičiau atsigauti. Tam reikalingi ne tik nauji šaltiniai, bet ir tinkamas tinklų valdymas bei atsargos.
OZE plečiasi, bet balansavimas darosi vis sudėtingesnis
„Tauron“ skaičiuoja, kad jau turi apie 1 GW veikiančių atsinaujinančios energetikos (OZE) pajėgumų. Šie objektai išsidėstę skirtingose Lenkijos vietose, o vien fotovoltinių elektrinių portfelyje – apie 16 parkų, kurių bendra galia siekia maždaug 300 MW.
Įmonė planuoja tolesnes investicijas, tarp jų – ir 190 MW galios vėjo jėgainių parką Miejska Górka vietovėje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad OZE augimas privalo eiti išvien su energijos kaupimo sprendimais bei šaltiniais, galinčiais užtikrinti galią, kai trūksta vėjo ar saulės.
Kaip vieną iš sprendimų energetikos atstovai mini dujinius pajėgumus, kurie galėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą tais laikotarpiais, kai atsinaujinanti gamyba smarkiai krenta.
Be to, didėja poreikis dalintis informacija apie rizikas ir gerinti apsaugą: ji apima ne tik fizines priemones, bet ir skaitmeninį monitoringą bei veikiančią komunikaciją tarp įmonių.
Energijos kaupimo reikia, tačiau prisijungti prie tinklo – sunku
Energetikos transformacijoje daug vilčių siejama su decentralizuota gamyba: vietiniai šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didina šaltinių įvairovę. Vis dėlto vien išskaidymas pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo.
„Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis pabrėžė, kad vietiniai šaltiniai duoda daugiausia naudos tik tada, kai kartu atsiranda tinkama tinklų infrastruktūra ir energijos kaupikliai. Būtent čia, anot jo, rinkoje matomos didžiausios kliūtys.
Bendrovė Lenkijoje turi daugiau nei 230 MW veikiančių saulės elektrinių ir norėtų plėtoti energijos kaupimą šalia jų, tačiau susiduria su prisijungimo sąlygų gavimo problema. Kaip pavyzdį jis pateikė 22 pateiktas paraiškas, iš kurių teigiamai baigėsi tik keturios, o sprendimų kartais teko laukti 8–10 mėnesių.
Motylio vertinimu, problema nėra kapitalo trūkumas – labiau procedūros ir reguliavimas, kurie nespėja paskui rinkos poreikius. Dėl to investuotojai, galintys teikti tinklui stabilizuoti reikalingas paslaugas, įstringa administraciniuose ir reguliaciniuose barjeruose.
Kas mokės už saugumą: bankai vis dažniau klausia apie rizikas
Tinklų plėtra, energijos kaupimas, kibernetinis saugumas ir rezervų palaikymas kainuoja, o dalis šių investicijų ne visada tiesiogiai didina įmonių pajamas. Vis dėlto jos kuria naudą ekonomikai ir visuomenei, todėl kyla klausimas, kaip sąžiningai paskirstyti sąnaudas.
Annos Jedynak-Rykałos teigimu, finansinė našta neturėtų tekti vienam dalyviui – saugumo išlaidos turi būti dalijamos solidariai. Ji akcentavo, kad energetikos įmonės dažnai remiasi išoriniu finansavimu, įskaitant investicijas į energijos kaupimą, kad kaštai mažiau persiduotų galutinėms kainoms vartotojams.
Į finansinį aspektą atkreipia dėmesį ir bankai. BNP Paribas Bank Polska atstovas Michałas Siwekas sakė, kad įmonių atsparumas energetinėms krizėms tampa reikšminga kredito rizikos vertinimo dalimi.
Finansų įstaigos analizuoja ne tik tai, kaip kainų šokas paveiks maržas, bet ir ką reikštų fiziniai elektros tiekimo sutrikimai: kas nutiktų sutartims, pajamoms ir likvidumui, jei gamykla ar objektas turėtų stabdyti veiklą. Jo teigimu, įmonės, kurios aktyviai valdo energijos prieinamumą, kainą ir dekarbonizaciją, ateityje bus vertinamos palankiau.
„Blackout“ grandininė reakcija ir efektyvumas, kuris mažina riziką
Didžiausius tiekimo sutrikimų padarinius greitai pajunta miestai: sutrikus elektrai, gali strigti vandens tiekimas, šiluma, telekomunikacijos ir transportas. Gliwicų merė Katarzyna Kuczyńska-Budka pabrėžė, kad svarbūs ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir aiškios reagavimo procedūros bei tarnybų koordinacija.
Gliwicai investuoja daugiau nei 500 mln. zlotų į Žaliosios energijos parką, kuriame numatyta kogeneracija, saulės elektrinės ir šilumos kaupiklis. Projektu siekiama paruošti miesto šilumos sistemą pokyčiams ir mažinti riziką, kad šilumos kaina smarkiai išaugs.
Kita saugumo pusė – energijos, kurios nereikia suvartoti, mažinimas. „Velux“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Krisztiánas Mészárosas priminė, kad pastatų energinis efektyvumas leidžia mažinti sąnaudas, priklausomybę nuo importo ir gyventojų sąskaitas.
Jo vertinimu, investicijos į naujus energijos šaltinius ir pastatų modernizaciją turi papildyti viena kitą. O kad sprendimai būtų realiai naudingi, svarbu tinkamai parinkti įrenginius pagal poreikį – per dideli ar netinkamai suprojektuoti sprendimai gali ir nesuteikti laukiamų sutaupymų.
Energetikos atstovai sutaria, kad konkurencingos kainos, dekarbonizacija ir tiekimo saugumas nebūtinai yra nesuderinami tikslai. Tačiau tam transformaciją reikia vertinti kaip visos sistemos pertvarką – nuo gamybos ir tinklų iki kaupimo ir vartojimo.