Tag: Šunų gerovė

  • DI išmoko iš šuns veido atpažinti nuovargį: pakanka įprasto telefono vaizdo

    Šunys negali pasakyti, kada jau yra pervargę, tačiau mokslininkai kuria dirbtiniu intelektu paremtą sistemą, kuri nuovargį bando atpažinti vien iš jų veido.

    Izraelyje sukurta technologija analizuoja įprastais išmaniaisiais telefonais nufilmuotus vaizdo įrašus ir seka smulkius pokyčius aplink šuns akis, ausis, nosį ir burną, praneša „ZME Science“.

    Pagrindinė idėja nėra skirta spręsti, ar augintinis dar nori bėgioti. Daugiausia potencialo matoma tarnybinių šunų darbe, kai vedliui svarbu laiku nuspręsti, jog paieškos, gelbėjimo ar sprogmenų aptikimo šuniui reikia pertraukos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra „universalus nuovargio matuoklis“, tačiau rezultatai rodo: po intensyvaus darbo šuns veide lieka subtilių, žmogaus akiai ne visada pastebimų signalų, kuriuos kompiuteris gali išmokti atpažinti.

    Kodėl nuovargis svarbus tarnybiniams šunims

    Šunys pasaulį stipriai „skaito“ per kvapus: būtent todėl jie naudojami sprogmenims ar narkotikams aptikti, taip pat paieškos ir gelbėjimo operacijose.

    Tačiau darbas, kuriame reikia daug uostyti, priklauso nuo ritmo – šuo nuolat traukia orą per nosį, kad surinktų kvapų „pėdsakus“. Kartu šunys kūno temperatūrą reguliuoja daugiausia dūsavimu, todėl intensyviai dirbdami ir įkaitę jie gali dažniau dūsauti ir rečiau uostyti.

    Ankstesni tyrimai yra parodę, kad po fizinio krūvio sprogmenų paieškos šunų rezultatai gali prastėti: jie daugiau dūsauja, rečiau uostinėja, o paieška užtrunka ilgiau. Papildomas veiksnys – karštis ir drėgmė, kurie taip pat gali apsunkinti kvapų aptikimą.

    Dėl to realiame darbe labai svarbu laiku pastebėti, kada šuns būklė ima kenkti ir jo savijautai, ir užduoties kokybei – tačiau greitai bei objektyviai tai įvertinti ne visada paprasta.

    Kaip DI „skaito“ šuns veidą

    Haifos universiteto komanda išbandė sistemą su keturiais profesionaliai parengtais tarnybiniais šunimis: dviem paieškos ir gelbėjimo bei dviem aptikimo šunimis.

    Vedliai gyvūnus filmavo paprastais telefonais. Vieni įrašai buvo daryti šunims pailsėjus bent 24 valandas, kiti – iškart po 20–45 minučių intensyvaus darbo. Iš viso surinkta 177 vaizdo klipai.

    Skirtingai nei paprasti bandymai vertinti, ar šuns burna atvira ar išraiška „nuleista“, sistema sekė 46 anatominius taškus – aplink akis, ausis, nosį ir lūpas – ir analizavo, kaip jų padėtys bei judesiai keičiasi tarpusavyje.

    Išbandžius kelis mašininio mokymosi metodus, sistema išmoko atskirti įrašus „prieš darbą“ ir „po darbo“. Šunims, kuriuos DI jau buvo „matęs“, teisingas atpažinimas siekė apie 78 proc., o visiškai nematytiems šunims tikslumas krito iki 69 proc.

    Kur tai gali praversti ir kokie ribojimai

    Tyrėjų teigimu, technologija ateityje galėtų tapti greitu „kameriniu“ įrankiu situacijose, kai sustoti išsamesniam šuns būklės įvertinimui nepraktiška.

    Vis dėlto šuns veido interpretacija sudėtinga: dūsavimas gali reikšti ne tik nuovargį ar karštį, bet ir stresą ar susijaudinimą, o ausų padėtis ir veido anatomija smarkiai skiriasi tarp veislių.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad šiuo etapu dar nenustatyta, ar sistema tiesiogiai „matuoja“ patį nuovargį – kol kas ji atpažįsta pokyčius, susijusius su būsena po intensyvaus darbo.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.