Tag: Šunys pagalbininkai

  • Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno transporte aiškiau įtvirtinta kelionė su šunimis pagalbininkais: kas keičiasi nuo 2026 metų

    Kauno viešajame transporte patvirtinti taisyklių pakeitimai, kurie tiksliau apibrėžia keliones su šunimis pagalbininkais ir praplečia anksčiau taikytą reglamentavimą. Miesto taryba atnaujino nuostatas, kad jos aiškiai apimtų ne tik akluosius ir šunis vedlius, bet ir kitus asmenis su negalia, kuriems pagalbą teikia šuo pagalbininkas.

    Nauja redakcija įsigalios 2026 metų birželio 1 dieną. Savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiu siekiama daugiau aiškumo kontrolės situacijose ir mažiau dviprasmybių keleiviams, vairuotojams bei kontrolieriams, kai žmogus keliauja su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kas laikoma šunimi pagalbininku?

    Pagal patvirtintas taisykles, asmuo su negalia galės vykti Kauno viešuoju transportu su šunimi pagalbininku, jei turės šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją. Dokumento reikalavimas numatytas tam, kad praktikoje būtų paprasčiau atskirti šunį pagalbininką nuo įprasto augintinio, kuriam galioja papildomos sąlygos.

    Numatyta ir atskira išimtis šuns pagalbininko rengėjui: praktinio rengimo metu keliaujant su šunimi mokiniu taip pat bus galima naudotis viešuoju transportu. Tokiu atveju reikės turėti šuns pagalbininko mokinio statusą patvirtinantį dokumentą.

    Kelionėse su šunimis pagalbininkais bus taikomos aiškios elgesio taisyklės: šuo negalės užimti sėdimos vietos. Be to, šiems atvejams nebus taikomi bendrieji gyvūnų vežimo apribojimai, kurie paprastai nustato papildomas sąlygas, pavyzdžiui, dėl laiko ar įrangos.

    Kaip Kaune vežami įprasti augintiniai?

    Kauno viešajame transporte jau nuo šių metų pradžios galioja tvarka, pagal kurią leidžiama vežtis šunis be taros, tačiau su aiškiais ribojimais. Šeimininkas gyvūną turi laikyti prisegtą ne ilgesniu kaip pusės metro pavadėliu ir turėti gyvūno skiepų pasą.

    Taip pat numatyta, kad šuo privalo būti su antsnukiu, išskyrus atvejus, kai dėl veislės ypatumų antsnukis nėra pritaikomas. Ši išimtis paprastai taikoma brachicefalinių veislių šunims, kuriems standartiniai antsnukiai gali trukdyti kvėpuoti.

    Šunų be taros vežimas Kaune ribojamas piko metu: darbo dienomis to daryti negalima nuo 7 iki 9 valandos ir nuo 17 iki 19 valandos. Tokiu būdu siekiama mažinti riziką, kad perpildytame transporte augintinis kels diskomfortą kitiems keleiviams arba pats patirs stresą.

    Be to, taisyklės įpareigoja šeimininką pasirūpinti švara. Jei gyvūnas transporto priemonėje priterštų, keleivis turėtų sutvarkyti užterštą vietą, kad nekiltų papildomų nepatogumų kitiems keleiviams ir vežėjui.

    Kodėl šie pakeitimai svarbūs?

    Kauno savivaldybės sprendimas išplėsti formuluotę dėl šunų pagalbininkų svarbus tuo, kad taisyklės tampa labiau įtraukios ir atitinka skirtingas negalias turinčių žmonių realius poreikius. Praktikoje tai reiškia didesnį judėjimo savarankiškumą ir mažiau situacijų, kai keleiviui tenka aiškintis dėl teisės keliauti su pagalbą teikiančiu šunimi.

    Kartu gyvūnų vežimo tvarkos atskyrimas į dvi aiškias kategorijas, šunys pagalbininkai ir įprasti augintiniai, sumažina interpretacijų, konfliktų ir neaiškumų riziką. Tai aktualu ir keleiviams, ir viešojo transporto darbuotojams, kuriems kasdien tenka priimti sprendimus realiose situacijose.

  • Nuo gegužės 1 dienos nauja tvarka: valstybė kompensuos šuns pagalbininko parengimo išlaidas

    Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Seimo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais įtvirtinama žmonių su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Pokyčiai numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

    Naujoji tvarka skirta didinti šunų pagalbininkų prieinamumą, nes jų parengimas iki šiol daugeliui buvo finansiškai sunkiai įkandamas. Praktikoje parengimo kaina neretai siekdavo 25 000–30 000 eurų, todėl šeimos ir patys žmonės su negalia dažnai būdavo priversti pasikliauti aukomis ar paramos organizacijų pagalba.

    Kiek kompensuos valstybė

    Nuo šiol žmogus su negalia galės gauti kompensaciją, kuri sudarys 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Maksimali kompensacijos riba nustatyta iki 300 bazinių socialinių išmokų dydžio, o tai šiuo metu sudaro 21 000 eurų.

    Tokia riba reiškia, kad valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, tačiau dalį sumos kai kuriais atvejais vis tiek gali tekti prisidėti pačiam gavėjui ar rėmėjams. Vis dėlto, palyginti su ankstesne situacija, kai aiškaus kompensavimo mechanizmo nebuvo, tai laikoma reikšmingu pokyčiu.

    Teisė patekti į viešąsias erdves

    Įstatymų pakeitimais taip pat aiškiau įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima ir paslaugų teikimo vietas, kuriose anksčiau žmonės kartais susidurdavo su atsisakymu įleisti.

    Be to, numatyta teisė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, įskaitant taksi. Tokia nuostata aktuali kasdieniam mobilumui, kai žmogui reikalinga ne tik pagalba namuose, bet ir keliaujant į darbą, gydymo įstaigas ar viešąsias paslaugas.

    Kas galės rengti šunis pagalbininkus

    Kartu keičiamas ir šunų pagalbininkų rengėjų pripažinimo modelis. Atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik tarptautinių organizacijų akreditaciją turintis rengėjas, taip plečiant galimų rengėjų ratą.

    Nuo šiol šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai arba juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau bus taikomi nacionaliniai kokybės reikalavimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siekiant užtikrinti parengimo standartus bus patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui ir naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmui.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.