Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.
Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.
Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.
Kas yra logistinis siaurasis kaklas?
F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.
Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?
Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.
Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.
Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.
