CP v2

Tag: Super Heavy

  • „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ atliko 14-ąjį „Starship“ bandymą, kuris tapo svarbiu programos lūžiu: sistema pirmą kartą pasiekė orbitinį skrydį. Iš Starbase aikštelės Teksase pakilusi raketa į žemąją Žemės orbitą iškėlė krovinį ir įvykdė pagrindinį misijos tikslą.

    Skrydyje dalyvavo „Super Heavy“ stiprintuvas ir „Starship“ laivas, o paleidimas vyko pagal suplanuotą profilį. Ankstesni bandymai daugiausia baigdavosi suborbitinėmis trajektorijomis, todėl perėjimas prie orbitos laikomas kertiniu žingsniu siekiant pilnai daugkartinės sistemos.

    „SpaceX“ pranešė, kad antrasis pakopos laivas orbitoje turėjo praleisti iki maždaug 10 valandų ir per tą laiką apskrieti Žemę iki šešių kartų, skrisdamas apie 275 kilometrų aukštyje. Po pakopų atsiskyrimo „Super Heavy“ nukreiptas į Meksikos įlanką, kur, kaip ir planuota, buvo atliktas nusileidimas į vandenį.

    Vienas svarbiausių šio bandymo elementų buvo krovinio išskleidimas. Laivo krovinių skyriuje buvo 26 „Starlink V3“ palydovai, kurie buvo paleisti į orbitą ir turi sustiprinti „Starlink“ ryšio tinklo pralaidumą.

    Po orbitinės fazės „Starship“ turėjo grįžti į atmosferą ir atlikti suplanuotą nusileidimą Ramiajame vandenyne, į vakarus nuo Čilės. Skrydžio metu tikrinami šiluminės apsaugos patobulinimai, įskaitant plytelių tvirtinimo sprendimus ir pakeitimus, skirtus sumažinti ankstesniuose bandymuose fiksuotų tarpų bei pažeidimų riziką.

    Šis bandymas „SpaceX“ priartina prie ambicingiausio tikslo, kai tiek pirmoji, tiek antroji pakopos būtų sugrąžinamos ir pakartotinai naudojamos po kiekvieno skrydžio. Įmonei tai taip pat svarbu dėl planų ateityje atlikti sudėtingesnius sugrįžimo manevrus ir pereiti prie bandymų, kai laivas būtų gaudomas starto bokšto mechanizmais.

  • „SpaceX“ Starship pasiekė orbitą ir išbandė „Starlink“ V3 palydovų iškėlimą: kas pavyko

    Istorinis „Starship“ žingsnis

    „SpaceX“ kosminis laivas „Starship“ per naujausią bandomąjį skrydį pirmą kartą sėkmingai pasiekė Žemės orbitą. Tai laikoma vienu reikšmingiausių programos etapų, nes iki šiol bandymai dažnai baigdavosi dar nepasiekus planuotų skrydžio fazių.

    Skrydis buvo skirtas patikrinti visą sistemą: nuo pakilimo iki darbo orbitoje. Svarbi užduotis – pademonstruoti, kad „Starship“ gali veikti kaip realus krovininis laivas, o ne vien tik pakilimo ir aerodinamikos bandymų platforma.

    Palydovai ir ryšys orbitoje

    Pranešama, kad „Starship“, iškeltas stiprintuvo „Super Heavy“, orbitą pasiekė maždaug po 25 minučių. Vėliau laivas pradėjo numatytą veiksmų seką, kurios tikslas – į orbitą iškelti 26 naujos kartos „Starlink“ V3 palydovus.

    „SpaceX“ taip pat nurodė užmezgusi ryšį su pirmaisiais palydovais. Tai svarbus patvirtinimas, kad ne tik pats iškėlimas, bet ir palydovų aktyvavimas bei telemetrijos gavimas vyko pagal planą.

    Gedimas, bet sprendimas tęsti

    Misija nebuvo visiškai sklandi: skrydžio metu sugedo vienas iš šešių „Starship“ variklių „Raptor“, konkrečiai – vienas iš trijų vakuuminių variklių, skirtų darbui kosmose. Iš pradžių buvo skelbiama, kad bandymas pasiekti orbitą gali būti atšauktas.

    Vis dėlto priimtas sprendimas tęsti skrydį, o tai leido įvykdyti svarbiausią programos dalį – darbą orbitoje. Pagal planą laivas turėjo apskrieti Žemę šešis kartus ir maždaug po 10 valandų nusileisti į Ramųjį vandenyną netoli Čilės krantų.

    „Super Heavy“ nusileidimo imitacija

    Skirtingai nei dalis ankstesnių bandymų, šį kartą „Super Heavy“ nebandė savarankiškai leistis ant sausumos aikštelės. Vietoje to atlikta nusileidimo imitacija virš Meksikos įlankos, po kurios stiprintuvas nusileido ant vandens.

    Toks sprendimas leidžia sumažinti riziką infrastruktūrai ir kartu surinkti duomenis apie valdymą bei variklių darbą paskutinėse skrydžio minutėse. „SpaceX“ ilgalaikis tikslas – kuo daugiau sistemos elementų paversti daugkartinio naudojimo.

    Kodėl tai svarbu NASA planams

    Šis bandymas įvardijamas kaip esminis žingsnis link „Starship“ pavertimo patikimu nešėju, kuriuo remiasi ir NASA programa „Artemis“. „Starship“ architektūra numatyta kaip viena pagrindinių grandžių planuojant astronautų sugrįžimą į Mėnulį.

    Platesnėje perspektyvoje „Starship“ vystymas siejamas ir su ambicingesniais tikslais – įgulos skrydžiais toliau už Žemės orbitos ribų, įskaitant Marsą. Kuo daugiau sėkmingų orbitinių bandymų, tuo greičiau bus galima pereiti prie sudėtingesnių misijų ir sertifikavimo etapų.

  • „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „Starship“ grįžta į bazę

    „SpaceX“ paviešino vaizdus, kaip iš Indijos vandenyno iškeliamas „Starship“ antrojo laipsnio korpusas ir pakraunamas ant laivo. Šis aparatas liepos pabaigoje po bandymo pirmą kartą minkštai nusileido vandenyje, o vėliau kurį laiką dreifavo.

    Operacija vyko netoli Kalėdų salos, kur „Starship“ buvo atvilktas nuo atviros jūros. Įmonei prireikė specialios platformos ir trosų sistemos, nes daugiau kaip 50 metrų ilgio konstrukciją saugiai užkelti ant denio yra sudėtingas inžinerinis darbas.

    Kodėl „SpaceX“ jį pargabena

    Į Teksaso Starbase pargabenamas „Starship“ yra svarbus bandymų programai, nes leidžia detaliai įvertinti, kaip korpusą veikė pakartotinio įėjimo į atmosferą šiluma, apkrovos ir nusileidimas vandenyje. Tokia analizė paprastai naudojama šiluminės apsaugos, konstrukcinių mazgų ir sandarumo sprendimams tobulinti.

    „SpaceX“ kol kas neatskleidė, ką tiksliai darys su šiuo konkrečiu laivu, tačiau tokie grąžinimai dažniausiai reiškia du tikslus: surinkti duomenis ir patikrinti, ką realiomis sąlygomis pavyko išsaugoti arba atkurti. Pats transportavimas jūra gali užtrukti kelis mėnesius.

    Artimiausi planai: orbita ir bandymas sugauti

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošiasi kitam „Starship“ skrydžiui, kuris turėtų būti išskirtinis dėl planuojamo orbitinio profilio. Iki šiol bandomuosiuose skrydžiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pakilimui, valdymui, grįžimui ir nusileidimo procedūroms, o orbitinis etapas reikštų naują sudėtingumo lygį.

    Įmonė taip pat siekia priartėti prie pilno pakartotinio panaudojimo modelio, kai tiek „Super Heavy“ stiprintuvas, tiek „Starship“ antrasis laipsnis būtų sugrąžinami ir greitai paruošiami naujam startui. Vienas ambicingiausių tikslų yra bandymas „Starship“ sugrąžinti taip, kad jį galėtų perimti bokšto mechaninės „rankos“, panašiai kaip anksčiau bandyta su „Super Heavy“.

    Be to, „SpaceX“ yra pranešusi apie naujas plėtros kryptis ir papildomos infrastruktūros planus, kurie ilgainiui turėtų padidinti startų skaičių. Tokie projektai paprastai siejami su komercinių krovinių iškėlimu, „Starlink“ tinklo plėtra ir pasirengimu ilgesnėms misijoms, kuriose „Starship“ numatomas kaip pagrindinė transporto priemonė.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    „SpaceX“ „Starship“ nenuskendo po bandymo: milžiniškas antrasis laipsnis jau kelias dienas dreifuoja

    Starship w zeszłym tygodniu ponownie poleciał w kosmos. Była to już 13. próba lotu wielkiej rakiety SpaceX, która była bardzo udana. Co prawda nie wszystko poszło, jak należy, ale misja okazała się dużym sukcesem. Tymczasem drugi stopień konstrukcji od kilku dni dryfuje na oceanie.

    Starship w trakcie 13. lotu dokonał najmiększego lądowania na wodzie w całej historii testów. Drugi stopień uruchomił silniki i to pozwoliło mu na delikatne zetknięcie się z powierzchnią Oceanu Indyjskiego. Następnie przewrócił się na bok, ale cała konstrukcja nie poszła na dno i dryfuje.

    Co ciekawe, jest tak być może nawet do teraz. SpaceX udostępniło we wtorek post ze zdjęciem Starshipa, który ciągle dryfował na Oceanie Indyjskim. Mimo faktu, że od lądowania upłynęło już ponad pięć dni. Dlaczego elementu rakiety nie wyłowiono?

    Z informacji przekazanych przez SpaceX we wspomnianym poście wynika, że zespół ds. odzyskiwania we wtorek ciągle kontynuował zbieranie obrazów statku. Zapewne z myślą o tworzonej dokumentacji z ostatniego lotu.

    Oczywiście element nie pozostanie wiecznie w wodzie i z pewnością zostanie z niej wyłowiony. Następnie przetransportowany w odpowiednie miejsce. Pamiętajmy, że jest to spory kolos. Drugi stopień Starshipa ma około 50 metrów wysokości.

    Ostatni lot rakiety Starship zakończył się ogromnym sukcesem, choć pojawiły się pewne problemy związane z boosterem Super Heavy oraz jego silnikami. Mimo to misja przebiegła bardzo pozytywnie.

    SpaceX po raz pierwszy wykorzystało ładownię drugiego stopnia rakiety do rozmieszczenia ładunku na orbicie. Było to 20 satelitów Starlink 3. generacji, które są duże. Cała operacja miała charakter testu.

    Wspomniane satelity Starlink V3 znalazły się na tej samej orbicie, co Starship i część z nich miało specjalne kamery. Te pozwoliły na monitorowanie statku. W międzyczasie próbowano także nawiązać połączenia z istniejącą konstelacją. Potem wszystkie jednostki zniszczono w atmosferze.


  • „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    „SpaceX“ Starship skrydyje – variklių gedimas ir sprogimas: kas nutiko Super Heavy pabaigoje

    Kas nutiko po 10 minučių

    Iš „SpaceX“ bazės Starbase Teksase į bandomąjį skrydį pakilo „Starship“ sistema, o pagrindinis tikslas – patikrinti naujos versijos darbą realiomis sąlygomis. Skrydis neapsiėjo be nesklandumų: problemos išryškėjo baigiantis pirmajai misijos fazei, praėjus maždaug 10 minučių po starto.

    Didžiausias dėmesys krypo į pirmąją pakopą „Super Heavy“, kuri po atsiskyrimo turėjo stabdyti ir kontroliuotai nusileisti vandenyje. Per stabdymo etapą nepavyko užkurti visų tam reikalingų variklių, todėl pakopa į Meksikos įlanką smogė gerokai didesniu greičiu nei planuota.

    Po pernelyg kieto smūgio į vandenį įvyko sprogimas, o tai reiškia, kad svarbiausia skrydžio pabaigos užduotis – švelnus nusileidimas – šįkart nebuvo įvykdyta. Tokie bandymai „SpaceX“ strategijoje yra įprasti, nes įmonė renka duomenis ir koreguoja konstrukciją, kad vėlesni skrydžiai būtų stabilesni.

    „Starship“ viršutinė pakopa suveikė geriau

    Tuo metu viršutinė pakopa, vadinama „Starship“, pasirodė geriau: ji atliko suplanuotą skrydžio dalį ir po to kontroliuotai nusileido Indijos vandenyne. Skrydžio metu kamera užfiksavo Žemę iš didelio aukščio, matėsi audros ir žaibai toli žemiau.

    „Norėjome švelnesnio nusileidimo vandenyje, bet, kaip matėte, raketa vis tiek pasiekė didelį greitį“, – sakė „SpaceX“ atstovas Danas Huotas tiesioginės transliacijos metu.

    Lyginant su ankstesniais bandymais, šis skrydis kai kuriais aspektais buvo sėkmingesnis, nes viršutinė pakopa suvaldė skrydį ir nusileidimą. Vis dėlto „Super Heavy“ stabdymo problemos rodo, kad variklių užvedimo patikimumas ir valdymo algoritmai išlieka vieni sudėtingiausių etapų.

    Kodėl šie bandymai svarbūs NASA ir „Starlink“

    „Starship“ programa yra svarbi ne vien „SpaceX“ planams plėsti „Starlink“ palydovų tinklą, bet ir NASA Mėnulio misijoms, kurios siejamos su „Artemis“ programa. NASA yra pasirinkusi „SpaceX“ kaip vieną pagrindinių partnerių kuriant nusileidimo Mėnulyje sprendimus, todėl skrydžių testų rezultatai tiesiogiai veikia grafikus ir rizikų vertinimą.

    Šio bandymo metu buvo išbandyti ryšio ir telemetrijos sprendimai, o „SpaceX“ pabrėžė duomenų surinkimo svarbą. Net ir nesėkmingas nusileidimas, bendrovės logika, gali būti vertingas, jei leidžia tiksliai nustatyti gedimo priežastis ir patikrinti atnaujintas sistemas.

    Įmonė taip pat kalba apie naujas kryptis, susijusias su didesnio našumo palydovais ir orbitinėmis duomenų apdorojimo idėjomis. Kartu vystoma ir koncepcija, kad ateityje įprasti mobilieji telefonai galėtų jungtis tiesiogiai prie palydovų ir užtikrinti ryšį už įprastų antžeminių tinklų aprėpties ribų.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ 13-ajam skrydžiui: pirmąkart gabens 20 „Starlink V3“ palydovų

    Dar vienas bandymas po atidėjimų

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžio bandymui po kelių atidėjimų, kai startas buvo nutrauktas jau skaičiuojant paskutines minutes. Tai turėtų būti 13-asis visos programos skrydis ir tik antrasis su naujesnės konfigūracijos „Starship“ versija.

    Ankstesnis skrydis gegužę baigėsi ne pagal planą, todėl bendrovė atliko pakeitimus ir papildomus bandymus. Prieš naują startą „SpaceX“ skelbė, kad sėkmingai įvykdė papildomus „Super Heavy“ pirmosios pakopos priešstartinius testus.

    Pirmąkart – „Starlink V3“ palydovai

    Šio bandymo svarbiausia naujiena – pirmą kartą „Starship“ krovinių skyriuje turėtų būti „Starlink V3“ bandomieji palydovai. „SpaceX“ nurodo, kad jų bus 20, o tai būtų pirmasis šios kartos aparatų praktinis iškėlimas su „Starship“.

    „Starlink V3“ palydovai yra didesni už ankstesnes versijas ir, kaip tikimasi, reikšmingai padidins visos palydovinio ryšio sistemos pralaidumą. Dėl didesnių gabaritų ir masės jų iškėlimas „Starship“ raketa laikomas vienu kertinių žingsnių plečiant „Starlink“ pajėgumus.

    Kaip turėtų vykti skrydis

    Pagal „SpaceX“ pateikiamą scenarijų „Super Heavy“ pakopa po starto turėtų grįžti, tačiau šį kartą nebus gaudoma prie bokšto. Planuojama, kad stiprintuvas nusileis į vandenį Meksikos įlankoje.

    „Starship“ antroji pakopa turėtų atlikti suplanuotus manevrus, o skrydis baigtųsi nusileidimu į Indijos vandenyną. Bendrovė teigia, kad įdiegė techninių patobulinimų, skirtų sumažinti rizikas, išryškėjusias per ankstesnį bandymą.

    Numatoma, kad bandomieji „Starlink V3“ palydovai po iškėlimo į žemąją orbitą išskleis saulės baterijas ir antenas, o vėliau bus mėginama juos integruoti į esamą „Starlink“ žvaigždyną. Tačiau planas taip pat numato, kad netrukus po bandymo palydovai bus deorbituoti ir sudegs atmosferoje.

    „SpaceX“ anksčiau yra pateikusi reguliuotojams planus, susijusius su daug didesniu „Starlink“ tinklo plėtimu, o „V3“ karta laikoma svarbia dalimi siekiant didesnio pajėgumo ir efektyvesnio ryšio. Dėl to kiekvienas „Starship“ bandymas, kuriame dalyvauja realus „Starlink“ krovinys, tampa reikšmingu žingsniu tiek pačiai raketai, tiek visai palydovinio interneto strategijai.

  • „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ skelbia 13-ojo „Starship“ skrydžio datą: po fiasko keičia kritinę variklių seką

    „SpaceX“ ruošia 13-ąjį „Starship“ bandomąjį skrydį iš Starbase bazės Teksase. Bendrovė nurodo, kad startas planuojamas ne anksčiau kaip liepos 16 dieną, o 90 minučių starto langas prasidėtų 00.45 val. Lenkijos laiku, tai yra naktį iš liepos 16 į 17 dieną.

    Prieš maždaug 30 minučių iki starto „SpaceX“ įprastai pradeda tiesioginę transliaciją. Ji paprastai skelbiama bendrovės paskyrose, o šio skrydžio transliacija numatyta platformoje X. Galutinis laikas gali kisti dėl techninių patikrų ir oro sąlygų.

    Kas nutiko per ankstesnį bandymą

    Po ankstesnio „Starship“ bandymo „SpaceX“ pateikė paaiškinimą, kas sutrikdė misijos eigą. Bendrovės teigimu, problemų šaltiniu tapo pakeista antrosios pakopos variklių uždegimo seka, kuri nepasiteisino realiomis sąlygomis.

    Dėl šio nukrypimo pirmosios pakopos „Super Heavy“ orientacija pasisuko apie 90 laipsnių. Leidžiantis penki iš 33 variklių neįsijungė taip, kaip tikėtasi, todėl suplanuotas nusileidimas ant vandens nepavyko, o pakopa atsitrenkė į vandenį.

    „SpaceX“ skelbia, kad uždegimo sekos algoritme atliko korekcijas ir tikisi, jog tai leis išvengti ankstesnio scenarijaus pasikartojimo. Tokie pakeitimai yra įprasta bandomųjų skrydžių dalis, kai sprendimai patvirtinami tik po realių skrydžio duomenų analizės.

    Kuo išsiskiria „Starship“ V3

    Į 13-ąjį skrydį taikosi „Starship“ V3 versija, kurioje įdiegta daugiau konstrukcinių ir sisteminių patobulinimų. Pirmoji pakopa „Super Heavy“ šioje konfigūracijoje yra didesnė, o visa sistema toliau adaptuojama dažnesniam testavimui ir didesniam patikimumui.

    „Starship“ programa laikoma viena ambicingiausių dabartinėje kosmoso pramonėje, nes siekia sukurti itin didelės keliamosios galios, daugkartinio naudojimo raketą. Viešai skelbiamuose bendrovės vertinimuose minima, kad teoriškai į žemąją Žemės orbitą ji galėtų iškelti apie 100 tonų naudingosios apkrovos.

    Ši raketa svarbi ne tik „SpaceX“ planams, bet ir NASA, kuri „Starship“ viršutinę pakopą pasirinko kaip vieną iš Mėnulio nusileidimo sprendimų „Artemis“ programai. Vis dėlto iki operacinio panaudojimo dar laukia nemažai bandymų, sertifikavimo ir saugos reikalavimų įgyvendinimo.

    Ko tikėtis per 13-ąjį skrydį

    Kaip ir ankstesniuose bandymuose, pagrindinis tikslas bus patikrinti atnaujintų sistemų darbą viso skrydžio metu, ypač variklių uždegimo seką ir pakopų valdymą kritinėse fazėse. Sėkmę šiuose etapuose dažnai lemia ne vienas parametras, o jų visuma, įskaitant programinę įrangą, jutiklius ir variklių darbą.

    „SpaceX“ testavimo strategija remiasi greitu iteravimu, kai po kiekvieno bandymo surenkami duomenys ir atliekami tiksliniai pakeitimai. Būtent todėl net ir po nesėkmingų nusileidimų ar avarijų programos tempas dažnai nemažėja, o nauji bandymai planuojami per kelias savaites ar mėnesius.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.

  • „SpaceX“ ruošia 12-ąjį „Starship“ skrydį: ką pakeis V3 ir kodėl misija bus išskirtinė

    „SpaceX“ ruošia 12-ąjį „Starship“ skrydį: ką pakeis V3 ir kodėl misija bus išskirtinė

    „SpaceX“ artėja prie dar vieno „Starship“ bandymo, kuris turėtų tapti 12-uoju šios sistemos skrydžiu. Įmonė šį kartą ruošia V3 versiją – atnaujintą laivo ir „Super Heavy“ pakopos konfigūraciją, kurią kompanija sieja su keliu į pilnai daugkartinį naudojimą.

    „Starship“ programa jau turėjo skirtingai pasibaigusių bandymų, tačiau pastaraisiais skrydžiais „SpaceX“ nuosekliai plėtė pasiektų tikslų sąrašą: nuo pakopų atskyrimo iki valdymo bei nusileidimo scenarijų. V3 etapas laikomas svarbiu, nes tikimasi didesnio patikimumo ir daugiau duomenų apie šiluminės apsaugos bei variklių darbą.

    Kas keičiasi „Starship“ V3

    Vienas ryškiausių pokyčių – didesnė „Super Heavy“ pakopa ir naujausi „Raptor 3“ varikliai. Pirmoje pakopoje jų numatoma 33, o „SpaceX“ viešai akcentuoja, kad ši variklių karta kuriama siekiant paprastesnės konstrukcijos, geresnio aptarnavimo ir stabilesnio darbo didelėmis apkrovomis.

    Su šia konfigūracija visa raketos sistema siekia daugiau nei 124 metrų aukštį ir išlieka didžiausia kada nors sukurta tokio tipo raketa. „SpaceX“ deklaruojamas tikslas – pasiekti itin didelę naudingosios apkrovos masę į žemąją Žemės orbitą, tačiau esminis šių bandymų uždavinys kol kas yra techninių sprendimų patikra realiomis sąlygomis.

    Kodėl šis skrydis išskirtinis

    Šio bandymo metu numatomas ne tik naujos versijos debiutas, bet ir papildomas eksperimentas krovinių skyriuje. Planuojama gabenti 20 demonstracinių palydovų maketų, panašių į „Starlink“ V3, taip pat du specialiai modifikuotus palydovus, skirtus vienai konkrečiai užduočiai.

    „SpaceX“ tikslas – šiais įrenginiais nuskenuoti „Starship“ šiluminę apsaugą ir perduoti vaizdus operatoriams. Tokie duomenys ypač svarbūs, nes šiluminė apsauga yra vienas kritinių elementų, nuo kurio priklauso saugus antrosios pakopos sugrįžimas ir perspektyva ateityje reguliariai naudoti tą patį laivą pakartotiniams skrydžiams.

    Ko tikėtis po starto

    Pagal viešai aptariamą skrydžio profilį, maždaug po 45 sekundžių turėtų būti pasiektas Max Q – didžiausio aerodinaminio krūvio momentas. Maždaug po 2 minučių ir 22 sekundžių planuojamas daugumos pirmosios pakopos variklių išjungimas, o netrukus po to – pakopų atskyrimas.

    Šį kartą nesitikima demonstracinio grįžimo į starto bokštą, kai „Super Heavy“ būtų sugriebta bokšto mechanizmais – vietoje to numatomas nusileidimas vandenyne maždaug po 8 minučių. Antroji pakopa turėtų pasiekti orbitinę trajektoriją, atlikti demonstracinio krovinio išleidimo seką, o vėliau taip pat nusileisti vandenyne.

    Tokie sprendimai rodo, kad „SpaceX“ prioritetas šiame bandyme – stabilus skrydis ir diagnostika, o ne maksimaliai rizikingi sugrąžinimo triukai. Vis dėlto būtent šių testų duomenys lemia, kaip greitai „Starship“ priartės prie tikslo tapti reguliariai, greitai ir pigiau pakartotinai naudojama kosmine transporto sistema.