Tag: Super Mario Bros.

  • Mario sugrįžo į „Youtube“: valdysite ne pulteliu, o vaizdo grotuvu – veikia ne visur

    Mario sugrįžo į „Youtube“: valdysite ne pulteliu, o vaizdo grotuvu – veikia ne visur

    Klasikinis 1985 metais pasirodęs „Super Mario Bros.“ netikėtai atgimė „Youtube“ lange: šį kartą žaidėjas valdo veikėją ne pulteliu, o pačiu vaizdo grotuvo valdymu. Idėja paprasta, bet neįprasta, nes judesys priklauso nuo to, kaip sąveikaujate su vaizdo įrašo sąsaja naršyklėje.

    Veikimas paremtas „Youtube“ grotuvu: užvedus žymeklį ant vaizdo, pasirodo apatinė juosta, o Mario pašoka. Patraukus pelę už vaizdo ribų, personažas nusileidžia, todėl norint išvengti kliūčių reikia tiksliai „žaisti“ kursoriaus padėtimi.

    Sudėtingumas keičiasi dar ir per atkūrimo greitį: jį padidinus, kliūtys ekrane atsiranda greičiau, todėl reakcijai lieka mažiau laiko. Toks sprendimas paverčia standartinę „Youtube“ funkciją papildomu sunkumo reguliatoriumi.

    Projektas turi aiškių apribojimų: jis veikia tik kompiuteriuose per interneto naršyklę, o „Youtube“ programėlėje telefonuose šis formatas nepalaikomas. Norint, kad viskas veiktų teisingai, pačioje pradžioje būtina įjungti subtitrus, nes jie čia naudojami ne tik kaip tekstas, bet ir kaip svarbi sąveikos dalis.

    Vaizdo įraše nepateikiamas visas žaidimas, o tik keturi gerai atpažįstami etapai. Pradedama nuo 1-1 lygio, vėliau rodoma požeminė 1-2 atkarpa, po to pereinama į vandens lygį iš 2-2, o pabaigoje laukia pilis iš aštuntojo pasaulio ir dvikova su Bowseriu, kur finiše sugriovus tiltą išgelbėjama princesė.

    Subtitrai šiame eksperimente atlieka ir dar vieną funkciją: pakeitus kalbą, pasikeičia pagrindinis herojus, todėl vietoje Mario ekrane gali pasirodyti Luigi. Toks sprendimas rodo, kaip kūrėjai išnaudoja platformos mechanikas ne pagal įprastą paskirtį, kurdami interaktyvią patirtį iš to, kas iš esmės yra vaizdo įrašas.

    Už projektą atsakingi Atlas Arcade ir Ubonga, o kanalas Atlas Arcade jau anksčiau buvo parodęs panašių eksperimentų, tarp jų ir žaidžiamą „Pokemon“ interpretaciją. Tuo pat metu gerbėjai toliau laukia naujos didelės 3D dalies, o neoficialūs pranešimai leidžia manyti, kad didesnė premjera gali užtrukti iki 2027 metų.

    Klasikinis „Super Mario Bros.“ dažnai minimas ir kaip techninio taupumo simbolis: originalioje versijoje krūmai ir debesys buvo tas pats grafinis objektas, tik su pakeista spalvų palete. Šis „Youtube“ eksperimentas primena, kaip kūrybiškumas žaidimuose atsiranda tiek dėl ribojimų, tiek dėl netikėtų platformų galimybių.

  • „Nintendo“ legenda Takashi Tezuka išeina į pensiją: 42 metai kūrė „Mario“ ir „Zelda“

    „Nintendo“ legenda Takashi Tezuka išeina į pensiją: 42 metai kūrė „Mario“ ir „Zelda“

    42 metai vienoje kompanijoje

    Japonijos vaizdo žaidimų industrijoje baigiasi ištisa era: ilgametis „Nintendo“ kūrėjas Takashi Tezuka traukiasi į pensiją. Jis kompanijoje dirbo nuo 1984 metų ir prisidėjo prie serijų, kurios formavo visos industrijos standartus.

    Apie Tezukos pasitraukimą imta kalbėti po naujausių „Nintendo“ viešų pranešimų ir finansinių rezultatų komunikacijos, kur pastebėti pokyčiai vadovų ir vidinių komandų struktūroje. Nors tokie pasikeitimai dažnai pristatomi lakoniškai, industrijoje jie vertinami kaip reikšmingas signalas.

    Žaidimai, pakeitę kartas

    Tezukos karjera prasidėjo nuo „Super Mario Bros.“, kur jis dirbo kaip asistuojantis režisierius ir kūrė dalį lygių dizaino. Tuo metu būtent lygių struktūra ir žaidimo ritmas tapo tuo receptu, kuris vėliau buvo kopijuojamas daugybėje platformerių.

    Jo indėlis siejamas ir su „The Legend of Zelda“ serijos vystymu, kuri konsolių rinkoje išpopuliarino tyrinėjimo, galvosūkių ir nuoseklaus pasaulio kūrimo principus. Ši serija daugeliui kūrėjų iki šiol laikoma etalonu, kaip pasakoti istoriją per žaidimo mechanikas.

    „Tezuka buvo vienas žmonių, kurių sprendimai tapo ne tik „Nintendo“, bet ir visos industrijos pamatais“, – taip jo įtaką apibūdina žaidimų kūrėjų bendruomenėje aptariami vertinimai.

    Nuo režisūros iki prodiusavimo

    Vėlesniais metais Tezuka režisavo ar prižiūrėjo tokius projektus kaip „Super Mario Bros. 3“, „Super Mario World“, „The Legend of Zelda: A Link to the Past“ ir „Yoshi’s Island“. Tai žaidimai, kurie stiprino „Nintendo“ vardą kaip kokybės sinonimą, o jų idėjos iki šiol naudojamos naujuose projektuose.

    Naujesnėje kartoje jis dirbo prodiuseriu, prisidėdamas prie „Super Mario Bros. Wonder“ ir kitų projektų, kur svarbūs ne vien nostalgijos elementai, bet ir modernūs sprendimai. Tokia rolė dažnai reiškia krypties, komandos procesų ir kokybės kartelės užtikrinimą.

    Paskutiniais darbo metais Tezuka ėjo aukštas pareigas: buvo „Nintendo“ valdymo komandos dalimi ir dirbo kaip vyresnysis direktorius, atsakingas už pramogų planavimą bei plėtrą. Tokio lygio patirtis kompanijoms tampa ypač vertinga, kai rinka spaudžiama greitų ciklų ir nuolatinių technologinių pokyčių.

    Jo pasitraukimas sutampa su laikotarpiu, kai „Nintendo“ didelį dėmesį skiria aparatinės įrangos ir turinio strategijai, o kartu ir tam, kaip išlaikyti stipriausias franšizes ateities auditorijoms. Tezukos palikimas, tikėtina, dar ilgai bus jaučiamas tiek naujuose „Mario“ ir „Zelda“ serijų sprendimuose, tiek studijos kūrybinėje kultūroje.